Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bundestagas Deutscher BundestagXXI BundestagasTipasTipasŽemieji rūmaiIstorijaĮkurta1949 m rugsėjo 7 d Prieš taiReichstag
Bundestagas
Bundestagas Deutscher Bundestag | |
| XXI Bundestagas | |
| Tipas | |
|---|---|
| Tipas | |
| Istorija | |
| Įkurta | 1949 m. rugsėjo 7 d. |
| Prieš tai | Reichstagas |
| Vadovybė | |
Pirmininkas | Julia Klöckner (CDU) |
Kancleris | (CDU) |
| Struktūra | |
| Vietos | 630 |
Politinės grupės | Vyriausybė (328) Opozicija (302)
|
| Rinkimai | |
| Mišri rinkimų sistema | |
Paskutiniai rinkimai | 2025 m. vasario 23 d. |
| Posėdžių vieta | |
| Reichstagas, Berlynas | |
| Svetainė | |
| www | |
Bundestagas (vok. Bundestag < Bund – ‘federacija’ + tag – ‘susirinkimas’) – Vokietijos parlamento žemieji rūmai, įstatymų leidžiamoji institucija. Įsteigtas 1949 m., remiantis Vokietijos Pagrindiniu įstatymu. Sudaro 630 narių, renkamų visuotiniais tiesioginiais rinkimais 4 metų kadencijai.
Bundestago nariai renkami pagal mišrią rinkimų sistemą: pusė renkami pagal mažoritarinę, kiti – pagal proporcinę rinkimų sistemą. Į Bundestagą patenka partijos, surinkusios ne mažiau kaip 5 % rinkėjų balsų arba laimėjusios vietas ne mažiau kaip 3 rinkimų apygardose. Bundestagas negali savęs paleisti; tai padaryti gali tik prezidentas.
Bundestagas leidžia įstatymus, turi įtakos formuojant federalinę vyriausybę (renka federalinį kanclerį, kuris yra atskaitingas tik Bundestagui), tvirtina biudžetą. Bundestago atstovai dalyvauja renkant federalinį prezidentą, renka pusę federacinio Konstitucinio Teismo teisėjų.
Nuo 1999 m. Bundestagas renkasi Reichstago pastate, Berlyne.
Istorija
Pirmuoju visos Vokietijos parlamentu laikomas 1867 m. įsteigtas Reichstagas, gyvavęs iki 1918 m. Tų metų lapkritį Vokietijoje įvykus revoliucijai, šalis tapo respublika. 1919 m. išrinktas pirmasis tarpukario demokratinės Vokietijos parlamentas, rinktas ketverių metų kadencijai, taikant proporcinio atstovavimo principą. Po 1932 m. rinkimų, Reichstage daugumą suformavo A. Hitlerio nacių partijos vadovaujama koalicija. Nuo 1933 m. Reichstagas rinkosi retai, nes Vyriausybei buvo suteikti įgaliojimai priimti įstatymus be parlamento dalyvavimo. Paskutinis Reichstago posėdis įvyko 1942 m. balandžio 26 d. Remiantis 1949 m. priimta Vokietijos konstitucija, naujasis šalies parlamentas pavadintas Bundestagu. 1949 m. į parlamentą rinkti 402 atstovai, vėliau jų skaičius augo. Tai vienintelė Vokietijos federalinės valdžios institucija, rinkta tiesioginiuose rinkimuose. Iki Vokietijos susivienijimo Bundestago posėdžiai vyko Bonoje, o nuo 1999 m. – vėl Berlyno Reichstago rūmuose.
Bundestago rinkimai
Bundestago nariai renkami visuotiniais, tiesioginiais, laisvais ir slaptais rinkimais 4 metų kadencijai. Iki Vokietijos susivienijimo į Bundestagą buvo renkama 520 narių, o 1990 m. gruodį vykusiuose rinkimuose jau buvo renkami 662 nariai. Vėliau jų skaičius šiek tiek keitėsi. 2025 m. į Bundestagą buvo renkama 630 atstovų pagal mišrią rinkimų sistemą: 276 išrinkti pagal mažoritarinę (vienmandatėse apygardose), 354 – pagal proporcinę rinkimų sistemą (daugiamandatėje apygardoje, apimančioje vieną žemę). Į Bundestagą patenka partijos, žemėje surinkusios ne mažiau kaip 5 % rinkėjų balsų arba laimėjusios vietas ne mažiau kaip 3 rinkimų apygardose. Jei partija laimi daugiau vietų apygardose nei pateikė rinkimų sąraše, ji Bundestage gauna rinkimų apygardose laimėtą vietų skaičių. Bendras Bundestago narių skaičius tokiu atveju yra atitinkamai padidinamas.
Nauji eiliniai Bundestago rinkimai turi vykti ne anksčiau kaip po 46 ir ne vėliau kaip po 48 mėnesių nuo įgaliojimų laiko pradžios, nebent prezidentas paleidžia Bundestagą ir paskiria pirmalaikius rinkimus. Pirmalaikiai Bundestago rinkimai galimi dviem atvejais:
- Jeigu per 14 dienų nuo rinkimų neišrenkamas Bundestago narių balsų daugumą gavęs kancleris, prezidentas privalo paskirti daugiausiai balsų gavusį kandidatą arba paleisti Bundestagą.
- Jeigu kancleris pralaimi balsavimą dėl nepasitikėjimo, jis gali siūlyti prezidentui paleisti Bundestagą. Prezidentas gali patenkinti arba atmesti kanclerio siūlymą.
Paleidus Bundestagą, nauji rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip per 60 dienų.
Bundestago darbo tvarka ir įgaliojimai
Bundestago nariai jungiasi į frakcijas, kuriose turi būti ne mažiau kaip 33 nariai. Bundestago nariai yra visos tautos atstovai, neturi įsipareigojimų juos rinkusiems rinkėjams. Bundestagui vadovauja Bundestago prezidentas. Be įstatymų leidybos, Bundestagas renka Vokietijos federalinį kanclerį, o pareiškus nepasitikėjimą juo, gali siekti vyriausybės atsistatydinimo, tvirtina biudžetą. Bundestago atstovai dalyvauja renkant federalinį prezidentą bei renka pusę federacinio Konstitucinio Teismo teisėjų. Bundestago būstinė – Berlynas.
Bundestago kadencijos
| Vietų pasiskirstymas Bundestage (kiekvienos kadencijos pradžioje) | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kadencija | Rinkimai | Vietos | CDU/CSU | SPD | FDP | Žalieji | Kairieji | AfD | Kiti |
| I | 1949 | 402 | 139 | 131 | 52 | — | — | — | 80 |
| II | 1953 | 487 | 243 | 151 | 48 | — | — | — | 45 |
| III | 1957 | 497 | 270 | 169 | 41 | — | — | — | 17 |
| IV | 1961 | 499 | 242 | 190 | 67 | — | — | — | — |
| V | 1965 | 496 | 245 | 202 | 49 | — | — | — | — |
| VI | 1969 | 496 | 242 | 224 | 30 | — | — | — | — |
| VII | 1972 | 496 | 225 | 230 | 41 | — | — | — | — |
| VIII | 1976 | 496 | 243 | 214 | 39 | — | — | — | — |
| IX | 1980 | 497 | 226 | 218 | 53 | — | — | — | — |
| X | 1983 | 498 | 244 | 193 | 34 | 27 | — | — | — |
| XI | 1987 | 497 | 223 | 186 | 46 | 42 | — | — | — |
| XII | 1990 | 662 | 319 | 239 | 79 | 8 | 17 | — | — |
| XIII | 1994 | 672 | 294 | 252 | 47 | 49 | 30 | — | — |
| XIV | 1998 | 669 | 245 | 298 | 43 | 47 | 36 | — | — |
| XV | 2002 | 603 | 248 | 251 | 47 | 55 | 2 | — | — |
| XVI | 2005 | 614 | 226 | 222 | 61 | 51 | 54 | — | — |
| XVII | 2009 | 622 | 239 | 146 | 93 | 68 | 76 | — | — |
| XVIII | 2013 | 630 | 311 | 192 | — | 63 | 64 | — | — |
| XIX | 2017 | 709 | 246 | 153 | 80 | 67 | 69 | 94 | — |
| XX | 2021 | 736(735) | 197 | 206 | 92(91) | 118 | 39 | 83 | 1 |
| XXI | 2025 | 630 | 208 | 120 | — | 85 | 64 | 152 | 1 |
Dabartinė sudėtis (2025–2029)
XXI Bundestago rinkimai vyko 2025 m. vasario 23 d. Kadencijos pradžioje XXI Bundestagą sudarė 630 narių. Į jį išrinkta 208 CDU/CSU, 152 partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), 120 Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD), 85 partijos „Sąjunga 90/Žalieji“ (Grüne), 64 partijos „Kairieji“ (Linke) ir 1 Pietų Šlėzvigo rinkėjų asociacijos (SSW) atstovas.
Pirmasis XXI Bundestago posėdis įvyko 2025 m. kovo 25 d. Bundestago pirmininke išrinkta Julia Klöckner (CDU/CSU).
Prezidiumas
| Pirmininkas | Partija | Balsavimas | ||
|---|---|---|---|---|
| Pirmininkas | Julia Klöckner | CDU/CSU | 382 / 622 | |
| Vice- pirmininkai | Andrea Lindholz | CDU/CSU | 425 / 613 | |
| — | AfD | 185 / 613 | ||
| Josephine Ortleb | SPD | 434 / 613 | ||
| Omid Nouripour | Žalieji | 432 / 613 | ||
| Bodo Ramelow | Kairieji | 318 / 613 | ||
| Šaltinis: Bundestagas | ||||
Frakcijos
| Frakcija | Narių skaičius | Pirmininkas (-ai) | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Išrinkta | Dabar | |||||
| CDU/CSU | 208 / 630 | 208 / 630 | Friedrich Merz | |||
| Alternatyva Vokietijai (AfD) | 152 / 630 | 152 / 630 | Alice Weidel | Tino Chrupalla | ||
| Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) | 120 / 630 | 120 / 630 | Lars Klingbeil | |||
| Sąjunga 90/Žalieji (Grüne) | 85 / 630 | 85 / 630 | Katharina Dröge | Britta Haßelmann | ||
| Kairieji (Linke) | 64 / 630 | 64 / 630 | Heidi Reichinnek | Sören Pellmann | ||
| Neprisijungę nariai | 1 / 630 | 1 / 630 | — | |||
| Šaltinis: Bundestagas | ||||||
Taip pat skaitykite
- Vokietijos politinė sistema
Šaltiniai
- „Scheuer legt Mandat nieder: Warum sein Sitz nun leer bleibt“. ZDFheute (vokiečių). 2024-04-02. Nuoroda tikrinta 2024-04-28.
- „Bundestagas“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-03-11.
- „Plenarsaal "Deutscher Bundestag" – The Path of Democracy“. www.wegderdemokratie.de (anglų). Nuoroda tikrinta 2019-12-11.
- „Wahl zum 19. Deutschen Bundestag am 24. September 2017“. Der Bundeswahlleiter. Suarchyvuota iš originalo 8 November 2020. Nuoroda tikrinta 26 September 2017.
- Bundestagas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 617 psl.
- „Results“. Federal Returning Officer. Nuoroda tikrinta 2025-03-25.
- „Bundestag wählt Julia Klöckner zur neuen Parlamentspräsidentin“. Bundestag. 2025-03-25.
Nuorodos
- Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bundestagas, Kas yra Bundestagas? Ką reiškia Bundestagas?
Bundestagas Deutscher BundestagXXI BundestagasTipasTipasZemieji rumaiIstorijaĮkurta1949 m rugsejo 7 d Pries taiReichstagasVadovybePirmininkasJulia Klockner CDU Kancleris CDU StrukturaVietos630Politines grupesVyriausybe 328 CDU CSU 208 CDU 164 CSU 44 SPD 120 Opozicija 302 AfD 152 Zalieji 85 Kairieji 64 SSW 1 RinkimaiRinkimu sistemaMisri rinkimu sistemaPaskutiniai rinkimai2025 m vasario 23 d Posedziu vietaReichstagas BerlynasSvetainewww bundestag de wbr wbr Bundestagas vok Bundestag lt Bund federacija tag susirinkimas Vokietijos parlamento zemieji rumai įstatymu leidziamoji institucija Įsteigtas 1949 m remiantis Vokietijos Pagrindiniu įstatymu Sudaro 630 nariu renkamu visuotiniais tiesioginiais rinkimais 4 metu kadencijai Bundestago plenariniu posedziu sale Bundestago nariai renkami pagal misria rinkimu sistema puse renkami pagal mazoritarine kiti pagal proporcine rinkimu sistema Į Bundestaga patenka partijos surinkusios ne maziau kaip 5 rinkeju balsu arba laimejusios vietas ne maziau kaip 3 rinkimu apygardose Bundestagas negali saves paleisti tai padaryti gali tik prezidentas Bundestagas leidzia įstatymus turi įtakos formuojant federaline vyriausybe renka federalinį kanclerį kuris yra atskaitingas tik Bundestagui tvirtina biudzeta Bundestago atstovai dalyvauja renkant federalinį prezidenta renka puse federacinio Konstitucinio Teismo teiseju Nuo 1999 m Bundestagas renkasi Reichstago pastate Berlyne IstorijaPirmuoju visos Vokietijos parlamentu laikomas 1867 m įsteigtas Reichstagas gyvaves iki 1918 m Tu metu lapkritį Vokietijoje įvykus revoliucijai salis tapo respublika 1919 m isrinktas pirmasis tarpukario demokratines Vokietijos parlamentas rinktas ketveriu metu kadencijai taikant proporcinio atstovavimo principa Po 1932 m rinkimu Reichstage dauguma suformavo A Hitlerio naciu partijos vadovaujama koalicija Nuo 1933 m Reichstagas rinkosi retai nes Vyriausybei buvo suteikti įgaliojimai priimti įstatymus be parlamento dalyvavimo Paskutinis Reichstago posedis įvyko 1942 m balandzio 26 d Remiantis 1949 m priimta Vokietijos konstitucija naujasis salies parlamentas pavadintas Bundestagu 1949 m į parlamenta rinkti 402 atstovai veliau ju skaicius augo Tai vienintele Vokietijos federalines valdzios institucija rinkta tiesioginiuose rinkimuose Iki Vokietijos susivienijimo Bundestago posedziai vyko Bonoje o nuo 1999 m vel Berlyno Reichstago rumuose Bundestago rinkimaiBundestago nariai renkami visuotiniais tiesioginiais laisvais ir slaptais rinkimais 4 metu kadencijai Iki Vokietijos susivienijimo į Bundestaga buvo renkama 520 nariu o 1990 m gruodį vykusiuose rinkimuose jau buvo renkami 662 nariai Veliau ju skaicius siek tiek keitesi 2025 m į Bundestaga buvo renkama 630 atstovu pagal misria rinkimu sistema 276 isrinkti pagal mazoritarine vienmandatese apygardose 354 pagal proporcine rinkimu sistema daugiamandateje apygardoje apimancioje viena zeme Į Bundestaga patenka partijos zemeje surinkusios ne maziau kaip 5 rinkeju balsu arba laimejusios vietas ne maziau kaip 3 rinkimu apygardose Jei partija laimi daugiau vietu apygardose nei pateike rinkimu sarase ji Bundestage gauna rinkimu apygardose laimeta vietu skaiciu Bendras Bundestago nariu skaicius tokiu atveju yra atitinkamai padidinamas Nauji eiliniai Bundestago rinkimai turi vykti ne anksciau kaip po 46 ir ne veliau kaip po 48 menesiu nuo įgaliojimu laiko pradzios nebent prezidentas paleidzia Bundestaga ir paskiria pirmalaikius rinkimus Pirmalaikiai Bundestago rinkimai galimi dviem atvejais Jeigu per 14 dienu nuo rinkimu neisrenkamas Bundestago nariu balsu dauguma gaves kancleris prezidentas privalo paskirti daugiausiai balsu gavusį kandidata arba paleisti Bundestaga Jeigu kancleris pralaimi balsavima del nepasitikejimo jis gali siulyti prezidentui paleisti Bundestaga Prezidentas gali patenkinti arba atmesti kanclerio siulyma Paleidus Bundestaga nauji rinkimai turi įvykti ne veliau kaip per 60 dienu Bundestago darbo tvarka ir įgaliojimaiBundestago nariai jungiasi į frakcijas kuriose turi buti ne maziau kaip 33 nariai Bundestago nariai yra visos tautos atstovai neturi įsipareigojimu juos rinkusiems rinkejams Bundestagui vadovauja Bundestago prezidentas Be įstatymu leidybos Bundestagas renka Vokietijos federalinį kanclerį o pareiskus nepasitikejima juo gali siekti vyriausybes atsistatydinimo tvirtina biudzeta Bundestago atstovai dalyvauja renkant federalinį prezidenta bei renka puse federacinio Konstitucinio Teismo teiseju Bundestago bustine Berlynas Bundestago kadencijos Partijos priklausancios valdanciajai koalicijai Vietu pasiskirstymas Bundestage kiekvienos kadencijos pradzioje Kadencija Rinkimai Vietos CDU CSU SPD FDP Zalieji Kairieji AfD KitiI 1949 402 139 131 52 80II 1953 487 243 151 48 45III 1957 497 270 169 41 17IV 1961 499 242 190 67 V 1965 496 245 202 49 VI 1969 496 242 224 30 VII 1972 496 225 230 41 VIII 1976 496 243 214 39 IX 1980 497 226 218 53 X 1983 498 244 193 34 27 XI 1987 497 223 186 46 42 XII 1990 662 319 239 79 8 17 XIII 1994 672 294 252 47 49 30 XIV 1998 669 245 298 43 47 36 XV 2002 603 248 251 47 55 2 XVI 2005 614 226 222 61 51 54 XVII 2009 622 239 146 93 68 76 XVIII 2013 630 311 192 63 64 XIX 2017 709 246 153 80 67 69 94 XX 2021 736 735 197 206 92 91 118 39 83 1XXI 2025 630 208 120 85 64 152 1Dabartine sudetis 2025 2029 XXI Bundestago rinkimai vyko 2025 m vasario 23 d Kadencijos pradzioje XXI Bundestaga sudare 630 nariu Į jį isrinkta 208 CDU CSU 152 partijos Alternatyva Vokietijai AfD 120 Vokietijos socialdemokratu partijos SPD 85 partijos Sajunga 90 Zalieji Grune 64 partijos Kairieji Linke ir 1 Pietu Slezvigo rinkeju asociacijos SSW atstovas Pirmasis XXI Bundestago posedis įvyko 2025 m kovo 25 d Bundestago pirmininke isrinkta Julia Klockner CDU CSU Prezidiumas Pirmininkas Partija BalsavimasPirmininkas Julia Klockner CDU CSU 382 622Vice pirmininkai Andrea Lindholz CDU CSU 425 613 AfD 185 613Josephine Ortleb SPD 434 613Omid Nouripour Zalieji 432 613Bodo Ramelow Kairieji 318 613Saltinis BundestagasFrakcijos XXI Bundestago sudetis Frakcija Nariu skaicius Pirmininkas ai Isrinkta DabarCDU CSU 208 630 208 630 Friedrich MerzAlternatyva Vokietijai AfD 152 630 152 630 Alice Weidel Tino ChrupallaVokietijos socialdemokratu partija SPD 120 630 120 630 Lars KlingbeilSajunga 90 Zalieji Grune 85 630 85 630 Katharina Droge Britta HasselmannKairieji Linke 64 630 64 630 Heidi Reichinnek Soren PellmannNeprisijunge nariai 1 630 1 630 Saltinis BundestagasTaip pat skaitykiteVokietijos politine sistemaSaltiniai Scheuer legt Mandat nieder Warum sein Sitz nun leer bleibt ZDFheute vokieciu 2024 04 02 Nuoroda tikrinta 2024 04 28 Bundestagas vle lt Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2025 03 11 Plenarsaal Deutscher Bundestag The Path of Democracy www wegderdemokratie de anglu Nuoroda tikrinta 2019 12 11 Wahl zum 19 Deutschen Bundestag am 24 September 2017 Der Bundeswahlleiter Suarchyvuota is originalo 8 November 2020 Nuoroda tikrinta 26 September 2017 Bundestagas Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 617 psl Results Federal Returning Officer Nuoroda tikrinta 2025 03 25 Bundestag wahlt Julia Klockner zur neuen Parlamentsprasidentin Bundestag 2025 03 25 NuorodosOficiali svetaine