Krikščionių demokratų sąjunga (vok. Christlich Demokratische Union Deutschlands, CDU) – didžiausia Vokietijos konservatyvioji, dešiniojo centro politinė partija.
Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga Christlich Demokratische Union Deutschlands | |
|---|---|
| Trumpinys | CDU |
| Lyderis | Friedrich Merz |
| Generalinis sekretorius | Carsten Linnemann |
| Įkurta | 1945–06–26 |
| Būstinė | Konrad-Adenauer-Haus, Klingelhöferstraße 8, 10785 Berlynas |
| Laikraštis | Union |
| Jaunimo organizacija | Junge Union |
| Narių skaičius (2023) | 371 986 |
| Politinė ideologija | |
| Politinė pozicija | Centro dešinė |
| Nacionalinė narystė | CDU/CSU |
| Europos narystė | Europos liaudies partija |
| Europos Parlamento grupė | Europos liaudies partijos grupė |
| Tarptautinė narystė | Centristų demokratų internacionalas Tarptautinė demokratų sąjunga |
| Spalvos |
|
| Bundestagas | 164 / 630 |
| Vokietijos žemių parlamentai | 525 / 1 896 |
| Europos Parlamentas | 23 / 96 |
| Vokietijos žemių vyriausybių vadovai | 6 / 16 |
| Partijos vėliava | |
| Svetainė | |
| www | |
CDU neveikia Bavarijoje, kur jos vaidmenį atlieka Krikščionių socialinė sąjunga (CSU). CDU bendradarbiauja su CSU federaciniame lygmenyje. Nors abi partijos išlaiko savo struktūrą, Bundestage sudaro bendrą frakciją ir per rinkimus tarpusavyje nekonkuruoja.
Elektoratas, ideologija
CDU/CSU rinkėjai daugiausia katalikai, protestantai, kaimo gyventojai, tačiau praktiškai visų ekonominių klasių atstovai. Partija yra paprastai konservatyvi ekonominės ir socialinės politikos klausimais ir labiau identifikuojama su katalikų ir protestantų bažnyčiomis nei kitos didžiosios partijos, tačiau partijos programa yra daugiau pragmatinė nei ideologinė.
1990 m. Krikščionių demokratų sąjunga susijungė su to paties pavadinimo Vokietijos Demokratinės Respublikos partija.
Istorija
1945 m. įkūrė Konradas Adenaueris.
1973–1998 m. vadovavo Helmutas Kolis. Jį pakeitė Wolfgang Schäuble. 2000 m. pradžioje W. Schäuble po partijos finansavimo skandalo atsistatydino. Jį pakeitė Angela Merkel.
1998 m. nacionaliniuose rinkimuose CDU surinko 28,4 %, o CSU 6,7 % balsų. 2002 m. CDU gavo 29,5 %, o CSU – 9 % balsų.
2018 m. gruodžio 7 d. CDU lydere, vietoje Angelos Merkel, išrinkta Annegret Kramp-Karrenbauer.
Rinkimų rezultatai
Bundestago rinkimai
| Rinkimai | Lyderis | Apygarda | Vietos | +/– | Vyriausybė | |||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vienmandatės | Daugiamandatė | |||||||
| Balsai | % | Balsai | % | |||||
| 1949 | Konrad Adenauer | 5 978 636 | 25,2 | 115 / 402 | CDU/CSU–FDP–DP | |||
| 1953 | 9 577 659 | 34,8 | 10 016 594 | 36,4 | 197 / 509 | 82 | CDU/CSU–FDP–DP | |
| 1957 | 11 975 400 | 39,7 | 11 875 339 | 39,7 | 222 / 519 | 25 | CDU/CSU–DP | |
| 1961 | 11 622 995 | 36,3 | 11 283 901 | 35,8 | 201 / 521 | 21 | CDU/CSU–FDP | |
| 1965 | 12 631 319 | 38,9 | 12 387 562 | 38,0 | 202 / 518 | 1 | CDU/CSU–FDP (1965–1966) | |
| CDU/CSU–SPD (1966–1969) | ||||||||
| 1969 | Kurt Georg Kiesinger | 12 137 148 | 37,1 | 12 079 535 | 36,6 | 201 / 518 | 1 | Opozicija |
| 1972 | Rainer Barzel | 13 304 813 | 35,7 | 13 190 837 | 35,2 | 186 / 518 | 15 | Opozicija |
| 1976 | Helmut Kohl | 14 423 157 | 38,3 | 14 367 302 | 38,0 | 201 / 518 | 15 | Opozicija |
| 1980 | 13 467 207 | 35,6 | 12 989 200 | 34,2 | 185 / 519 | 16 | Opozicija (1980–1982) | |
| CDU/CSU–FDP (1982–1983) | ||||||||
| 1983 | 15 943 460 | 41,0 | 14 857 680 | 38,1 | 202 / 520 | 17 | CDU/CSU–FDP | |
| 1987 | 14 168 527 | 37,5 | 13 045 745 | 34,4 | 185 / 519 | 17 | CDU/CSU–FDP | |
| 1990 | 17 707 574 | 38,3 | 17 055 116 | 36,7 | 268 / 662 | 83 | CDU/CSU–FDP | |
| 1994 | 17 473 325 | 37,2 | 16 089 960 | 34,2 | 244 / 672 | 24 | CDU/CSU–FDP | |
| 1998 | 15 854 215 | 32,2 | 14 004 908 | 28,4 | 198 / 669 | 46 | Opozicija | |
| 2002 | Angela Merkel | 15 336 512 | 32,1 | 14 167 561 | 29,5 | 190 / 603 | 8 | Opozicija |
| 2005 | 15 390 950 | 32,6 | 13 136 740 | 27,8 | 180 / 614 | 10 | CDU/CSU–SPD | |
| 2009 | 13 856 674 | 32,0 | 11 828 277 | 27,3 | 194 / 622 | 14 | CDU/CSU–FDP | |
| 2013 | 16 233 642 | 37,2 | 14 921 877 | 34,1 | 254 / 630 | 61 | CDU/CSU–SPD | |
| 2017 | 14 027 804 | 30,2 | 12 445 832 | 26,8 | 200 / 709 | 54 | CDU/CSU–SPD | |
| 2021 | Armin Laschet | 10 445 571 | 22,6 | 8 770 980 | 19,0 | 152 / 735 | 48 | Opozicija |
| 2025 | Friedrich Merz | 12 601 967 | 25,5 | 11 194 700 | 22,5 | 164 / 630 | 12 | TBA |
Europos Parlamento rinkimai
| Rinkimai | Balsai | % | Vietos | +/– | EP frakcija |
|---|---|---|---|---|---|
| 1979 | 10 883 085 | 39,1 | 33 / 81 | EPP | |
| 1984 | 9 308 411 | 37,5 | 32 / 81 | 1 | |
| 1989 | 8 332 846 | 29,5 | 24 / 81 | 8 | |
| 1994 | 11 346 073 | 32,0 | 39 / 99 | 15 | |
| 1999 | 10 628 224 | 39,3 | 43 / 99 | 4 | EPP-ED |
| 2004 | 9 412 997 | 36,5 | 40 / 99 | 3 | |
| 2009 | 8 071 391 | 30,7 | 34 / 99 | 6 | EPP |
| 2014 | 8 807 500 | 30,0 | 29 / 96 | 5 | |
| 2019 | 8 437 093 | 22,6 | 23 / 96 | 6 | |
| 2024 | 9 431 567 | 23,7 | 23 / 96 | 0 |
Žemių parlamentų (landtagų) rinkimai
CDU nedalyvauja rinkimuose Bavarijoje dėl sąjungos su ten veikiančia Krikščionių socialine sąjunga (CSU).
| Žemė | Rinkimai | Balsai | % | Vietos | +/– | Vyriausybė |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Badenas-Viurtembergas | 2021 | 1 168 745 | 24,1 | 42 / 154 | 0 | Žalieji–CDU |
| Berlynas | 2023 | 428 100 | 28,2 | 52 / 147 | 22 | CDU–SPD |
| Brandenburgas | 2024 | 181 632 | 12,1 | 12 / 88 | 3 | Opozicija |
| Brėmenas | 2023 | 331 380 | 26,7 | 24 / 84 | 0 | Opozicija |
| Hamburgas | 2020 | 445 631 | 11,2 | 15 / 123 | 5 | Opozicija |
| Hesenas | 2023 | 972 595 | 34,6 | 52 / 133 | 12 | CDU–SPD |
| Žemutinė Saksonija | 2022 | 1 017 276 | 28,1 | 47 / 146 | 3 | Opozicija |
| Meklenburgas-Pomeranija | 2021 | 121 566 | 13,3 | 12 / 79 | 4 | Opozicija |
| Šiaurės Reinas-Vestfalija | 2022 | 2 552 276 | 35,7 | 76 / 195 | 4 | CDU–Žalieji |
| Reino kraštas-Pfalcas | 2021 | 535 345 | 27,7 | 31 / 101 | 4 | Opozicija |
| Saro kraštas | 2022 | 129 156 | 28,5 | 19 / 51 | 5 | Opozicija |
| Saksonija | 2024 | 749 216 | 31,9 | 41 / 120 | 4 | CDU–SPD |
| Saksonija-Anhaltas | 2021 | 394 810 | 37,1 | 40 / 97 | 10 | CDU–SPD–FDP |
| Šlėzvigas-Holšteinas | 2022 | 601 943 | 43,4 | 34 / 69 | 9 | CDU–Žalieji |
| Tiuringija | 2024 | 285 141 | 23,6 | 23 / 88 | 2 | CDU–BSW–SPD |
Pastabos
- Nuo 2023 m. rugsėjo mėn.
- Oficiali iki 2023 m. rugsėjo mėn.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga, Kas yra Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga? Ką reiškia Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga?