Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vokietijos KonstitucijaInformacijaValstybėVokietijaPriimta1949 gegužės 23 d Galiojo iki1949 gegužės 23 d dabarAnkstesnėV
Vokietijos Konstitucija
| Vokietijos Konstitucija | |
| Informacija | |
|---|---|
| Valstybė | Vokietija |
| Priimta | 1949 gegužės 23 d. |
| Galiojo iki | 1949 gegužės 23 d. – dabar |
| Ankstesnė | Veimaro Konstitucija |
| Turinys | |
| Valdymo forma | Federacinė respublika |
| Įstatymų leidžiamoji valdžia | Parlamentas – Bundestagas ir Bundesratas |
| Vykdomoji valdžia | Prezidentas ir vyriausybė (federacinis kancleris, federaliniai ministrai) |
1949 m. Vokietijos Konstitucija (Bonos Konstitucija, Pagrindinis Įstatymas) (vok. Grundgesetz für die Bundesrepublik Deutschland - GG) – Vokietijos Konstitucija, Parlamentinės Tarybos priimta 1949 m. gegužės 23 d. Bonoje, pakeitė 1919 m. konstituciją ir galioja iki šiol. Pagrindinis Vokietijos teisinės sistemos įstatymas.
Priėmimo aplinkybės
Pokaryje Vokietiją okupavusios valstybės planavo, kad Vokietija vėliau taps vieninga demokratine taikia valstybe, tačiau jau 1946-47 m. ji tapo Šaltojo karo kovų subjektu ir nesutarimų šaltiniu. Dar prieš Londono sąjungininkai ragino okupacinėse zonose esančius politiškai aktyvius vokiečius galvoti apie naujos valstybės kūrimą.
1947 m. birželio 12 d. britų karo gubernatorius seras savo okupacinėje zonoje sukurtoje patariamojoje taryboje ragino pasisakyti apie pokarinės vokiečių valstybės struktūrą. Nors britų okupacinėje zonoje perspektyvi atrodė SPD strategija sukurti centralizuotą valstybę, tačiau persvarą įgavo amerikiečių okupacinėje zonoje esančios Pietų Vokietijos stiprios federalistinės tendencijos, ypač Bavarijoje, Viurtemberge ir Badene. Pats valstybės pavadinimas Bundesrepublik Deutschland pirmą kartą panaudotas prancūzų okupacinėje zonoje buvusiame 1947 m. gegužės mėn.
1948 m. iš žemių deleguotų ekspertų sudarytas komitetas, vėliau pavadintas Konstituciniu konventu, parengė konstitucijos projektą. Jį 1949 m. gegužės 23 d. priėmė Bonoje posėdžiavusi iš žemių atstovų sudaryta Parlamentinė taryba ir pavadino Pagrindiniu įstatymu, tuo pačiu skelbdama VFR įkūrimą. Pritarus sąjungininkų kariniams gubernatoriams, priėmus ją žemių landtagams, konstitucija įsigaliojo rugsėjo 7 d.
Valstybinė santvarka
Valstybinė santvarka - federacinė respublika („Sąjungos Respublika“).
Federacijos ir jos narių santykis
Žemės savarankiškesnės nei Veimaro konstitucijoje, jos gali turėti landtagus, konstitucijas ir vyriausybes. Žemių konstitucinė tvarka turi atitikti federacijos teisinės valstybės principus. Federacijai pavedama užsienio politika, gynyba, pilietybė, pinigai, muitai ir prekyba, prie “konkuruojančios įstatymų leidybos" priskirta civilinė, baudžiamoji teisė, procesai, teismų sistema, federacijos subjektai ribotai galėjo reguliuoti valstybės pareigūnų asmens statusą, aukštąjį mokslą, paliekant tiek kompetencijos, kiek nesuteikta federacijai.
Įstatymų leidžiamoji valdžia
Dveji rūmai – Bundestagas ir Bundesratas. Žemės įstatymų leidyboje dalyvauja per Bundesratą, tautai atstovauja Bundestagas. Įstatymų leidyba priklauso Bundestagui, dalyvaujant Bundesratui. Įstatymų iniciatyvos teisė priklauso federacijos vyriausybei ir abejiems rūmams. Vyriausybė pirmiausia įstatymo projektą pateikia Bundesratui, šio pritarimo reikia ir Bundestago iniciatyva priimtiems įstatymams, jei jie keičia konstituciją, valstybės teritoriją, žemių ribas ar liečia kitus žemių reikalus.
Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: Bundesratas susideda iš federacijos narių vyriausybių skiriamų atstovų. Atstovų skaičius priklauso nuo gyventojų skaičiaus, tačiau siekiant nesumenkinti mažesnių žemių teisių tiksliai to nesilaikoma – skiriama trys, keturios arba šešios vietos. Reichstagas renkamas visuotiniais (vyrai ir moterys, 21 m., nuo 1970 m. – 18 m.), tiesioginiais slaptais rinkimais 4 metams. Pusė narių renkama proporcine sistema (5 % slenkstis), kita pusė santykinės daugumos mažoritarine sistema.
Vykdomoji valdžia
Prezidentas ir vyriausybė iš federacinio kanclerio ir federalinių ministrų. Prezidentas yra mažai politiškai aktyvi institucija, kuriam pavesta atstovauti šaliai užsienyje, sudaryti tarptautines sutartis, skirti pareigūnus, kai kuriais atvejais paleisti Bundestagą. Pagrindinę vietą tarp aukščiausių valdžios institucijų užima VFR vyriausybė. Kancleriui pavedama nustatyti vidaus ir užsienio politikos kryptis, kontroliuoti ministrų veiklą. Nesutariant dėl veiklos tarp kanclerio ir Bundestago galimas kanclerio pakeitimas arba Bundestago paleidimas.
Įstatymų vykdomosios valdžios rinkimas: prezidentą renka specialus federalinis susirinkimas, susidedantis iš Bundestago deputatų ir tokio paties skaičiaus landtagų išrinktų žemių atstovų. Parlamentas prezidento teikimu renka kanclerį, kancleris pasirenka ministrus, o juos skiria prezidentas.
Žmogaus teisės
Piliečių teisėms ir laisvėms skiriama daug vietos. Pirmasis straipsnis skelbia žmogų pagrindine valstybės figūra, jo orumas neliečiamas, valdžios pareiga jį gerbti ir saugoti. Deklaruojamas asmens, tikėjimo, sąžinės, nuomonės reiškimo lygiateisiškumas. Susirinkimų, sąjungų ir kt. laisvės, taip pat santuokos ir šeimos apsaugos garantijos. Federacijos konstitucinis teismas: savarankiška konstitucinė institucija, kuri derina federacijos ir žemių įstatymus su Pagrindiniu įstatymu, sprendžia federacijos ir žemių, žemių tarpusavio konfliktus, taip pat piliečių konfliktus, susijusius su konstitucija. Po pusę sudėties renka abeji parlamento rūmai.
Institucinės nuostatos
- 2 rūmų parlamentas, Bundestagas atstovauja tautai, Bundesratas žemėms.
- Silpnas prezidentas, renkamas specialios komisijos.
- Centrinė valdžios institucija – federalinė vyriausybė, vadovaujama kanclerio.
- Įkurtas Vokietijos Konstitucinis Teismas.
Nuorodos
- Vokietijos Konstitucijos tekstas Bundestago tinklalapyje Archyvuota kopija 2008-09-13 iš Wayback Machine projekto. (vok.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vokietijos Konstitucija, Kas yra Vokietijos Konstitucija? Ką reiškia Vokietijos Konstitucija?
Vokietijos KonstitucijaInformacijaValstybeVokietijaPriimta1949 geguzes 23 d Galiojo iki1949 geguzes 23 d dabarAnkstesneVeimaro KonstitucijaTurinysValdymo formaFederacine respublikaĮstatymu leidziamoji valdziaParlamentas Bundestagas ir BundesratasVykdomoji valdziaPrezidentas ir vyriausybe federacinis kancleris federaliniai ministrai 1949 m Vokietijos Konstitucija Bonos Konstitucija Pagrindinis Įstatymas vok Grundgesetz fur die Bundesrepublik Deutschland GG Vokietijos Konstitucija Parlamentines Tarybos priimta 1949 m geguzes 23 d Bonoje pakeite 1919 m konstitucija ir galioja iki siol Pagrindinis Vokietijos teisines sistemos įstatymas Pirmieji Konstitucijos straipsniai Berlynas Federalinis įstatymu biuletenis Bundesgesetzblatt Nr 1 1 psl Paskelbimo formuleBavarijos zemes rastas del nepritarimo priimti Konstitucija 1949 m geguzes 20 d Priemimo aplinkybesPokaryje Vokietija okupavusios valstybes planavo kad Vokietija veliau taps vieninga demokratine taikia valstybe taciau jau 1946 47 m ji tapo Saltojo karo kovu subjektu ir nesutarimu saltiniu Dar pries Londono sajungininkai ragino okupacinese zonose esancius politiskai aktyvius vokiecius galvoti apie naujos valstybes kurima 1947 m birzelio 12 d britu karo gubernatorius seras savo okupacineje zonoje sukurtoje patariamojoje taryboje ragino pasisakyti apie pokarines vokieciu valstybes struktura Nors britu okupacineje zonoje perspektyvi atrode SPD strategija sukurti centralizuota valstybe taciau persvara įgavo amerikieciu okupacineje zonoje esancios Pietu Vokietijos stiprios federalistines tendencijos ypac Bavarijoje Viurtemberge ir Badene Pats valstybes pavadinimas Bundesrepublik Deutschland pirma karta panaudotas prancuzu okupacineje zonoje buvusiame 1947 m geguzes men 1948 m is zemiu deleguotu ekspertu sudarytas komitetas veliau pavadintas Konstituciniu konventu parenge konstitucijos projekta Jį 1949 m geguzes 23 d prieme Bonoje posedziavusi is zemiu atstovu sudaryta Parlamentine taryba ir pavadino Pagrindiniu įstatymu tuo paciu skelbdama VFR įkurima Pritarus sajungininku kariniams gubernatoriams priemus ja zemiu landtagams konstitucija įsigaliojo rugsejo 7 d Valstybine santvarkaValstybine santvarka federacine respublika Sajungos Respublika Federacijos ir jos nariu santykisZemes savarankiskesnes nei Veimaro konstitucijoje jos gali tureti landtagus konstitucijas ir vyriausybes Zemiu konstitucine tvarka turi atitikti federacijos teisines valstybes principus Federacijai pavedama uzsienio politika gynyba pilietybe pinigai muitai ir prekyba prie konkuruojancios įstatymu leidybos priskirta civiline baudziamoji teise procesai teismu sistema federacijos subjektai ribotai galejo reguliuoti valstybes pareigunu asmens statusa aukstajį moksla paliekant tiek kompetencijos kiek nesuteikta federacijai Įstatymu leidziamoji valdziaDveji rumai Bundestagas ir Bundesratas Zemes įstatymu leidyboje dalyvauja per Bundesrata tautai atstovauja Bundestagas Įstatymu leidyba priklauso Bundestagui dalyvaujant Bundesratui Įstatymu iniciatyvos teise priklauso federacijos vyriausybei ir abejiems rumams Vyriausybe pirmiausia įstatymo projekta pateikia Bundesratui sio pritarimo reikia ir Bundestago iniciatyva priimtiems įstatymams jei jie keicia konstitucija valstybes teritorija zemiu ribas ar liecia kitus zemiu reikalus Įstatymu leidziamosios valdzios rinkimu tvarka Bundesratas susideda is federacijos nariu vyriausybiu skiriamu atstovu Atstovu skaicius priklauso nuo gyventoju skaiciaus taciau siekiant nesumenkinti mazesniu zemiu teisiu tiksliai to nesilaikoma skiriama trys keturios arba sesios vietos Reichstagas renkamas visuotiniais vyrai ir moterys 21 m nuo 1970 m 18 m tiesioginiais slaptais rinkimais 4 metams Puse nariu renkama proporcine sistema 5 slenkstis kita puse santykines daugumos mazoritarine sistema Vykdomoji valdziaPrezidentas ir vyriausybe is federacinio kanclerio ir federaliniu ministru Prezidentas yra mazai politiskai aktyvi institucija kuriam pavesta atstovauti saliai uzsienyje sudaryti tarptautines sutartis skirti pareigunus kai kuriais atvejais paleisti Bundestaga Pagrindine vieta tarp auksciausiu valdzios instituciju uzima VFR vyriausybe Kancleriui pavedama nustatyti vidaus ir uzsienio politikos kryptis kontroliuoti ministru veikla Nesutariant del veiklos tarp kanclerio ir Bundestago galimas kanclerio pakeitimas arba Bundestago paleidimas Įstatymu vykdomosios valdzios rinkimas prezidenta renka specialus federalinis susirinkimas susidedantis is Bundestago deputatu ir tokio paties skaiciaus landtagu isrinktu zemiu atstovu Parlamentas prezidento teikimu renka kanclerį kancleris pasirenka ministrus o juos skiria prezidentas Zmogaus teisesPilieciu teisems ir laisvems skiriama daug vietos Pirmasis straipsnis skelbia zmogu pagrindine valstybes figura jo orumas nelieciamas valdzios pareiga jį gerbti ir saugoti Deklaruojamas asmens tikejimo sazines nuomones reiskimo lygiateisiskumas Susirinkimu sajungu ir kt laisves taip pat santuokos ir seimos apsaugos garantijos Federacijos konstitucinis teismas savarankiska konstitucine institucija kuri derina federacijos ir zemiu įstatymus su Pagrindiniu įstatymu sprendzia federacijos ir zemiu zemiu tarpusavio konfliktus taip pat pilieciu konfliktus susijusius su konstitucija Po puse sudeties renka abeji parlamento rumai Institucines nuostatos2 rumu parlamentas Bundestagas atstovauja tautai Bundesratas zemems Silpnas prezidentas renkamas specialios komisijos Centrine valdzios institucija federaline vyriausybe vadovaujama kanclerio Įkurtas Vokietijos Konstitucinis Teismas NuorodosVokietijos Konstitucijos tekstas Bundestago tinklalapyje Archyvuota kopija 2008 09 13 is Wayback Machine projekto vok