Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Suomijos pilietinis karas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Suomijos pilietinis karas – 1918 m. sausio 27 – gegužės 5 d., netrukus po Suomijos nepriklausomybės paskelbimo, vykęs ginkluotas konfliktas tarp Suomijos socialistų ir nepriklausomybę palaikiusių politinių grupių. Pilietinio karo priežastimis buvo vidiniai Suomijos visuomenės prieštaravimai bei revoliuciniai įvykiai Rusijoje, kurios autonomine dalimi Suomija buvo iki nepriklausomybės paskelbimo. Carui atsisakius Rusijos imperijos ir Suomijos didžiosios kunigaikštystės sosto po 1917 m. Vasario revoliucijos Suomijoje prasidėjo konstitucinė krizė. Pirmojo pasaulinio karo sukelta maisto produktų krizė kartu su Rusijos bolševikų propaganda radikalizavo ir militarizavo darbininkų judėjimą.
1918 m. sausio mėn. socialistai pabandė įvykdyti perversmą. Revoliucijos metu pietinėje Suomijos dalyje darbininkija paskelbė Suomijos socialistinę liaudies respubliką, tačiau šiaurinėje šalies dalyje įsitvirtino konservatyviosios nepriklausomybės šalininkų jėgos. Po to, kai konservatyviosioms "baltųjų " pajėgoms, kurioms vadovavo Carl Gustaf Emil Mannerheim, pavyko geriau nei raudoniesiems parengti savo kovinius būrius karui, „baltieji“ kovo viduryje pradėjo puolimą ir po sunkių kovų užėmė Tamperę. Į pietus taip pat pajudėjo vokiečių karinės pajėgos, kurios atėjo baltiesioms į pagalbą. Balandžio pabaigoje užėmus Vyborgą iki gegužės pradžios pasidavė paskutiniai sukilėliai. Švedija liko neutrali, o Rusija atitraukė savo armiją. Nugalėjusių „baltųjų“ vadai valdė šalį kitus du dešimtmečius. Per karą žuvo apie 37 tūkst. žmonių, dauguma įkalinimo stovyklose nuo gripo ir kitų ligų.
Priešistorė
Karinio konflikto Suomijoje pagrindas buvo stiprėjantys visuomeniniai prieštaravimai, kurie nebuvo sprendžiami reformomis. Ypač veikiant įvykiams Rusijoje visuomenė radikalizavosi, kūrėsi ginkluotos grupės. Prie to prisidėjo Pirmojo pasaulinio karo metu prasidėjęs maisto trūkumas, kuris padidino darbininkijos bruzdėjimus.
Visuomeniniai prieštaravimai
Rusijos imperijai autonomijos teisėmis gyvavusioje Suomijos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIX a. vyko dideli ūkiniai ir visuomeniniai pasikeitimai. Industrializacija ir gyventojų skaičiaus augimas susilpnino luominę visuomenės struktūrą ir sukūrė naujus visuomenės sluoksnius, ypač miestuose. Buržuazijos dominuojamas nacionalinis romantinis judėjimas kėlė suomių nacionalinę savimonę per plačių gyventojų sluoksnių švietimą, tačiau nesiekė struktūrinių visuomenės pokyčių. Miestų darbininkų klasė priėmė socializmo idealus, 1899 m. buvo įkurta Suomijos darbininkų partija, kuri 1903 m. pervadinta į Suomijos socialdemokratų partiją.
1906 m. senąjį luominį parlamentą pakeitė demokratiškai išrinktas parlamentas, kuriame socialdemokratai gavo 80 vietų iš 200. Šios reformos nesumažino visuomenės įtampų. Svarbiausi socialinių reformų įstatymai nebuvo ratifikuojami caro. Savivaldos lygmenyje miestų tarybas rinkti galėjo tik mokesčių mokėtojai, todėl vargingesni gyventojų sluoksniai neturėjo jose jokios įtakos.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Suomijos pilietinis karas, Kas yra Suomijos pilietinis karas? Ką reiškia Suomijos pilietinis karas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Suomijos pilietinis karas 1918 m sausio 27 geguzes 5 d netrukus po Suomijos nepriklausomybes paskelbimo vykes ginkluotas konfliktas tarp Suomijos socialistu ir nepriklausomybe palaikiusiu politiniu grupiu Pilietinio karo priezastimis buvo vidiniai Suomijos visuomenes priestaravimai bei revoliuciniai įvykiai Rusijoje kurios autonomine dalimi Suomija buvo iki nepriklausomybes paskelbimo Carui atsisakius Rusijos imperijos ir Suomijos didziosios kunigaikstystes sosto po 1917 m Vasario revoliucijos Suomijoje prasidejo konstitucine krize Pirmojo pasaulinio karo sukelta maisto produktu krize kartu su Rusijos bolseviku propaganda radikalizavo ir militarizavo darbininku judejima Pilietinio karo metu apgriautas Tamperes miestasParadas Helsinkyje 1918 m Zemelapis rodantis karo veiksmus 1918 m vasario pradziojeZemelapis rodantis karo veiksmus 1918 m kovo pabaigojeZemelapis rodantis karo veiksmus karo pabaigoje bei Vokietijos intervencija pilkos rodykles 1918 m sausio men socialistai pabande įvykdyti perversma Revoliucijos metu pietineje Suomijos dalyje darbininkija paskelbe Suomijos socialistine liaudies respublika taciau siaurineje salies dalyje įsitvirtino konservatyviosios nepriklausomybes salininku jegos Po to kai konservatyviosioms baltuju pajegoms kurioms vadovavo Carl Gustaf Emil Mannerheim pavyko geriau nei raudoniesiems parengti savo kovinius burius karui baltieji kovo viduryje pradejo puolima ir po sunkiu kovu uzeme Tampere Į pietus taip pat pajudejo vokieciu karines pajegos kurios atejo baltiesioms į pagalba Balandzio pabaigoje uzemus Vyborga iki geguzes pradzios pasidave paskutiniai sukileliai Svedija liko neutrali o Rusija atitrauke savo armija Nugalejusiu baltuju vadai valde salį kitus du desimtmecius Per kara zuvo apie 37 tukst zmoniu dauguma įkalinimo stovyklose nuo gripo ir kitu ligu PriesistoreKarinio konflikto Suomijoje pagrindas buvo stiprejantys visuomeniniai priestaravimai kurie nebuvo sprendziami reformomis Ypac veikiant įvykiams Rusijoje visuomene radikalizavosi kuresi ginkluotos grupes Prie to prisidejo Pirmojo pasaulinio karo metu prasidejes maisto trukumas kuris padidino darbininkijos bruzdejimus Visuomeniniai priestaravimai Rusijos imperijai autonomijos teisemis gyvavusioje Suomijos Didziojoje Kunigaikstysteje XIX a vyko dideli ukiniai ir visuomeniniai pasikeitimai Industrializacija ir gyventoju skaiciaus augimas susilpnino luomine visuomenes struktura ir sukure naujus visuomenes sluoksnius ypac miestuose Burzuazijos dominuojamas nacionalinis romantinis judejimas kele suomiu nacionaline savimone per placiu gyventoju sluoksniu svietima taciau nesieke strukturiniu visuomenes pokyciu Miestu darbininku klase prieme socializmo idealus 1899 m buvo įkurta Suomijos darbininku partija kuri 1903 m pervadinta į Suomijos socialdemokratu partija 1906 m senajį luominį parlamenta pakeite demokratiskai isrinktas parlamentas kuriame socialdemokratai gavo 80 vietu is 200 Sios reformos nesumazino visuomenes įtampu Svarbiausi socialiniu reformu įstatymai nebuvo ratifikuojami caro Savivaldos lygmenyje miestu tarybas rinkti galejo tik mokesciu moketojai todel vargingesni gyventoju sluoksniai neturejo jose jokios įtakos Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį