Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bókštas arba Bokštai bltr Бакшты rus Бакшты bažnytkaimis vakarų Baltarusijoje 30 km į rytus nuo Vijos Beržuonos upės deš
Bokštai (Vija)
Bókštas (arba Bokštai; bltr. Бакшты, rus. Бакшты) – bažnytkaimis vakarų Baltarusijoje, 30 km į rytus nuo Vijos, Beržuonos upės dešiniajame krante, Nalibokų girios vakariniame pakraštyje. Apylinkės centras.
| Bokštas bltr. Бакшты, rus. Бакшты | |
|---|---|
| Šv. Huberto bažnyčia 1941 m. | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė | Baltarusija |
| Sritis | Gardino sritis |
| Rajonas | Vijos rajonas |
| Gyventojų | 437 |
Istorija
Nuo 1387 m. Bokšto dvaras ir gretimos žemės priklausė Vilniaus vyskupijos kapitulai. XIX a. iki 1843 m. ji dvarą nuomojo Chreptavičiams. XIX a. buvo kaimas, Ašmenos apskrities Bokšto valsčiaus centras.1934 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. Per Antrąjį pasaulinį karą ją sudegino tarybiniai partizanai.
LDK laikais Bokštas priklausė Vilniaus vaivadijai, valdant Rusijos imperijai – Vilniaus gubernijai, 1920–1939 m. – Naugarduko vaivadijai.
Lietuviai
Per Bokšto apylinkes nuo seno ėjo lietuvių ir baltarusių etnolingvistinė riba. Apie Beržuoną ir į rytus nuo jos vyrauja slaviški vietovardžiai ir stačiatikybė, Bokšto valsčiaus vakarinėje dalyje – lietuviški vietovardžiai ir katalikybė. 1890 m. lietuviškai kalbėjo 17,5 proc. Bokšto valsčius gyventojų. 1921 m. lenkų surašymo duomenimis, Bokšte buvo 496 stačiatikiai ir 1 katalikas.
Iki XIX a. vidutiniškai Bokšto apylinkių lietuviai įėjo į ištisinį lietuvių kalbos arealą. Jis tesėsi nuo Eišiškių ir Rodūnios į pietryčius per Šalčininkus, Varanavą, Dieveniškes, Geranainis, Subatninkus, Lipniškes, Lazūnus, Takoriškes ir siekė Beržuonos upės žemupį, Nalibokų girios vakarinę dalį. Lietuvių kalba ilgiau išliko šios teritorijos rytuose – Lugamėnų, Jurotiškių ir Bokšto valsčių dalyse. Tai Lazūnų lietuviška sala. Čia lietuvių kalba išnyko po Antrojo pasaulinio karo.
Šaltiniai
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- Bakszty (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 85 psl. (lenk.)
- Bokštas (Vija). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 220
- Petras Gaučas. Bokštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 328 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bokštai (Vija), Kas yra Bokštai (Vija)? Ką reiškia Bokštai (Vija)?
Bokstas arba Bokstai bltr Bakshty rus Bakshty baznytkaimis vakaru Baltarusijoje 30 km į rytus nuo Vijos Berzuonos upes desiniajame krante Naliboku girios vakariniame pakrastyje Apylinkes centras Bokstas bltr Bakshty rus BakshtySv Huberto baznycia 1941 m Bokstas53 56 20 s pl 26 11 35 r ilg 53 939 s pl 26 193 r ilg 53 939 26 193 Bokstas Vija Laiko juosta UTC 3 Valstybe BaltarusijaSritis Gardino sritisRajonas Vijos rajonasGyventoju 2001 437IstorijaBaznycios vaizdas Pirmojo pasaulinio karo metu Nuo 1387 m Boksto dvaras ir gretimos zemes priklause Vilniaus vyskupijos kapitulai XIX a iki 1843 m ji dvara nuomojo Chreptaviciams XIX a buvo kaimas Asmenos apskrities Boksto valsciaus centras 1934 m pastatyta pirmoji kataliku baznycia Per Antrajį pasaulinį kara ja sudegino tarybiniai partizanai LDK laikais Bokstas priklause Vilniaus vaivadijai valdant Rusijos imperijai Vilniaus gubernijai 1920 1939 m Naugarduko vaivadijai LietuviaiPer Boksto apylinkes nuo seno ejo lietuviu ir baltarusiu etnolingvistine riba Apie Berzuona ir į rytus nuo jos vyrauja slaviski vietovardziai ir staciatikybe Boksto valsciaus vakarineje dalyje lietuviski vietovardziai ir katalikybe 1890 m lietuviskai kalbejo 17 5 proc Boksto valscius gyventoju 1921 m lenku surasymo duomenimis Bokste buvo 496 staciatikiai ir 1 katalikas Iki XIX a vidutiniskai Boksto apylinkiu lietuviai įejo į istisinį lietuviu kalbos areala Jis tesesi nuo Eisiskiu ir Rodunios į pietrycius per Salcininkus Varanava Dieveniskes Geranainis Subatninkus Lipniskes Lazunus Takoriskes ir sieke Berzuonos upes zemupį Naliboku girios vakarine dalį Lietuviu kalba ilgiau isliko sios teritorijos rytuose Lugamenu Jurotiskiu ir Boksto valsciu dalyse Tai Lazunu lietuviska sala Cia lietuviu kalba isnyko po Antrojo pasaulinio karo SaltiniaiPasaulio vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2014 VLKK versija Bakszty 1 Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T I Aa Dereneczna Warszawa 1880 85 psl lenk Bokstas Vija Lietuvos istorija Enciklopedinis zinynas I tomas A K Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 ISBN 978 5 420 01689 3 psl 220 Petras Gaucas Bokstas Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 328 psl