Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Chmelnýckis arba Chmelnickis ukr Хмельницький 1431 1795 m Плоскирів lenk Płoskirów 1795 1954 m Проскурів miestas vakarų
Chmelnyckis
Chmelnýckis (arba Chmelnickis; ukr. Хмельницький; 1431–1795 m. Плоскирів, lenk. Płoskirów, 1795–1954 m. Проскурів) – miestas vakarų Ukrainoje, Volynės–Podolės aukštumoje, prie Pietinio Bugo ir Ploskos upių, 376 km nuo Kijevo; srities centras. 256,7 tūkst. gyventojų (2007).
| Chmelnyckis ukr. Хмельницький | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Ukraina |
| Sritis | Chmelnyckio sritis |
| Įkūrimo data | 1431 m. |
| Magdeburgo teisė nuo | 1937 m. |
| Meras | Serhij Melnik (ukr. Сергій Мельник) |
| Gyventojų | 256 700 |
| Plotas | 90 km² |
| Tankumas | 2 852 žm./km² |
| Pašto kodas | 29000 |
| Tel. kodas | +380 382(2) |
| Tinklalapis | Oficiali svetainė |
| Vikiteka | Chmelnyckis |
Miesto diena – rugsėjo 23 d.
Istorija
Vietovė Ploskiriv pirmą kartą paminėta Lenkijos karaliaus ir Ldk Vladislovo II Jogailos 1431 m. vasario 10 d. lotynų kalba Sopote rašytame rašte , kuriuo skiria 100 grivinų išlaikymui kaimų Golisin (dabar – ) ir Ploskirowcze prie upės Bog Podolės žemės paviete. Vladislovas III (1434–1444 m.) patvirtino teisę valdyti gyvenvietę, vadinamą Ploskirow. 1493 m. „Podolės vaivadijos namų rejestre“ užfiksuota, kad kaime buvo 7 trobos.
XV a. kaimas atiteko garsiai Bedrichovų giminei – Mikola Bedrichovas buvo pirmasis Kameneco kaštelionas. 1578 m. karalius Steponas Batoras miesteliui suteikė privilegiją rengti muges ir turgus. Ploskirive atsirado keli cechai, kūrėsi amatininkai, pradėjo veikti magistratas. XVI a. saloje buvo pastatyta pilis miestelio gyventojams slėptis nuo užpuolikų totorių. 1648–1654 m. Išsivaduojamojo karo metais prie Ploskirivo įvyko kelios kautynės tarp Bogdano Chmelnickio kazokų ir lenkų-lietuvių kariuomenių.
XVII–XVIII a. miestelį valdė viena galingiausių Abiejų Tautų Respublikos giminių – . Jų herbo dalis – trys sukryžiuotos strėlės žydrame lauke tapo ir Ploskirivo miesto herbu. Podolę prijungus prie Rusijos 1795 m. liepos 5 d. įsaku imperatorė Jekaterina II įsteigė Podolės guberniją, kurios apskrities centru tapo Proskurovas. Atskiro įsako dėl miesto pavadinimo pakeitimo nerasta.
1800 m. matininkas Diatlovas sudarė pirmąjį miesto žemėlapį. Šiame žemėlapyje pažymėti du pašto traktai į Kamenecą ir , kurie ir buvo pagrindinės miesto gatvės. Proskurove buvo 487 gyvenamieji pastatai, iš jų tik vienas plytinis, 68 medinės, 2 drėbtos iš molio ir 7 plytinės parduotuvės, cerkvė, katalikų koplyčia ir dvi žydų mokyklos. Turgūs vyko kas savaitę nuo penktadienio iki sekmadienio, be to, kasmet buvo rengiama 14 mugių. Užregistruoti 2022 gyventojai.
1822 m. miestelį ištiko didžiulis gaisras, sunaikinęs visus medinius pastatus. 1824 m. patvirtintas miesto perstatymo planas, kurį parengė Podolės matininkas Rudlickis ir architektas Hesleris. Miesto teritorija buvo padalyta į 51 kvartalą, kuriuose turėjo būti pastatyti 403 sodybiniai statiniai. 1870 m. per miestą nutiestas geležinkelis, kuris paskatino augimą. 1889 m. pastatytas tabako fabrikas, 1891 m. cukraus gamykla, 1901 m. alaus bravoras. 1904 m. įsteigta realinė mokykla ir gimnazija, 1908 m. – prekybos mokykla. 1892 m. įkuriamas teatras, 1901 m. biblioteka, 1909 m. pradedama įvedinėti telefonus, 1911 m. pastatyta elektrinė. Miestelio gyventojų skaičius nuo 6930 1864 m. paaugo iki 35 771–1909 m. Metinė miesto prakybos apyvarta siekė 5,5 mln. rublių.
Netoli nuo sienos su Lenkija išsidėstęs miestas tapo ir kariniu centru. 1875 m. Proskurove apsistojo 46-asis pėstininkų Dniepro pulkas. Vėliau jame buvo dislokuotas 35-asis dragūnų Belgorodo pulkas, 12-oji artilerijos brigada, 19-oji kavalerijos-artilerijos baterija. Proskurove įsikūrė 12-osios pėstininkų divizijos štabas. Tuo pačiu pradėta vystyti ir karinė pramonė.
1918–1920 m. valdžia mieste priklausė Ukrainos liaudies respublikai. Ukrainą okupavus bolševikams, įsteigta Proskurovo apskritis. 1941 m. miestas priskirtas Podolės Kameneco sričiai, o 1954 m. įsteigta Chmelnyckio sritis. Miestas pervadintas Bogdano Chmelnickio garbei.
Mokslas
Mieste veikia 7 aukštosios mokyklos, kuriose mokosi 30 000 studentų, 38 bendrojo lavinimo mokyklos.
Sportas
- FK Podillja („Podolės“ futbolo klubas);
- „Podolės“ stadionas, talpina 6,8 tūkst. žiūrovų.
Ekonomika
Tarybiniais metais Chmelnickyje įkurta nemažai karinių ir tiksliosios mechanikos bei elektronikos įmonių – „Kation“, „Temp“, „Niva“, kurių dauguma po 1994 m. bankrutavo. Veikia duonos-makaronų kombinatas, sviesto-sūrių gamykla, mėsos kombinatas, avalynės, siuvimo, trikotažo, galanterijos įmonės, santechnikos, cemento, gelžbetonio gamyklos, chemijos įmonė.
Miestai partneriai
Chmelnyckis yra užmezgęs partnerystės ryšius su šiais miestais:
|
Nuotraukos
- Prekybos centras
- T. Ševčenkos gatvė
- Savivaldybės aikštė
- Proskuriovo gatvė
Nuorodos
- Miesto tarybos svetainė Archyvuota kopija 2018-03-29 iš Wayback Machine projekto.
- Viskas apie Chmelnyckį Archyvuota kopija 2006-09-09 iš Wayback Machine projekto.
- Miesto svetainė
Šaltiniai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chmelnyckis, Kas yra Chmelnyckis? Ką reiškia Chmelnyckis?
Chmelnyckis arba Chmelnickis ukr Hmelnickij 1431 1795 m Ploskiriv lenk Ploskirow 1795 1954 m Proskuriv miestas vakaru Ukrainoje Volynes Podoles aukstumoje prie Pietinio Bugo ir Ploskos upiu 376 km nuo Kijevo srities centras 256 7 tukst gyventoju 2007 Chmelnyckis ukr Hmelnickij Chmelnyckis49 25 00 s pl 27 00 00 r ilg 49 416667 s pl 27 r ilg 49 416667 27 Chmelnyckis Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe UkrainaSritis Chmelnyckio sritisĮkurimo data 1431 m Magdeburgo teise nuo 1937 m Meras Serhij Melnik ukr Sergij Melnik Gyventoju 2007 256 700Plotas 90 km Tankumas 2007 2 852 zm km Pasto kodas 29000Tel kodas 380 382 2 Tinklalapis Oficiali svetaineVikiteka Chmelnyckis Miesto diena rugsejo 23 d IstorijaVietove Ploskiriv pirma karta pamineta Lenkijos karaliaus ir Ldk Vladislovo II Jogailos 1431 m vasario 10 d lotynu kalba Sopote rasytame raste kuriuo skiria 100 grivinu islaikymui kaimu Golisin dabar ir Ploskirowcze prie upes Bog Podoles zemes paviete Vladislovas III 1434 1444 m patvirtino teise valdyti gyvenviete vadinama Ploskirow 1493 m Podoles vaivadijos namu rejestre uzfiksuota kad kaime buvo 7 trobos XV a kaimas atiteko garsiai Bedrichovu giminei Mikola Bedrichovas buvo pirmasis Kameneco kastelionas 1578 m karalius Steponas Batoras miesteliui suteike privilegija rengti muges ir turgus Ploskirive atsirado keli cechai kuresi amatininkai pradejo veikti magistratas XVI a saloje buvo pastatyta pilis miestelio gyventojams sleptis nuo uzpuoliku totoriu 1648 1654 m Issivaduojamojo karo metais prie Ploskirivo įvyko kelios kautynes tarp Bogdano Chmelnickio kazoku ir lenku lietuviu kariuomeniu XVII XVIII a miestelį valde viena galingiausiu Abieju Tautu Respublikos giminiu Ju herbo dalis trys sukryziuotos streles zydrame lauke tapo ir Ploskirivo miesto herbu Podole prijungus prie Rusijos 1795 m liepos 5 d įsaku imperatore Jekaterina II įsteige Podoles gubernija kurios apskrities centru tapo Proskurovas Atskiro įsako del miesto pavadinimo pakeitimo nerasta 1800 m matininkas Diatlovas sudare pirmajį miesto zemelapį Siame zemelapyje pazymeti du pasto traktai į Kameneca ir kurie ir buvo pagrindines miesto gatves Proskurove buvo 487 gyvenamieji pastatai is ju tik vienas plytinis 68 medines 2 drebtos is molio ir 7 plytines parduotuves cerkve kataliku koplycia ir dvi zydu mokyklos Turgus vyko kas savaite nuo penktadienio iki sekmadienio be to kasmet buvo rengiama 14 mugiu Uzregistruoti 2022 gyventojai 1822 m miestelį istiko didziulis gaisras sunaikines visus medinius pastatus 1824 m patvirtintas miesto perstatymo planas kurį parenge Podoles matininkas Rudlickis ir architektas Hesleris Miesto teritorija buvo padalyta į 51 kvartala kuriuose turejo buti pastatyti 403 sodybiniai statiniai 1870 m per miesta nutiestas gelezinkelis kuris paskatino augima 1889 m pastatytas tabako fabrikas 1891 m cukraus gamykla 1901 m alaus bravoras 1904 m įsteigta realine mokykla ir gimnazija 1908 m prekybos mokykla 1892 m įkuriamas teatras 1901 m biblioteka 1909 m pradedama įvedineti telefonus 1911 m pastatyta elektrine Miestelio gyventoju skaicius nuo 6930 1864 m paaugo iki 35 771 1909 m Metine miesto prakybos apyvarta sieke 5 5 mln rubliu Netoli nuo sienos su Lenkija issidestes miestas tapo ir kariniu centru 1875 m Proskurove apsistojo 46 asis pestininku Dniepro pulkas Veliau jame buvo dislokuotas 35 asis dragunu Belgorodo pulkas 12 oji artilerijos brigada 19 oji kavalerijos artilerijos baterija Proskurove įsikure 12 osios pestininku divizijos stabas Tuo paciu pradeta vystyti ir karine pramone 1918 1920 m valdzia mieste priklause Ukrainos liaudies respublikai Ukraina okupavus bolsevikams įsteigta Proskurovo apskritis 1941 m miestas priskirtas Podoles Kameneco sriciai o 1954 m įsteigta Chmelnyckio sritis Miestas pervadintas Bogdano Chmelnickio garbei MokslasMieste veikia 7 aukstosios mokyklos kuriose mokosi 30 000 studentu 38 bendrojo lavinimo mokyklos SportasFK Podillja Podoles futbolo klubas Podoles stadionas talpina 6 8 tukst ziurovu EkonomikaTarybiniais metais Chmelnickyje įkurta nemazai kariniu ir tiksliosios mechanikos bei elektronikos įmoniu Kation Temp Niva kuriu dauguma po 1994 m bankrutavo Veikia duonos makaronu kombinatas sviesto suriu gamykla mesos kombinatas avalynes siuvimo trikotazo galanterijos įmones santechnikos cemento gelzbetonio gamyklos chemijos įmone Miestai partneriaiChmelnyckis yra uzmezges partnerystes rysius su siais miestais Agvaskaljentesas Meksika Boras Serbija Belcis Moldova Cechanuvas Lenkija Svedija Ispanija Modestas JAV Silistra Bulgarija Siauliai Lietuva Sidziadzuangas KinijaNuotraukosPrekybos centras T Sevcenkos gatve Savivaldybes aikste Proskuriovo gatveNuorodosMiesto tarybos svetaine Archyvuota kopija 2018 03 29 is Wayback Machine projekto Viskas apie Chmelnyckį Archyvuota kopija 2006 09 09 is Wayback Machine projekto Miesto svetaineSaltiniai