| Biržų apgultis | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: ATR–Švedijos karas (1600–1629) | |||||||||
Biržai XVII a. pradžioje, T. Makovskio graviūra | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Švedijos imperija | Lietuvos didžioji kunigaikštystė / Abiejų tautų respublika | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Gustavas II Adolfas | |||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| Apie 8 tūkst. | |||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| Sugriautas Biržų miestas | |||||||||
Biržų apgultis (šved. Belägringen av Birsen) – 1625 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 5 d. (rugpjūčio 20 – 26 d. pagal Švedijos tuo metu naudotą Julijaus kalendorių) (kituose šaltiniuose nurodoma, kad kovos tęsėsi iki rugsėjo 7 d.) vykusi kovų dėl Biržų miesto ir tvirtovės serija, pasibaigusi švedų pergale prieš Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pajėgas, kurias sudarė Radvilų kariuomenė.
Kontekstas
1625 m. vasarą, pasibaigus Mintaujos paliauboms kare prieš Abiejų Tautų Respubliką, Švedijos kariuomenė, vadovaujama karaliaus Gustavo II Adolfo, atvyko į Livoniją. Praėjus dviem savaitėms po išsilaipinimo švedai po trumpos apgulties užėmė Kokenhuseną (Kuoknesę) ir patraukė į rytus pagal Dauguvos upę. Kai kurias tvirtoves, pvz. Selburgą (Sėlpilis) švedai užėmė be kovos. Įsiveržusi į Lietuvą Švedijos kariuomenė patraukė į Nemunėlio Radviliškį, kurį užėmė be didesnės kovos. Apsistoję prie jo įkurtoje įtvirtintoje stovykloje, švedai pradėjo rengtis Biržų puolimui.
Biržų pilis buvo privati pilis, jos gynyba rūpinosi Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos.
1625 m. rugpjūčio 5 d. švedų daliniai pirmą kartą pasirodė prie Biržų pilies, tačiau įgulos buvo sumušti ir turėjo pasitraukti į Nemunėlio Radviliškį. Iš čia Gustavas II Adolfas atsiuntė du įgaliotinius derėtis dėl Kristupo II Radvilos pilies gynėjų paimtų švedų belaisvių ir, kaip žodinio pasitikėjimo ženklą, grąžino septynis anksčiau į nelaisvę paimtus pilies gynėjus. Švedai tvirtino, kad „čia atvyko ne kariauti, bet sudaryti taikos“, duodami suprasti, kad, nesulaukę atsakymo, su didžiulėmis pajėgomis eis gilyn į Lietuvą.
Švedams atsitraukus, imtasi stiprinti Biržų pilį. Kristupas II Radvila, siekdamas apsaugoti Biržų pilį, mėgino pritraukti kuo daugiau kariauti tinkamų žmonių iš Biržų kunigaikštystės Užnerio valdų: surinkti valstiečius-rinktinius ir bajorus-žemionis iš Ukmergės bei Upytės pavietų. Radvilos telkė kariuomenę ir tolimesnėse savo valdose, o ten suformuoti daliniai žygiuodavo link Biržų. 1625 m. minimas kariuomenės maršrutas iš Slucko kunigaikštystės pro Rubežus, Žiurponis, Dubingius ir Alantą iki karo stovyklos prie Anykščių. Stovykloje įsikūrusiems daliniams labai trūko šaudmenų ir amunicijos. Čia labai pagelbėjo Svėdasų seniūnas Aleksandras Bokšas, kuris Alantoje surinko ir išsiuntė gurguolę su nemažai parako, degaus skysčio, terpentino ir kitų karui reikalingų daiktų. 1627 m. Radvilos pavaldiniai Biržų pilies gynybai vykdė skubias šaulių (lenk. strzelce), paieškas Šetekšnų, Vyžuonų, Alantos dvaruose. Didelių pajėgų Radvilai surinkti nepavyko, trūko lėšų, užgulė karių verbavimo sunkumai.
Pajėgoms vadovavęs karalius Gustavas II Adolfas persikėlė į pagrindinę stovyklą Kegumo mieste, kur kartu su Akseliu Oksentierna (šved. Axel Oxenstierna) parengė tolimesnio puolimo planą. Rugpjūčio 12 d. (rugpjūčio 22 d. pagal Grigaliaus kalendorių) švedai vėl patraukė į pietus ir po 8 dienų pasiekė Biržus.
Mūšio eiga
Švediškuose šaltiniuose nurodoma, kad švedai apsupo Biržų pilį tačiau iš karto nešturmavo, o pradėjo rengtis gerai įtvirtintos tvirtovės apsiausčiai. Iš dvejų pusių švedai pasikasė po tvirtovės pylimu, taip pat įrengė uždaras artilerijos pozicijas. Iki rugsėjo 5 d. apsiautėjų vykdomi fortifikacijos darbai pasiekė pilies griovį. Mūšio aprašymuose nurodoma, kad vyko dvi atakos, antra iš jų – rugsėjo 5 arba 7 d.
Rugpjūčio 30 d. prasidėjo antrasis Biržų pilies šturmas. Švedai buvo sutelkę 58 vėliavas, turėjo šešias patrankas sienoms griauti. Pilies įgula priešinosi labai narsiai, nepaisant to, jog švedai apšaudė pilį, pasistatę patrankas prie pat vandens griovio. Gynėjų padėtį apsunkino pilyje prasidėjęs maras. Maru įgulą užkrėtė keliasdešimt rotmistro Kuncevičiaus atvestų Šiaulių ir Upytės rinktinių karių. Pastarieji, kareiviams ėmus mirti, buvo išvaryti iš pilies.
Nors antras šturmas nepavyko, tačiau po jo pilies įgula pasidavė. Nurodomos trys kapituliacijos priežastys: intensyvus švedų artilerijos šaudymas, senkančios vandens atsargos griovyje ir maras. Be to švedams pavyko iš dviejų pusių pasikasti po pylimu ir jį išsprogdinti. Po derybų Biržų pilies įgula nusprendė pasiduoti, ir rugsėjo 7 d. negausiai pilies įgulai su išskleistomis vėliavomis, rankiniais ginklais ir asmeniniais daiktais buvo leista saugiai pasitraukti.
Pasekmės
Užėmę pilį švedai ją sugriovė. Nurodoma, kad kaip trofėjus švedai išsivežė 60 patrankų. Dėl apylinkėse siautusio maro rugsėjo pabaigoje švedai iš Biržų irgi pasitraukė, tačiau paliko apie 300 savo karių.
Nors Biržai buvo laikomi pietine Švedijos karalystės dalimi, iš tikrųjų šio regiono jie beveik nekontroliavo. Be to, likusių karių pajėgas naikino nuolat rengti Kristupo II Radvilos kariuomenės puldinėjimai. Todėl pilyje švedai išsilaikė tik daugiau nei metus. 1627 m. sausio 26 d. Radvila atgavo tėvoninę valdą su pilimi ir likusiomis patrankomis. Tą kartą pasirašyta Baldenmuižės paliaubų sutartimi švedai nutraukė karinius veiksmus Žemaitijoje, Žiemgaloje ir pietinėje Livonijos dalyje.
Knygoje „Lietuvos XVII–XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje“ pateikiamas po mūšio švedų sudarytas miesto ir tvirtovės planas. Išlikęs šio plano pieštuku braižytas juodraštinis ir parengiamasis bei galutinis variantai be datų. Pilies profilių buvimas, daugybė lauko įtvirtinimų ir pastatų, kurie iki šiandien nėra fiksuoti archeologų, rodytų, kad šis planas yra tik švedų rengtas projektas įsitvirtinti Biržuose, ir tai, greičiausiai atlikta 1626 m.
1637–82 m. buvo restauruojama ir rekonstruojama. Pagal 1655 m. rugpjūčio 10 d. Radvilų ir švedų sudarytą Rygos sutartį nebaigta rekonstruoti pilis vėl atiteko švedams, kurie joje išsilaikė iki 1657 m.
Literatūra
- Gawron, P., Udział hetmanów litewskich w rzygotowaniu kampanii wojennej na przykładzie zmagań ze Szwecją w roku 1625, „Rocznik Lituanistyczny“ 1, 2015.
- Höjer, Magnus & Veibull, Martin (1881). Sveriges historia från äldsta tid till våra dagar: IV delen. Sveriges storhetstid från år 1611 till år 1718.
- Karvelis, D., Iš Radvilų giminės istorijos: Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė 1547–1655 m., Vilnius, 2015.
- Munthe, Ludvig Wilhelmson (1902). Kongl. fortifikationens historia.
- Purlys, Evaldas, Songailaitė, Roma, Biržų pilis, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
- Ragauskienė, Raimonda, Radzevičienė, Sigutė, Lietuva Švedijoje, Švedija Lietuvoje, Skaitmeninė integruoto ugdymo(si) priemonė (SIUP), Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas, 2023, ISBN 978-609-467-564-5.
- Šeikis, Gintautas, Biržų kunigaikštystės Užnerio valdos XVII a. karų metu, Kardas, Nr. 5 (503), 2024.
- Zabiela, Gintautas, Lietuvos XVII–XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje, Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2013.
Išnašos
- Höjer, Magnus & Veibull, Martin (1881). Sveriges historia från äldsta tid till våra dagar: IV delen. Sveriges storhetstid från år 1611 till år 1718
- Purlys, Evaldas, Songailaitė, Roma, Biržų pilis, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
- Ragauskienė, Raimonda, Radzevičienė, Sigutė, Lietuva Švedijoje, Švedija Lietuvoje, p. 45.
- Gawron, P., Udział hetmanów litewskich w rzygotowaniu kampanii wojennej na przykładzie zmagań ze Szwecją w roku 1625, „Rocznik Lituanistyczny“ 1, 2015, p. 108
- Gawron, P., Udział hetmanów litewskich w rzygotowaniu kampanii wojennej na przykładzie zmagań ze Szwecją w roku 1625, „Rocznik Lituanistyczny“ 1, 2015, p. 101.
- Karvelis, D., Iš Radvilų giminės istorijos: Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė 1547–1655 m., Vilnius, 2015, p. 200.
- Ragauskienė, Raimonda, Radzevičienė, Sigutė, Lietuva Švedijoje, Švedija Lietuvoje, p. 46.
- Šeikis, Gintautas, Biržų kunigaikštystės Užnerio valdos XVII a. karų metu, Kardas, Nr. 5 (503), 2024.
- Karvelis, D., Iš Radvilų giminės istorijos: Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė 1547–1655 m., Vilnius, 2015, p. 301–327
- Zabiela, Gintautas, Lietuvos XVII–XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Biržų apgultis (1625), Kas yra Biržų apgultis (1625)? Ką reiškia Biržų apgultis (1625)?