Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bangladešo geografija Bangladešo Liaudies Respublikos geografinių sąlygų aprašymas Bangladešo topografinis žemėlapisSuku
Bangladešo geografija
Bangladešo geografija – Bangladešo Liaudies Respublikos geografinių sąlygų aprašymas.
Padėtis
Bangladešas yra Pietų Azijoje. Tai 94 pagal plotą šalis pasaulyje (nors viena gausiausiai apgyvendintų valstybių). Ribojasi iš visų pusių su Indija (4142 km – daugiausia su Vakarų Bengalija, taip pat su Asamu, Meghalaja, Tripura ir Mizoramu), pietryčiuose turi neilgą sieną (271 km) su Mianmaru. Bendras sausumos sienų ilgis – 4413 km.
Iš pietų Bangladešą skalauja Indijos vandenyno Bengalijos įlanka. Krantai labai žemi, pelkėti, gausu įlankų ir salų. Kranto linijos ilgis – 580 km. Bangladešui priklauso daug žemų sąnašinių salų Gangos–Brahmaputros deltoje (didžiausios – , 1441 km², , 762 km², , 480 km²). Taip pat keletas smulkių salų yra šalia pietrytinių pakrančių. Šv. Martyno salą juosia koralų rifas.
Kraštiniai taškai
- šiaurėje – Banglabandha Indijos pasienyje (Pančagarho raj., Rangpuro sritis);
- pietuose – žemyne: ; salose: Čheros sala (Koks Bazaro raj., Čitagongo sritis);
- vakaruose – Manakosa Indijos pasienyje (Čapai Navabgandžo raj., Radžšahio sritis);
- rytuose – Akhainthongo k. Mianmaro pasienyje (Bandarbano raj., Čitagongo sritis).
Paviršius
Bangladešas – žemumų šalis. Vidutinis paviršiaus aukštis – 85 m. Apie 90 % Bangladešo paviršiaus užima aliuvinė žemuma – Gangos ir Brahmaputros upių bendra delta. Pelkėta pietinė žemumos dalis (aukštis 1–3 m) vadinama Sundarbanais – per potvynius ji beveik visa užliejama. Ši deltos žemuma vidutiniškai iškyla tik iki 9 m aukščio. Šiaurės rytuose, tarp Padmos ir Džamunos salpų kiek iškilusi Barindo vietovė. Į pietryčius nuo jos iki Padmos ir Džamunos santakos ~160 km tęsiasi įduba, vadinama Bharo baseinu. Jis vasaros musonų metu užliejamas, vietomis virš 3 m. Vakarinėje šio baseino dalyje yra pelkynių sritis. Šiaurės-vidurio Bangladeše, į rytus nuo Džamunos salpos yra Madhupuro Traktas. Tai kiek didesnė pakiluma (9–18 m).
Paviršius kyla tik šalies pakraščiuose. Pačiuose šiaurės rytuose iškilusios (nuo 30 iki 330 m aukščio). Kalvočiausia vieta yra pietryčiuose, Čitagongo srityje. Ten stūkso Lušajaus ir Čitagongo kalnų atšakos (vidutinis aukštis 500–600 m), susidariusios iš klinties, skalūnų, smiltainių. Šiose vietose yra aukščiausia Bangladešo vieta, tačiau skirtinguose šaltiniuose ji nurodoma vis kita, nes regione gausu panašių, ~1200 m aukščio kalvų (Saka Haphongas arba Moudok Mualis, 1052 m,, 1280 m, Maudok Taungas, 1060 m, Ren Tlangas, 957 m).
Pasitaiko nestiprių žemės drebėjimų (daugiausia pietryčiuose – didesni 1762, 1997 m.).
Klimatas
Klimatas Bangladeše subekvatorinis musoninis. Ryškūs drėgnasis (gegužė–spalis) ir sausasis (lapkritis–balandis) metų laikai. Žiema sausa saulėta (sausio paros temperatūra 12−25 °C), vasara karšta lietinga (karščiausio – balandžio – mėnesio paros temperatūra 21−32 °C). Karščiausia būna kovo–gegužės mėnesiais, kai temperatūra dažnai laikosi >30 °C, o kartais gali pasiekti iki 40 °C. Vėsiausia sausį, kai temperatūros būna gana kontrastingos – nuo 30 °C iki žemiau 10 °C.
Vasaros musonai atneša labai smarkias liūtis (iškrenta ~80 % metų kritulių normos). Per metus iškrinta vidutiniškai 2000–3000 mm kritulių; pietuose ir pietryčiuose – 2000–3570 mm, viduryje – 1400–2000 mm, šiaurės rytuose – 3500 milimetrų. Daugiausia kritulių (3800–5000 mm) tenka Silheto aukštumoms.
Vasaros musono pradžioje (balandį–gegužę) ir pabaigoje (rugsėjį–spalį, kartais lapkritį) būdingos įvairaus smarkumo audros. Gausūs krituliai, iki 160 km/h smarkumo vėjas ir iki 3 m aukščio Bengalijos įlankos bangos sukelia katastrofiškus potvynius, kurių metu žemoje ir tankiai gyvenamoje šalyje žūsta dešimtys tūkstančių žmonių. Ypač pražūtingos audros šalyje siautė 1737, 1876, 1970 ir 1991 metais. Bangladešas – viena jautriausių klimato kaitai pasaulio šalių – kylantis vandenyno lygis, dažnėjančios audros šaliai gali sukelti didelę žalą.
- Aukščiausia užfiksuota temperatūra: +45,1 °C (Radžšahis; 1972 m. gegužės 30 d.);
- Žemiausia užfiksuota temperatūra: 1,1 °C (Dinadžpuras, 1905 m. vasario 3 d.).
Hidrografija
Visa šalies teritorija tankiai išraižyta upių. Bangladeše susitinka dvi didelės iš Himalajų tekančios upės – Ganga ir Brahmaputra – ir sudaro vieną didžiausių pasaulio deltų. Upės skaidosi į protakas, sudaro daugybę salų, dažnai keičia vagas. Pavyzdžiui, smarkus Tystos potvynis 1787 m. atplukdė daug vandens į Brahmaputrą, todėl ši paplūdo per vieną iš protakų ir sudarė naują Džamunos vagą, o senajai vagai liko maža upės debito dalis. Vasaros musonų metu upės smarkiai ištvinsta, sukeldamos tiek nuostolius ir žūtis, tiek patręšdamos žemę derlingu aliuviu.
Pagrindinė upė yra Ganga, kurios deltos atšaka Bangladeše vadinama Padma. Ji sudaro sieną su Indija, bet plačiu protakų tinklu nusidriekia iki centrinio Bangladešo ir Dakos. Iš šiaurės atiteka Brahmaputra (su intakais Tysta, ), tada per naująją Džamunos vagą pasiekia Gangą ir bendromis Žemutinės Padmos žiotimis pasiekia Indijos vandenyną. Iš šiaurės rytų prie šių upių prisijungia Meghna, susidariusi Silheto aukštumose susiliejus Surmos ir upėms. Čitagongo srityje keletas trumpų upių (, , Sangu ir Matamuharis) teka iš kalvų į vandenyną. Šiame regione sudarytas Kaptajaus tvenkinys.
Visoje šalyje gausu pelkynių, laikinų ežerų, senvagių.
Dirvožemiai
Didesniojoje Bangladešo dalyje dirvožemiai daugiausia aliuviniai, šiaurėje ir pietryčiuose – ir , Lušajaus kalnuose − lateritiniai, Sundarbanuose − pelkiniai.
Gyvoji gamta
2018 m. miškai užėmė 11,1 % šalies teritorijos. Didžioji dalis šalies teritorijos (70 %) sukultūrinta – vyrauja javų (ypač, ryžių) pasėliai, kultūriniai medžiai ir kt. Sundarbanuose plyti dideli vešlių mangrovių sąžalynų plotai. Drėgnieji atogrąžų miškai auga daugiausia Čitagongo srityje, vietomis Silheto kalvose.
Bangladeše išskiriami šie ekoregionai: pusiau visžaliai Brahmaputros slėnio miškai (maža dalis), Gangos žemumų drėgnieji vasaržaliai miškai, Meghalajos subtropiniai miškai (maža dalis), Mizoramo–Manipuro–Kačino drėgnieji miškai (maža dalis), Sundarbandų gėlavandenės pelkės, Mianmaro pakrančių mangrovės (maža dalis), Sundarbanų mangrovės.
Bangladeše veisiasi bengaliniai tigrai, leopardai, dūminis leopardai, drambliai, ilgalūpiai lokiai, beždžionės (daugiausia makakos), dryžuotosios hienos, elniai (muntjakai, zambarai, aksiai), šakalai, ropliai (vėžliai, gyvatės, krokodilai). Gausu paukščių, svarbios migruojančių paukščių žiemavietės: gyvena įvairios antys, garniai, , žąsys, gegutės, tulžiai, vanagai, kukučiai, geniai, grifai, papūgos, ragasnapiai.
Saugomos teritorijos užima apie 4,5 % Bangladešo sausumos ir 5,3 % gretimų akvatorijų ploto. Yra 18 nacionalinių parkų (didžiausias – , 163,5 km², seniausias – Himčario, 1980 m.), 17 laukinės gamtos rezervatų, 3 delfinų rezervatai, jūros parkas ir draustinis. Vakarų, Pietų ir Rytų Sundarbanų laukinės gamtos rezervatų kompleksas (bendras plotas 1395 km²) įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo vertybių sąrašą (1997 m.). Yra 2 Ramsaro konvencijos saugomos vietovės (plotas 6112 km²): Sundarbanai (1992 m.) ir (2000 m.).
Pagrindinės gamtosauginės problemos: vandens tarša (buitinėmis atliekomis, pesticidais), dirvožemių degradacija ir erozija, miškų kirtimas, šlapynių naikinimas, gyventojų perteklius, jų sukelta triukšmo tarša.
Šaltiniai
- Bangladesh, The World Factbook, CIA.
- Bangladesh. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- Bangladešas: gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- Mowdok Mual, Myanmar/Bangladesh, peakbagger.com
- দ্বিতীয় সর্বোচ্চ পাহাড়ের সন্ধান লাভ Archyvuota kopija 2018-12-04 iš Wayback Machine projekto.. Dainik Janakantha
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 49–50
- „Report: Flooded Future: Global vulnerability to sea level rise worse than previously understood“ Archyvuota kopija 2019-11-02 iš Wayback Machine projekto.. climatecentral.org
- „Bangladesh records highest temperature 42.2-degree Celsius in last 14 years“. Asian Tribune.
- Wikramanayake, Eric; Eric Dinerstein; Colby J. Loucks; et al. (2002). Terrestrial Ecoregions of the Indo-Pacific: a Conservation Assessment. Washington, DC: Island Press
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bangladešo geografija, Kas yra Bangladešo geografija? Ką reiškia Bangladešo geografija?
Bangladeso geografija Bangladeso Liaudies Respublikos geografiniu salygu aprasymas Bangladeso topografinis zemelapisSukulturintos ir upiu israizytos Bangladeso zemumosGangos Brahmaputros deltos zemiausia dalis SundarbanaiPadetisBangladesas yra Pietu Azijoje Tai 94 pagal plota salis pasaulyje nors viena gausiausiai apgyvendintu valstybiu Ribojasi is visu pusiu su Indija 4142 km daugiausia su Vakaru Bengalija taip pat su Asamu Meghalaja Tripura ir Mizoramu pietryciuose turi neilga siena 271 km su Mianmaru Bendras sausumos sienu ilgis 4413 km Is pietu Bangladesa skalauja Indijos vandenyno Bengalijos įlanka Krantai labai zemi pelketi gausu įlanku ir salu Kranto linijos ilgis 580 km Bangladesui priklauso daug zemu sanasiniu salu Gangos Brahmaputros deltoje didziausios 1441 km 762 km 480 km Taip pat keletas smulkiu salu yra salia pietrytiniu pakranciu Sv Martyno sala juosia koralu rifas Krastiniai taskai siaureje Banglabandha Indijos pasienyje Pancagarho raj Rangpuro sritis pietuose zemyne salose Cheros sala Koks Bazaro raj Citagongo sritis vakaruose Manakosa Indijos pasienyje Capai Navabgandzo raj Radzsahio sritis rytuose Akhainthongo k Mianmaro pasienyje Bandarbano raj Citagongo sritis PavirsiusBangladesas zemumu salis Vidutinis pavirsiaus aukstis 85 m Apie 90 Bangladeso pavirsiaus uzima aliuvine zemuma Gangos ir Brahmaputros upiu bendra delta Pelketa pietine zemumos dalis aukstis 1 3 m vadinama Sundarbanais per potvynius ji beveik visa uzliejama Si deltos zemuma vidutiniskai iskyla tik iki 9 m aukscio Siaures rytuose tarp Padmos ir Dzamunos salpu kiek iskilusi Barindo vietove Į pietrycius nuo jos iki Padmos ir Dzamunos santakos 160 km tesiasi įduba vadinama Bharo baseinu Jis vasaros musonu metu uzliejamas vietomis virs 3 m Vakarineje sio baseino dalyje yra pelkyniu sritis Siaures vidurio Bangladese į rytus nuo Dzamunos salpos yra Madhupuro Traktas Tai kiek didesne pakiluma 9 18 m Kalvos Citagongo srityje Pavirsius kyla tik salies pakrasciuose Paciuose siaures rytuose iskilusios nuo 30 iki 330 m aukscio Kalvociausia vieta yra pietryciuose Citagongo srityje Ten stukso Lusajaus ir Citagongo kalnu atsakos vidutinis aukstis 500 600 m susidariusios is klinties skalunu smiltainiu Siose vietose yra auksciausia Bangladeso vieta taciau skirtinguose saltiniuose ji nurodoma vis kita nes regione gausu panasiu 1200 m aukscio kalvu Saka Haphongas arba Moudok Mualis 1052 m 1280 m Maudok Taungas 1060 m Ren Tlangas 957 m Pasitaiko nestipriu zemes drebejimu daugiausia pietryciuose didesni 1762 1997 m Musonines liutys virs Meghnos upesKlimatasKlimatas Bangladese subekvatorinis musoninis Ryskus dregnasis geguze spalis ir sausasis lapkritis balandis metu laikai Ziema sausa sauleta sausio paros temperatura 12 25 C vasara karsta lietinga karsciausio balandzio menesio paros temperatura 21 32 C Karsciausia buna kovo geguzes menesiais kai temperatura daznai laikosi gt 30 C o kartais gali pasiekti iki 40 C Vesiausia sausį kai temperaturos buna gana kontrastingos nuo 30 C iki zemiau 10 C Vasaros musonai atnesa labai smarkias liutis iskrenta 80 metu krituliu normos Per metus iskrinta vidutiniskai 2000 3000 mm krituliu pietuose ir pietryciuose 2000 3570 mm viduryje 1400 2000 mm siaures rytuose 3500 milimetru Daugiausia krituliu 3800 5000 mm tenka Silheto aukstumoms Vasaros musono pradzioje balandį geguze ir pabaigoje rugsejį spalį kartais lapkritį budingos įvairaus smarkumo audros Gausus krituliai iki 160 km h smarkumo vejas ir iki 3 m aukscio Bengalijos įlankos bangos sukelia katastrofiskus potvynius kuriu metu zemoje ir tankiai gyvenamoje salyje zusta desimtys tukstanciu zmoniu Ypac prazutingos audros salyje siaute 1737 1876 1970 ir 1991 metais Bangladesas viena jautriausiu klimato kaitai pasaulio saliu kylantis vandenyno lygis daznejancios audros saliai gali sukelti didele zala Auksciausia uzfiksuota temperatura 45 1 C Radzsahis 1972 m geguzes 30 d Zemiausia uzfiksuota temperatura 1 1 C Dinadzpuras 1905 m vasario 3 d Tangur Haoro slapynesHidrografijaVisa salies teritorija tankiai israizyta upiu Bangladese susitinka dvi dideles is Himalaju tekancios upes Ganga ir Brahmaputra ir sudaro viena didziausiu pasaulio deltu Upes skaidosi į protakas sudaro daugybe salu daznai keicia vagas Pavyzdziui smarkus Tystos potvynis 1787 m atplukde daug vandens į Brahmaputra todel si papludo per viena is protaku ir sudare nauja Dzamunos vaga o senajai vagai liko maza upes debito dalis Vasaros musonu metu upes smarkiai istvinsta sukeldamos tiek nuostolius ir zutis tiek patresdamos zeme derlingu aliuviu Pagrindine upe yra Ganga kurios deltos atsaka Bangladese vadinama Padma Ji sudaro siena su Indija bet placiu protaku tinklu nusidriekia iki centrinio Bangladeso ir Dakos Is siaures atiteka Brahmaputra su intakais Tysta tada per naujaja Dzamunos vaga pasiekia Ganga ir bendromis Zemutines Padmos ziotimis pasiekia Indijos vandenyna Is siaures rytu prie siu upiu prisijungia Meghna susidariusi Silheto aukstumose susiliejus Surmos ir upems Citagongo srityje keletas trumpu upiu Sangu ir Matamuharis teka is kalvu į vandenyna Siame regione sudarytas Kaptajaus tvenkinys Atograzu miskai Silheto kalvoseSundarbanu mangroviu dziungles Visoje salyje gausu pelkyniu laikinu ezeru senvagiu DirvozemiaiDidesniojoje Bangladeso dalyje dirvozemiai daugiausia aliuviniai siaureje ir pietryciuose ir Lusajaus kalnuose lateritiniai Sundarbanuose pelkiniai Gyvoji gamta2018 m miskai uzeme 11 1 salies teritorijos Didzioji dalis salies teritorijos 70 sukulturinta vyrauja javu ypac ryziu paseliai kulturiniai medziai ir kt Sundarbanuose plyti dideli vesliu mangroviu sazalynu plotai Dregnieji atograzu miskai auga daugiausia Citagongo srityje vietomis Silheto kalvose Bangladese isskiriami sie ekoregionai pusiau viszaliai Brahmaputros slenio miskai maza dalis Gangos zemumu dregnieji vasarzaliai miskai Meghalajos subtropiniai miskai maza dalis Mizoramo Manipuro Kacino dregnieji miskai maza dalis Sundarbandu gelavandenes pelkes Mianmaro pakranciu mangroves maza dalis Sundarbanu mangroves Bangladese veisiasi bengaliniai tigrai leopardai duminis leopardai drambliai ilgalupiai lokiai bezdziones daugiausia makakos dryzuotosios hienos elniai muntjakai zambarai aksiai sakalai ropliai vezliai gyvates krokodilai Gausu pauksciu svarbios migruojanciu pauksciu ziemavietes gyvena įvairios antys garniai zasys gegutes tulziai vanagai kukuciai geniai grifai papugos ragasnapiai Bengalinis tigras Sundarbanuose Saugomos teritorijos uzima apie 4 5 Bangladeso sausumos ir 5 3 gretimu akvatoriju ploto Yra 18 nacionaliniu parku didziausias 163 5 km seniausias Himcario 1980 m 17 laukines gamtos rezervatu 3 delfinu rezervatai juros parkas ir draustinis Vakaru Pietu ir Rytu Sundarbanu laukines gamtos rezervatu kompleksas bendras plotas 1395 km įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo vertybiu sarasa 1997 m Yra 2 Ramsaro konvencijos saugomos vietoves plotas 6112 km Sundarbanai 1992 m ir 2000 m Pagrindines gamtosaugines problemos vandens tarsa buitinemis atliekomis pesticidais dirvozemiu degradacija ir erozija misku kirtimas slapyniu naikinimas gyventoju perteklius ju sukelta triuksmo tarsa SaltiniaiBangladesh The World Factbook CIA Bangladesh Encyclopaedia Britannica Online www britannica com Bangladesas gamta Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 Mowdok Mual Myanmar Bangladesh peakbagger com দ ব ত য সর ব চ চ প হ ড র সন ধ ন ল ভ Archyvuota kopija 2018 12 04 is Wayback Machine projekto Dainik Janakantha Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 49 50 Report Flooded Future Global vulnerability to sea level rise worse than previously understood Archyvuota kopija 2019 11 02 is Wayback Machine projekto climatecentral org Bangladesh records highest temperature 42 2 degree Celsius in last 14 years Asian Tribune Wikramanayake Eric Eric Dinerstein Colby J Loucks et al 2002 Terrestrial Ecoregions of the Indo Pacific a Conservation Assessment Washington DC Island Press Vikiteka Bangladeso geografija vaizdine ir garsine medziaga