Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bankininkystė Lietuvoje sistemos dalis apimanti banko įstaigų veiklą Lietuvos bankasLietuvos bankasSEB bankas Žvėrynas V
Bankininkystė Lietuvoje
Bankininkystė Lietuvoje – sistemos dalis, apimanti banko įstaigų veiklą.
Lietuvos bankas
Lietuvos banko pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų.
Komerciniai bankai
Šiuo metu Lietuvoje veikia Lietuvos banko licenciją turintys 6 komerciniai bankai:
- SEB bankas
- Swedbank (buvęs Hansabankas)
- Šiaulių bankas
- Urbo bankas
- Citadele bankas (buvęs Parex bankas)
Komercinių bankų filialai
Užsienio 7 bankų filialai:
- Danske bankas (buvęs Sampo bankas)
- Allied Irish Banks, p.l.c. Lietuvos filialas
- AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius
- BIGBANK AS filialas
- hf. filialas Baltijos šalyse
- Skandinaviska Enskilda Banken AB, Vilniaus filialas
5 užsienio bankų atstovybės:
- Akcinės bendrovės Rietumu banka atstovybė
- AP Anlage & Privatbank AG atstovybė Vilniuje
- Balkan Investment Bank AD Banja Luka atstovybė Kaune
- Balti Investeeringute Grupi Pank AS atstovybė
- Raiffeisen Bank Polska S. A. atstovybė Vilniuje
Veikla neįsteigus banko filialo
Taip pat Lietuvoje veikia ES 191 bankas, veikiantis LR neįsteigus filialo.
Istorija
Nepriklausomybę atgavusi Lietuva nepaveldėjo kredito įstaigų, nes vienos ikikariniais metais veikusios buvo evakuotos į Rusiją, kitos nutraukė operacijas dėl nepalankių ekonominių sąlygų, dėl kaizerinės administracijos suvaržymų.
Tarpukaris
Lietuviškų bankų organizavimu dar 1916 m. pradėjo rūpintis Peterburgo lietuvių centrinis komitetas, kuris išsiuntė savo atstovus į JAV rinkti aukų būsimiems bankams. Valstybės Taryba, dar neturėdama valdžios galių, domėjosi bankų reikalais, buvo sudariusi komisiją jiems ištirti.
Kredito įmonės buvo steigiamos vangiai, nes tam nebuvo palankių politinių, ekonominių ir teisinių sąlygų. Potencialius kredito įmonių steigėjus turėjo išgąsdinti bankų nacionalizacija bolševikų užimtose vietovėse. Be to, stoka patyrusių bankininkų.
Tik išvijus bolševikus, išsikrausčius vokiečių kariuomenei, liberalizavus ekonominį gyvenimą, ėmus gausiai iš Rusijos grįžti išsilavinusiems žmonėms, gyviau pradėtos steigti ir kredito įmonės.
Viena vertus, kreditas buvo būtinas įmonėms, verslams atgaivinti, antra vertus, dėl pinigų įvairovės, ostpinigių infliacijos suklestėjusi spekuliacija valiutomis, prekėmis, emigracija iš Rusijos ir emigrantų piniginės perlaidos iš JAV padėjo susidaryti šaltiniui kredito įmonėms steigti. Prie bankų steigimo prisidėjo ir JAV lietuvių bei kitų užsieniečių kapitalas.
Kredito įmonės buvo steigiamos vadovaujantis carinės Rusijos įstatymais. Tik Lietuvos ir Žemės bankų buvo parengti nacionaliniai įstatymai. 1924 m. priimti savi Bankinių namų ir kontorų bei pinigų keitimo kontorų ir 1925 m. – Akcinių bankų įstatymai.
Infliaciniais metais įsteigti 7 komerciniai bankai, 96 smulkaus kredito draugijos, apie 40 bankinių namų ir kontorų bei pinigų keitimo kontorų, 8 savitarpio kredito bendrovės, taupomosios valstybės kasos. Įvedus savus pinigus ir juos stabilizavus, pagyvėjo smulkaus kredito ir savitarpio kredito draugijų steigimas. Kredito sistemų kūrimas įmonių rūšių įvairovės prasme užtruko iki 1924 m. vidurio.
Tuomet kredito sistemą sudarė:
- Lietuvos bankas,
- Žemės bankas,
- komerciniai bankai (akciniai ir kooperatiniai),
- taupomosios valstybės kasos,
- savitarpio kredito ir smulkaus kredito draugijos, tarnautojų ir karininkų taupomosios skolinamosios kasos, Kauno lombardas.
Vėlesniais metais keitėsi veikusių savitarpio kredito ir smulkaus kredito draugijų skaičius, buvo likviduoti du komerciniai bankai, sumažėjo bankinių namų, bankinės ir pinigų keitimo kontoros. Jų uždarymą nulėmė pinigų spekuliacijos išnykimas ir sugriežtinti reikalavimai. Pradiniais infliacijos laikais (1918–1922 m.) kredito įmonių veiklos sąlygos buvo sudėtingos, jos pobūdis – specifinis. Bankams, kitoms kredito įmonėms labai trūko kvalifikuotų specialistų, tinkamų patalpų, inventoriaus.
Dėl ikikarinių indėlių pražuvimo ir nuvertėjimo, gyventojų nuskurdimo, ūkio sugriovimo maža buvo išteklių bankų operacijoms plėsti. Todėl jie buvo priversti skolintis Vokietijoje. Bankai, siekdami apsaugoti kredito išteklius, juos investuodavo į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, užsienio valiutą, ribojo kreditavimą. Be to, iki įvedant litą, kredito įmonės plačiai vertėsi ir pelnėsi iš ir čekių operacijų. Stabilus lito įvedimas, stiprių ir dinamiškų Lietuvos ir Žemės bankų steigimas labai paveikė kredito rinką, privertė kredito įmones keisti veiklos orientyrus bei politiką. Joms teko daugiau dėmesio skirti indėlių pritraukimui, klientų atrankai, ieškoti naujų veiklos nišų.
Lietuvoje didžiausias veikusių komercinių bankų skaičius tesiekė 8. Tuometiniai bankai telkėsi vien Kaune. Akciniais pagrindais buvo įsteigti:
- Lietuvos prekybos ir pramonės bankas. Banko steigėjais ir stambiausiais akcininkais buvo žymūs to meto valstybės veikėjai: Martynas Yčas, Juozas Tūbelis, Adomas Prūsas, J. Alekna.
- Komercijos bankas. Įsteigtas verslininkų Richardo Tilmanso, Leontijaus Ir Makso Soloveičikų, Ozero Finkeilšteino, Povilo Olšausko ir Povilo Medemo; didesnė dalis akcinio kapitalo priklausė Richardo Tilmanso šeimai, o 1/3 akcijų turėjo nupirkęs vienas Vokietijos bankas.
- Centralinis žydų bankas. Didžioji banko akcijų dalis priklausė žydų kredito kooperatyvams, buvo šių kooperatyvų atsiskaitymų centras. Daugumą jo akcijų turėjo įsigijusios tarptautinės žydų organizacijos. Garsėjo ryšiais su žinomais užsienio bankais. Steigėjai: dr. H. Rabinas, dr. S. Goldbergas, dr. Rachmilevičius, T. Šapiro.
- Kredito bankas. Stambūs akcininkai buvo Jonas Smilgevičius ir J. Vosylius. Bankas pastoviai turėjo kvalifikuotus specialistus ir pastovius kontaktus su JAV. Banko steigėjai įkūrė dvi stambias akcine bendroves „Nemunas“ ir „Ringuva“.
- Tarptautinis bankas. Buvo susijęs su pramone – turėjo nupirkęs 10 tūkstančių Lietuvos banko akcijų. Be to, 1924 m. į jo tarybą buvo išrinktas Antanas Smetona.
- Ūkio bankas. Mišraus pobūdžio, stambiausias Lietuvoje komercinis bankas, kurį įsteigė žinomi to meto veikėjai - Jonas ir Juozas Vailokaičiai, Aleksandras Stulginskis, Kazys Bizauskas, Pijus Grajauskas, Audrius Dubinskas.
Kooperaciniais pagrindais įsteigti:
- Kooperacijos bankas. Įsteigtas įvairių kooperatyvų pajiniais pagrindais. Didesnė dalis banko narių buvo kaimiškieji kredito kooperatyvai.
- Centralinis ūkininkų bankas. Įsteigtas reorganizavus Ūkininkų sąjungos centrinę kasą.
Lietuvos prekybos ir pramonės bankas – pirmasis nacionalinis komercinis bankas, kurį įsteigiant dalyvavo daugelis žymių asmenų. Kredito ir Tarptautinis bankai buvo įsteigti iš JAV lietuvių kapitalo. Centraliniame žydų ir Lietuvos komercijos bankuose dalyvavo užsienio kapitalas. Didžiausias iš šios grupės bankų buvo Ūkio bankas, o dinamiškiausias – Lietuvos komercijos bankas. Iki 1926 m. Centralinis žydų bankas buvo šios tautybės liaudies bankų finansinis centras, o po to – jų atsiskaitymų centras. Silpniausiai veiklą buvo išplėtoję Kredito ir Tarptautinis bankai. Lietuvos prekybos ir pramonės, Tarptautinis ir Ūkio bankai išsiskyrė iš kitų bankų didelėmis investicijomis, kurios padėjo atkurti pramonę, nors slėgė jų likvidumą. Kooperatinius Kooperacijos ir Centralinį ūkininkų bankus įsteigė konkuravusios dėl įtakos kooperacijai Valstiečių liaudininkų ir Ūkininkų sąjungos. Šie bankai organizavo įvairių kooperatyvų steigimą, juos kreditavo ir kitais būdais rėmė. 1930 m. paskelbta, kad dėl narių bankrotų Centralinis ūkininkų bankas yra neišsimokantis, o 1933 m. Kooperacijos bankas reorganizuotas į akcinį penkis kartus padidinus jo kapitalą. Kadangi visą kapitalo padidėjimo sumą įmokėjo valstybė, bankas pateko į jos įtaką. Reorganizuotas bankas tapo lietuviškųjų kredito kooperatyvų centru, nors kreditavo ir privačius klientus.
1922 m. įsteigtas Lietuvos bankas buvo akcinis, kurio per 80 procentų akcijų priklausė valstybei, turėjęs išskirtinę teisę vykdyti ir privalėjęs palaikyti pinigų sistemos pastovumą bei skatinti ūko plėtrą. Be emisijos banko funkcijos, jis tiesiogiai kreditavo ūkį, visą laiką pirmenybę teikdamas eksportui, jai dirbusiai pramonei, taip siekdamas padidinti aukso ar užsienio valiutos atsargas. Įgyvendindamas apdairią, su Vyriausybės ekonomine programa suderintą kreditavimo politiką, Lietuvos bankas buvo pagrindinis krašto kreditorius, nes suteikdavo apie 30-40 procentų bendros sumos. Lietuvos bankas savo kreditais svariai prisidėjo prie krašto eksporto potencialo išugdymo ir sumoderninimo, užsienio prekybos balanso aktyvinimo, padėjo išvengti gausesnių bankų bankrotų ir mokėjimų sutrikimo. Šis bankas daug prisidėjo prie kreditų atpiginimo.
Nuo 1931 m. kredito rinkoje pradėjo pirmauti Žemės bankas. Vyriausybei priklausęs Žemės bankas buvo mišraus pobūdžio hipotekinis bankas, kuris iki 1930 m. teikė trumpalaikes paskolas, daugiausia ūkininkams bei žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėms. 1930 m. pakeitus įstatymą, Žemės bankas virto ilgalaikio žemės ūkio kreditavimo banku, nuo 1937 m. plėtė ir miestų namų statybų kreditavimą. Jis iš kitų bankų išsiskyrė sparčiu nuosavo kapitalo didinimu, savo skolos dokumentų emisija, dideliu dinamiškumu, daug prisidėjo prie žemės ūko pažangos, privačių skolų konsolidavimo, tuo apsaugodamas daugelį ūkių nuo varžytinių.
Taupomosios valstybės kasos, pradėtos steigti 1919 m., veikė prie Lietuvos bankų skyrių, pašto įstaigų ir akcinės bendrovės ,,Maistas” fabrikų. Jos priklausė centralizuotų tipui, už jų priimtus indėlius atsakė valstybė. Iki 1931 m. bankų krizės taupomųjų valstybės kasų operacijos buvo plėtojamos lėtai, daugiausia dėl jų už indėlius mokėtų nedidelių, nuo rinkos atitrūkusių palūkanų. Ketvirtąjį dešimtmetį prasidėjęs indėlių persiliejimas į taupomąsias valstybės kasas pavertė jas didžiausia indėlių surinkėja. Kasos turėtus išteklius daugiausia panaudojo savivaldybių ir miestų namų statybų kreditavimui, tuo padėdamos sukurti modernesnę infrastruktūrą ir didinti būsto fondą. 1940 m. Kaune pastatyti centriniai Taupomųjų kasų rūmai.
Smulkūs ir vidutiniai prekių gamintojai, pirkliai, tarnautojai bei karininkai buvo suorganizavę savitarpio kreditavimo organizacijas:
- savitarpio kredito draugijas,
- smulkaus kredito draugijas,
- tarnautojų ir karininkų taupomąsias skolinamąsias kasas.
Svarbiausia šių organizacijų reikšmė buvo ta, kad jos padėjo savo narius aprūpinti santykinai pigiomis , kurios jiems buvo neprieinamos bankuose, išvengti naudojimosi labai brangiomis privačių asmenų paskolomis. Be to, šios rūšies kredito įmonės pratino narius bendradarbiauti, skatino taupymą. Didžiausią įtaką turėjo smulkaus kredito draugijos, kuriose 1939 m. buvo susitelkę beveik 120 tūkst. smulkių prekių gamintojų.
Lietuvos TSR laikotarpis
Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 m. Liaudies seimas priėmė deklaraciją dėl bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo, todėl nacionalizuotas Lietuvos bankas buvo perduotas SSRS valstybiniam bankui ir kitų sovietinių respublikų pavyzdžiu tapo jo vietiniu skyriumi.
Po 1990 m.
Jau nuo 1990 m. Lietuvos Bankas buvo įgaliotas kontroliuoti bankų veiklą, tačiau tik 1994 m. gruodžio 1 d. priimtas naujasis Lietuvos Banko įstatymas, o gruodžio 21 d. priimtas Komercinių bankų įstatymas iš tikrųjų nustatė modernią dvipakopę bankų reguliavimo tvarką. Naujieji įstatymai nustatė bankininkystės plėtojimo pagrindus, kuriais remiantis būtų galima susidoroti su rinkos ekonomikoje kylančiomis problemomis bei panaudoti atsiradusias galimybes. Ankstyvoje bankų sistemos vystymosi stadijoje priežiūros dokumentai nebuvo labai išsamūs ir niekas nevertė griežtai jų laikytis, nes bankams buvo leidžiama funkcionuoti net ir tuo atveju, kai nebuvo vykdomi pagrindiniai reikalavimai.
1995–1996 m. įvykus bankų krizei, Lietuvos Bankas žengė svarbų žingsnį bankų kontrolei stiprinti. Nuo 1996 m. visi komerciniai bankai privalo vadovautis tarptautiniais apskaitos standartais, o ataskaitų auditą turi atlikti tarptautiniu mastu pripažintos audito firmos. 1995 m. buvo patvirtinti komercinių bankų nuostatai dėl vidaus audito funkcijų. Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimas bankininkystės srityje buvo beveik baigtas. Reikia baigti įgyvendinti dar kelias ES direktyvas, pvz., Kapitalo pakankamumo direktyvą, susijusią su rinkos rizika, ir Indėlių draudimo direktyvą. Dėl užsienio bankų filialų kontrolės Lietuvos Bankas pritaikė Europos Sąjungos reikalavimus dėl „vieningos licencijos“ ir „priežiūros šalies teritorijoje“. Tai reikalauja pasirašyti dvišales sutartis bei tampriai bendradarbiauti su šalies, kurioje registruota užsienio banko buveinė, įstaigomis, atliekančiomis bankų priežiūros funkcijas.
1996 m. vasario mėn. buvo priimtas Indėlių draudimo įstatymas, kuris skelbė, kad asmenų, gyvenančių Lietuvoje, indėliai privačiuose bankuose yra apdrausti. Pagal Civilinio kodekso nuostatus indėliai, esantys valstybei priklausančiuose bankuose, vis dar buvo apdrausti 100%. 1997 m. sausio 1 d. šis sąžiningos konkurencijos taisyklių pažeidimas buvo panaikintas, nes minėtas Indėlių draudimo įstatymas yra taikomas ir valstybiniuose bankuose esantiems indėliams. Nors draudimo limitai dar nesiekia ES direktyvose nustatytų limitų, bet, lyginant su taupomųjų sąskaitų kiekiu Lietuvos bankų sistemoje, yra ganėtinai dideli. Nuo 1999 m. sausio mėn. didžiausia draudimo suma yra 45 000 litų (indėlio suma iki 10 000 yra apdraudžiama 100 %, o likusios sumos draudimas graduojamas). Nuo 2001 m. sausio mėn. šie limitai bus didinami iki 65 000 litų, o indėlio suma iki 25 000 litų bus apdrausta 100 %.
1997 m. buvo priimtas Pinigų plovimo prevencijos įstatymas. Visiems bankams buvo duoti nurodymai nustatyti kontrolės tvarką, bet apie šio įstatymo įgyvendinimo rezultatus yra mažai žinoma. 1998 m. gruodžio mėn. Lietuvos Banko valdyba priėmė nutarimą dėl „Bazelio Komiteto Bankų priežiūrai patvirtintų esminių principų, skirtų bankų priežiūros veiksmingumui užtikrinti, įgyvendinimo“. Nuo 1995 m. dėl įvestų tikslesnių reikalavimų bankų ataskaitoms, aukštesnės kredito įstaigų priežiūros departamento darbuotojų įgytos kvalifikacijos ir dėl nuoseklesnio priežiūros taisyklių taikymo, pastebimai pagerėjo bankų priežiūros kokybė. Bankininkystės bei individualių bankų plėtojimui didelę reikšmę turėjo Lietuvos Banko aiškesnė visuomenei pateikiama informacija. Tokia informacija, suprantama, dėl rizikos sukelti nereikalingą sąmyšį kuriame nors konkrečiame banke arba apskritai bankininkystėje turi būti kruopščiai apmąstyta. Bankų priežiūros ir kontrolės sistema yra tinkama ir pasiekusi tarptautinių standartų bei reikalavimų lygį.
Literatūra
- Terleckas V. Lietuvos bankininkystės istorija 1918–1941. – Vilnius, 2000.
Šaltiniai
- Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos Archyvuota kopija 2008-11-01 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.lb.lt/lt_about_history Archyvuota kopija 2013-04-16 iš Wayback Machine projekto. Lietuvos banko istorija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bankininkystė Lietuvoje, Kas yra Bankininkystė Lietuvoje? Ką reiškia Bankininkystė Lietuvoje?
Bankininkyste Lietuvoje sistemos dalis apimanti banko įstaigu veikla Lietuvos bankasLietuvos bankasSEB bankas Zverynas VilniusPagrindinis straipsnis Lietuvos bankas Lietuvos banko pagrindinis tikslas palaikyti kainu stabiluma Siekdamas sio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybes bei kitu valstybes įstaigu Komerciniai bankaiSiuo metu Lietuvoje veikia Lietuvos banko licencija turintys 6 komerciniai bankai SEB bankas Swedbank buves Hansabankas Siauliu bankas Urbo bankas Citadele bankas buves Parex bankas Komerciniu banku filialaiUzsienio 7 banku filialai Danske bankas buves Sampo bankas Allied Irish Banks p l c Lietuvos filialas AS UniCredit Bank Lietuvos skyrius BIGBANK AS filialas hf filialas Baltijos salyse Skandinaviska Enskilda Banken AB Vilniaus filialas 5 uzsienio banku atstovybes Akcines bendroves Rietumu banka atstovybe AP Anlage amp Privatbank AG atstovybe Vilniuje Balkan Investment Bank AD Banja Luka atstovybe Kaune Balti Investeeringute Grupi Pank AS atstovybe Raiffeisen Bank Polska S A atstovybe VilniujeVeikla neįsteigus banko filialoTaip pat Lietuvoje veikia ES 191 bankas veikiantis LR neįsteigus filialo IstorijaNepriklausomybe atgavusi Lietuva nepaveldejo kredito įstaigu nes vienos ikikariniais metais veikusios buvo evakuotos į Rusija kitos nutrauke operacijas del nepalankiu ekonominiu salygu del kaizerines administracijos suvarzymu Tarpukaris Lietuvisku banku organizavimu dar 1916 m pradejo rupintis Peterburgo lietuviu centrinis komitetas kuris issiunte savo atstovus į JAV rinkti auku busimiems bankams Valstybes Taryba dar neturedama valdzios galiu domejosi banku reikalais buvo sudariusi komisija jiems istirti Kredito įmones buvo steigiamos vangiai nes tam nebuvo palankiu politiniu ekonominiu ir teisiniu salygu Potencialius kredito įmoniu steigejus turejo isgasdinti banku nacionalizacija bolseviku uzimtose vietovese Be to stoka patyrusiu bankininku Tik isvijus bolsevikus issikrauscius vokieciu kariuomenei liberalizavus ekonominį gyvenima emus gausiai is Rusijos grįzti issilavinusiems zmonems gyviau pradetos steigti ir kredito įmones Viena vertus kreditas buvo butinas įmonems verslams atgaivinti antra vertus del pinigu įvairoves ostpinigiu infliacijos suklestejusi spekuliacija valiutomis prekemis emigracija is Rusijos ir emigrantu pinigines perlaidos is JAV padejo susidaryti saltiniui kredito įmonems steigti Prie banku steigimo prisidejo ir JAV lietuviu bei kitu uzsienieciu kapitalas Kredito įmones buvo steigiamos vadovaujantis carines Rusijos įstatymais Tik Lietuvos ir Zemes banku buvo parengti nacionaliniai įstatymai 1924 m priimti savi Bankiniu namu ir kontoru bei pinigu keitimo kontoru ir 1925 m Akciniu banku įstatymai Infliaciniais metais įsteigti 7 komerciniai bankai 96 smulkaus kredito draugijos apie 40 bankiniu namu ir kontoru bei pinigu keitimo kontoru 8 savitarpio kredito bendroves taupomosios valstybes kasos Įvedus savus pinigus ir juos stabilizavus pagyvejo smulkaus kredito ir savitarpio kredito draugiju steigimas Kredito sistemu kurimas įmoniu rusiu įvairoves prasme uztruko iki 1924 m vidurio Tuomet kredito sistema sudare Lietuvos bankas Zemes bankas komerciniai bankai akciniai ir kooperatiniai taupomosios valstybes kasos savitarpio kredito ir smulkaus kredito draugijos tarnautoju ir karininku taupomosios skolinamosios kasos Kauno lombardas Velesniais metais keitesi veikusiu savitarpio kredito ir smulkaus kredito draugiju skaicius buvo likviduoti du komerciniai bankai sumazejo bankiniu namu bankines ir pinigu keitimo kontoros Ju uzdaryma nuleme pinigu spekuliacijos isnykimas ir sugrieztinti reikalavimai Pradiniais infliacijos laikais 1918 1922 m kredito įmoniu veiklos salygos buvo sudetingos jos pobudis specifinis Bankams kitoms kredito įmonems labai truko kvalifikuotu specialistu tinkamu patalpu inventoriaus Del ikikariniu indeliu prazuvimo ir nuvertejimo gyventoju nuskurdimo ukio sugriovimo maza buvo istekliu banku operacijoms plesti Todel jie buvo priversti skolintis Vokietijoje Bankai siekdami apsaugoti kredito isteklius juos investuodavo į nekilnojamajį turta vertybinius popierius uzsienio valiuta ribojo kreditavima Be to iki įvedant lita kredito įmones placiai vertesi ir pelnesi is ir cekiu operaciju Stabilus lito įvedimas stipriu ir dinamisku Lietuvos ir Zemes banku steigimas labai paveike kredito rinka priverte kredito įmones keisti veiklos orientyrus bei politika Joms teko daugiau demesio skirti indeliu pritraukimui klientu atrankai ieskoti nauju veiklos nisu Lietuvoje didziausias veikusiu komerciniu banku skaicius tesieke 8 Tuometiniai bankai telkesi vien Kaune Akciniais pagrindais buvo įsteigti Lietuvos prekybos ir pramones bankas Banko steigejais ir stambiausiais akcininkais buvo zymus to meto valstybes veikejai Martynas Ycas Juozas Tubelis Adomas Prusas J Alekna Komercijos bankas Įsteigtas verslininku Richardo Tilmanso Leontijaus Ir Makso Soloveiciku Ozero Finkeilsteino Povilo Olsausko ir Povilo Medemo didesne dalis akcinio kapitalo priklause Richardo Tilmanso seimai o 1 3 akciju turejo nupirkes vienas Vokietijos bankas Centralinis zydu bankas Didzioji banko akciju dalis priklause zydu kredito kooperatyvams buvo siu kooperatyvu atsiskaitymu centras Dauguma jo akciju turejo įsigijusios tarptautines zydu organizacijos Garsejo rysiais su zinomais uzsienio bankais Steigejai dr H Rabinas dr S Goldbergas dr Rachmilevicius T Sapiro Kredito bankas Stambus akcininkai buvo Jonas Smilgevicius ir J Vosylius Bankas pastoviai turejo kvalifikuotus specialistus ir pastovius kontaktus su JAV Banko steigejai įkure dvi stambias akcine bendroves Nemunas ir Ringuva Tarptautinis bankas Buvo susijes su pramone turejo nupirkes 10 tukstanciu Lietuvos banko akciju Be to 1924 m į jo taryba buvo isrinktas Antanas Smetona ukio bankas Misraus pobudzio stambiausias Lietuvoje komercinis bankas kurį įsteige zinomi to meto veikejai Jonas ir Juozas Vailokaiciai Aleksandras Stulginskis Kazys Bizauskas Pijus Grajauskas Audrius Dubinskas Kooperaciniais pagrindais įsteigti Kooperacijos bankas Įsteigtas įvairiu kooperatyvu pajiniais pagrindais Didesne dalis banko nariu buvo kaimiskieji kredito kooperatyvai Centralinis ukininku bankas Įsteigtas reorganizavus ukininku sajungos centrine kasa Lietuvos prekybos ir pramones bankas pirmasis nacionalinis komercinis bankas kurį įsteigiant dalyvavo daugelis zymiu asmenu Kredito ir Tarptautinis bankai buvo įsteigti is JAV lietuviu kapitalo Centraliniame zydu ir Lietuvos komercijos bankuose dalyvavo uzsienio kapitalas Didziausias is sios grupes banku buvo ukio bankas o dinamiskiausias Lietuvos komercijos bankas Iki 1926 m Centralinis zydu bankas buvo sios tautybes liaudies banku finansinis centras o po to ju atsiskaitymu centras Silpniausiai veikla buvo ispletoje Kredito ir Tarptautinis bankai Lietuvos prekybos ir pramones Tarptautinis ir ukio bankai issiskyre is kitu banku didelemis investicijomis kurios padejo atkurti pramone nors slege ju likviduma Kooperatinius Kooperacijos ir Centralinį ukininku bankus įsteige konkuravusios del įtakos kooperacijai Valstieciu liaudininku ir ukininku sajungos Sie bankai organizavo įvairiu kooperatyvu steigima juos kreditavo ir kitais budais reme 1930 m paskelbta kad del nariu bankrotu Centralinis ukininku bankas yra neissimokantis o 1933 m Kooperacijos bankas reorganizuotas į akcinį penkis kartus padidinus jo kapitala Kadangi visa kapitalo padidejimo suma įmokejo valstybe bankas pateko į jos įtaka Reorganizuotas bankas tapo lietuviskuju kredito kooperatyvu centru nors kreditavo ir privacius klientus 1922 m įsteigtas Lietuvos bankas buvo akcinis kurio per 80 procentu akciju priklause valstybei turejes isskirtine teise vykdyti ir privalejes palaikyti pinigu sistemos pastovuma bei skatinti uko pletra Be emisijos banko funkcijos jis tiesiogiai kreditavo ukį visa laika pirmenybe teikdamas eksportui jai dirbusiai pramonei taip siekdamas padidinti aukso ar uzsienio valiutos atsargas Įgyvendindamas apdairia su Vyriausybes ekonomine programa suderinta kreditavimo politika Lietuvos bankas buvo pagrindinis krasto kreditorius nes suteikdavo apie 30 40 procentu bendros sumos Lietuvos bankas savo kreditais svariai prisidejo prie krasto eksporto potencialo isugdymo ir sumoderninimo uzsienio prekybos balanso aktyvinimo padejo isvengti gausesniu banku bankrotu ir mokejimu sutrikimo Sis bankas daug prisidejo prie kreditu atpiginimo Nuo 1931 m kredito rinkoje pradejo pirmauti Zemes bankas Vyriausybei priklauses Zemes bankas buvo misraus pobudzio hipotekinis bankas kuris iki 1930 m teike trumpalaikes paskolas daugiausia ukininkams bei zemes ukio produkcijos perdirbimo įmonems 1930 m pakeitus įstatyma Zemes bankas virto ilgalaikio zemes ukio kreditavimo banku nuo 1937 m plete ir miestu namu statybu kreditavima Jis is kitu banku issiskyre sparciu nuosavo kapitalo didinimu savo skolos dokumentu emisija dideliu dinamiskumu daug prisidejo prie zemes uko pazangos privaciu skolu konsolidavimo tuo apsaugodamas daugelį ukiu nuo varzytiniu Taupomosios valstybes kasos pradetos steigti 1919 m veike prie Lietuvos banku skyriu pasto įstaigu ir akcines bendroves Maistas fabriku Jos priklause centralizuotu tipui uz ju priimtus indelius atsake valstybe Iki 1931 m banku krizes taupomuju valstybes kasu operacijos buvo pletojamos letai daugiausia del ju uz indelius moketu nedideliu nuo rinkos atitrukusiu palukanu Ketvirtajį desimtmetį prasidejes indeliu persiliejimas į taupomasias valstybes kasas paverte jas didziausia indeliu surinkeja Kasos turetus isteklius daugiausia panaudojo savivaldybiu ir miestu namu statybu kreditavimui tuo padedamos sukurti modernesne infrastruktura ir didinti busto fonda 1940 m Kaune pastatyti centriniai Taupomuju kasu rumai Smulkus ir vidutiniai prekiu gamintojai pirkliai tarnautojai bei karininkai buvo suorganizave savitarpio kreditavimo organizacijas savitarpio kredito draugijas smulkaus kredito draugijas tarnautoju ir karininku taupomasias skolinamasias kasas Svarbiausia siu organizaciju reiksme buvo ta kad jos padejo savo narius aprupinti santykinai pigiomis kurios jiems buvo neprieinamos bankuose isvengti naudojimosi labai brangiomis privaciu asmenu paskolomis Be to sios rusies kredito įmones pratino narius bendradarbiauti skatino taupyma Didziausia įtaka turejo smulkaus kredito draugijos kuriose 1939 m buvo susitelke beveik 120 tukst smulkiu prekiu gamintoju Lietuvos TSR laikotarpis Prasidejus sovietinei okupacijai 1940 m Liaudies seimas prieme deklaracija del banku ir stambiosios pramones nacionalizavimo todel nacionalizuotas Lietuvos bankas buvo perduotas SSRS valstybiniam bankui ir kitu sovietiniu respubliku pavyzdziu tapo jo vietiniu skyriumi Po 1990 m Jau nuo 1990 m Lietuvos Bankas buvo įgaliotas kontroliuoti banku veikla taciau tik 1994 m gruodzio 1 d priimtas naujasis Lietuvos Banko įstatymas o gruodzio 21 d priimtas Komerciniu banku įstatymas is tikruju nustate modernia dvipakope banku reguliavimo tvarka Naujieji įstatymai nustate bankininkystes pletojimo pagrindus kuriais remiantis butu galima susidoroti su rinkos ekonomikoje kylanciomis problemomis bei panaudoti atsiradusias galimybes Ankstyvoje banku sistemos vystymosi stadijoje prieziuros dokumentai nebuvo labai issamus ir niekas neverte grieztai ju laikytis nes bankams buvo leidziama funkcionuoti net ir tuo atveju kai nebuvo vykdomi pagrindiniai reikalavimai 1995 1996 m įvykus banku krizei Lietuvos Bankas zenge svarbu zingsnį banku kontrolei stiprinti Nuo 1996 m visi komerciniai bankai privalo vadovautis tarptautiniais apskaitos standartais o ataskaitu audita turi atlikti tarptautiniu mastu pripazintos audito firmos 1995 m buvo patvirtinti komerciniu banku nuostatai del vidaus audito funkciju Europos Sajungos direktyvu įgyvendinimas bankininkystes srityje buvo beveik baigtas Reikia baigti įgyvendinti dar kelias ES direktyvas pvz Kapitalo pakankamumo direktyva susijusia su rinkos rizika ir Indeliu draudimo direktyva Del uzsienio banku filialu kontroles Lietuvos Bankas pritaike Europos Sajungos reikalavimus del vieningos licencijos ir prieziuros salies teritorijoje Tai reikalauja pasirasyti dvisales sutartis bei tampriai bendradarbiauti su salies kurioje registruota uzsienio banko buveine įstaigomis atliekanciomis banku prieziuros funkcijas 1996 m vasario men buvo priimtas Indeliu draudimo įstatymas kuris skelbe kad asmenu gyvenanciu Lietuvoje indeliai privaciuose bankuose yra apdrausti Pagal Civilinio kodekso nuostatus indeliai esantys valstybei priklausanciuose bankuose vis dar buvo apdrausti 100 1997 m sausio 1 d sis saziningos konkurencijos taisykliu pazeidimas buvo panaikintas nes minetas Indeliu draudimo įstatymas yra taikomas ir valstybiniuose bankuose esantiems indeliams Nors draudimo limitai dar nesiekia ES direktyvose nustatytu limitu bet lyginant su taupomuju saskaitu kiekiu Lietuvos banku sistemoje yra ganetinai dideli Nuo 1999 m sausio men didziausia draudimo suma yra 45 000 litu indelio suma iki 10 000 yra apdraudziama 100 o likusios sumos draudimas graduojamas Nuo 2001 m sausio men sie limitai bus didinami iki 65 000 litu o indelio suma iki 25 000 litu bus apdrausta 100 1997 m buvo priimtas Pinigu plovimo prevencijos įstatymas Visiems bankams buvo duoti nurodymai nustatyti kontroles tvarka bet apie sio įstatymo įgyvendinimo rezultatus yra mazai zinoma 1998 m gruodzio men Lietuvos Banko valdyba prieme nutarima del Bazelio Komiteto Banku prieziurai patvirtintu esminiu principu skirtu banku prieziuros veiksmingumui uztikrinti įgyvendinimo Nuo 1995 m del įvestu tikslesniu reikalavimu banku ataskaitoms aukstesnes kredito įstaigu prieziuros departamento darbuotoju įgytos kvalifikacijos ir del nuoseklesnio prieziuros taisykliu taikymo pastebimai pagerejo banku prieziuros kokybe Bankininkystes bei individualiu banku pletojimui didele reiksme turejo Lietuvos Banko aiskesne visuomenei pateikiama informacija Tokia informacija suprantama del rizikos sukelti nereikalinga samysį kuriame nors konkreciame banke arba apskritai bankininkysteje turi buti kruopsciai apmastyta Banku prieziuros ir kontroles sistema yra tinkama ir pasiekusi tarptautiniu standartu bei reikalavimu lygį LiteraturaTerleckas V Lietuvos bankininkystes istorija 1918 1941 Vilnius 2000 SaltiniaiLietuvoje veikiancios kredito įstaigos Archyvuota kopija 2008 11 01 is Wayback Machine projekto http www lb lt lt about history Archyvuota kopija 2013 04 16 is Wayback Machine projekto Lietuvos banko istorija