Juho Kusti Paasikivi

Juho Kusti Paasikivi (1870 m. sausio 27 d. Tamperėje – 1956 m. gruodžio 14 d. Helsinkyje) – suomių teisininkas, politikas, buvęs Suomijos ministras pirmininkas ir 7-tasis prezidentas.

"},"veikla":{"wt":"Suomijos politikas, diplomatas"},"sritis":{"wt":""},"įstaigos":{"wt":""},"pareigos":{"wt":"buvęs Suomijos ministras pirmininkas ir prezidentas\n"},"išsilavinimas":{"wt":""},"alma_mater":{"wt":"[[Helsinkio universitetas]]"},"doktorantūros_vadovas":{"wt":""},"studentai":{"wt":""},"žinomas":{"wt":""},"apdovanojimai":{"wt":"[[Lenino ordinas]]"},"parašas":{"wt":"J. K. Paasikivi's signature.png"},"pastabos":{"wt":""},"vikiteka":{"wt":"Category:Juho Kusti Paasikivi"}},"i":0}}]}">Juho Kusti PaasikiviJuho Kusti PaasikiviGimė 1870 m. sausio 27 d. (156 metai)
TamperėMirė 1956 m. gruodžio 14 d. (86 metai)
HelsinkisTautybė suomisVeikla Suomijos politikas, diplomatasPareigos buvęs Suomijos ministras pirmininkas ir prezidentasAlma mater Helsinkio universitetasŽymūs apdovanojimai

Lenino ordinas

VikitekaJuho Kusti PaasikiviParašas

Biografija

redaguoti

Gimė kaip Johan Gustaf Hellsten, 1885 m. pavardę pasikeitė pagal suomiškas taisykles.

Helsinkio universitete baigė teisės studijas. 1907–1913 m. buvo Suomijos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo narys, valstybinio iždo vadovas. 1914–1934 m. buvo Nacionalinio akcinio banko Kansallis-Osake-Pankki generalinis direktorius.

1903–1913 m. ir 1917–1918 m. buvo vienas iš Suomių partijos, kovojusios prieš rusifikaciją, vadovų. 1918 m. gegužės-lapkričio mėn. buvo Suomijos ministras pirmininkas. Vadovavo suomių delegacijai derybose su Sovietų Rusija ir 1920 m. spalio 14 d. pasirašė Tartu sutartį. 1934–1936 m. buvo Nacionalinės koalicijos partijos vadovas.

1936–1939 m. buvo Suomijos ambasadorius Švedijoje, 1940–1941 m. Suomijos atstovas Tarybų Sąjungoje. 1939 m. vadovavo Suomijos delegacijai derybose su TSRS, 1940 m. kovo 12 d. Maskvoje pasirašė taikos sutartį.

1941–1944 m. buvo privataus banko valdybos pirmininkas. Viso karo metu per Stokholmą palaikė santykius su TSRS vyriausybe. 1943 m. pradėjo veiklą „taikos opozicijoje“, reikalavusioje Suomijos išėjimo iš karo. 1944 m. vasario-kovo mėn. vyriausybės pavedimu dėl karo nutraukimo Švedijoje neoficialiai derėjosi su TSRS ambasadore Aleksandra Kolontaj. Kovo pabaigoje Maskvoje neoficialiai derėjosi su TSRS vyriausybe.

Pasibaigus Tolesniam karui, 1944 m. lapkričio mėn. – 1946 m. kovo mėn. buvo Suomijos ministras pirmininkas, į savo vyriausybės sudėtį įtraukė komunistą.

1946 m. kovo mėn. pakeitė K.Maneheimą Suomijos prezidento poste, juo buvo iki 1956 m. kovo mėn. Užimdamas šias pareigas su TSRS stengėsi palaikyti pabrėžtinai geros kaiminystės santykius, pradėtus vadinti „Paasikivi linija“.^[1] 1944–1956 m. buvo TSRS-Suomijos draugystės draugijos garbės pirmininkas, 1954 m. apdovanotas Lenino ordinu.

(hronos.info.)

Politinis postas
Prieš tai: Carl Gustaf Emil Mannerheim	Suomijos Respublikos prezidentas 1946 – 1956 m.	Po to: Urho Kekkonen
Prieš tai: Pehr Evind Svinhufvud Urho Kastrenas	Suomijos ministras pirmininkas 1918 m. gegužės - lapkričio mėn. * * * 1944 - 1946 m.	Po to: Lauri Ingmanas Mauno Pekkala

Suomijos ministrai pirmininkai

[1] (hronos.info.)

[1]