Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Čitagongo kalvos beng প র বত য চট টগ র ম Parbotto Chottogram angl Chittagong Hill Tracts Indijos subkontinento istorinis
Čitagongo kalvos
Čitagongo kalvos (beng. পার্বত্য চট্টগ্রাম = Parbotto Chottogram, angl. Chittagong Hill Tracts) – Indijos subkontinento istorinis kultūrinis regionas, esantis dabartinio Bangladešo rytinėje dalyje. Šiuo metu administruojamas kaip 3 administraciniai vienetai: , ir .
| Pietų Azijos regionas Čitagongo kalvos পার্বত্য চট্টগ্রাম | |
|---|---|
| Šalis | Bangladešas (Čitagongo srities rytinė dalis) |
| Tautos | , marmai, , , , , , , , , |
| Miestai | , , |
Užima apie 13 295 km², kas sudaro apie 1/10 Bangladešo teritorijos.
Geografija
Regiono pavadinimas yra egzonimas, kuriuo jį pavadino lygumose į vakarus gyvenančios tautos. Mogolų imperijoje jis buvo vadinamas tokiais terminais kaip Jum Bungoo, Jum mahal („kraštas tų, kurie verčiasi lydimine žemdirbyste“) ar Kapas mahal („Medvilnės kraštas“). Dabartinis pavadinimas yra duotas britų kolonistų ir kildinamas iš Čitagongo miesto, kuris yra artimiausias didmiestis prie šių kalvų, ir iš kurio buvo vykstama į šį regioną.
Šis rytinis Bangladešo pakraštys yra vienintelė Bangladeše aukštumų vietovė. Užima dalį Arakano kalnagūbrio vakarinių pašlaičių. Iš rytų jis yra uždarytas kalnagūbrio (Mizoramas), o vakaruose leidžiasi į (istorinę Bengaliją). Šiaurėje ribojasi su Tripura, o pietuose susisiekia su Arakano krantu.
Regionas išvagotas gausių kalvų grandinių, kurios eina lygiagrečiai Arakano kalnagūbriui. Tarp jų išsidėstę derlingi slėniai, upės, ežerai. Šalyje klimatas tropinis, čia būdingi musonai.
Demografija
Etniškai regionas ilgą laiką buvo apgyvendintas tibetiečių-birmiečių kilmės tautelių, kurias lygumų gyventojai bengalai vadina apibendrinančiu žodžiu pahari („kalniečiai“) arba jumma (beng. জুম্ম জনগোষ্ঠী, „tie, kurie verčiasi lydimine žemdirbyste“). Svarbiausios vietinės gentinės grupės yra , marmai, , , , , , , , , ir kiti etnosai.
2011 m. duomenimis regione gyveno 1 598 000 gyventojų, o gyventojų tankumas – 120 žm/km2. Iš viso apie 54,5 % yra vietinės gentys, o 45,5 % – bengalai, kurie migravo į kraštą per pastaruosius dešimtmečius, ir kurių proporcija yra auganti. Vietos gentys daugiausiai išpažįsta Theravados budizmą (44 %), (~6,5 %) daugiausia yra induistai, o bengalai išpažįsta islamą (42 %) ir hinduizmą (3,5 %). Yra apie 3 % krikščionių, kurie daugiausia koncentruojasi Bandarbano mieste.
Istorija
Per savo istoriją regionas buvo buferinė zona tarp Tripuros (šiaurėje) ir Arakano (pietuose) karalysčių, dėl ko čia migravo įvairios kilmės etnosai, radę čia savo tėvynę. Dėl to regionui būdingas didelis mišrumas. Svarbiausi etnosai čia yra , turėję savo gentinę karalystę ir arakaniečiai, čia vadinami marmais. Indiją ir Bengaliją valdžiusioms imperijoms šis tolimas rytų kraštas buvo mažai kontroliuojamas. Mogolų imperija iš vietos genčių rinko duoklę, tačiau tiesioginės kontrolės neįvedė.
1860 m. Čitagongo pakrantę užėmusi Britų imperija pradėjo plėsti savo kontrolę ir į krašto gilumoje esančias aukštumas. Taip regionas buvo formaliai prijungtas prie Britų Indijos Tiesa, britai neskyrė šiuose kraštuose savo vietininkų, o suformavo tris gentines valstybes, kuriose patikėjo valdžią vietos monarchams. Tai buvo , ir valdos.
1901 m. šiame krašte atliekant gyventojų surašymą, nebuvo užfiksuoti jokie miestai. Iš visų gyvenviečių 211 turėjo mažiau nei 500 gyventojų, ir tik vienas – daugiau nei 2000. Tuometinis gyventojų tankumas buvo 33 žm/km². Iš 124 762 tuometinių gyventojų 83 tūkst. buvo budistai, 36 tūkst. – hinduistai ir 5 tūkst. – musulmonai
1947 m. buvo sprendžiamas Indijos ir Pakistano padalinimo klausimas, atskiriant regionus pagal religiją. Tai užfiksavo vadinamoji . Kadangi dabartinio Bangladešo teritorijoje vyravo musulmonai, jis buvo priskirtas Pakistanui. Čitagongo kalvų regione tuo metu 97 % gyventojų buvo ne musulmonai, todėl buvo tikimasi, kad regionas bus priskirtas Indijai, kaip tai atsitiko Tripuros ir Mizoramo atveju. Tačiau, nelauktai patiems gyventojams, galutinis sprendimas buvo priskirti Čitagongo kalvas Pakistanui. Tai buvo padaryta baiminantis, kad Čitagongo kalvų priskyrimas Indijai atkirs regioną nuo pasaulio. Tokiu būdu budistinis regionas atsidūrė musulmoniškos valstybės sudėtyje.
Nesutarimai su centrine vyriausybe prasidėjo jau 1962 m., kuomet Čitagongo kalvose buvo sukurta , suformuojant dirbtinį ežerą. Dėl to apie 100 tūkst. vietos gyventojų neteko (daugiausia čakmai) savo namų ir žemės, o valstybė juos išvarė be jokios kompensacijos. Tūkstančiai žmonių migravo per sieną į Indiją. 1971 m. Bangladešui atsiskyrus nuo Pakistano, čia pradėta bengalizacijos politika. Intensyvėjo etninių bengalų kėlimasis į kalvų regioną, bengalų kalbos ir kultūros sklaida. Siekiant apginti vietos gyventojų teises susikūrė (beng. পার্বত্য চট্টগ্রাম জনসংহতি সমিতি = Parbatya Chattagram Jana Samhati Samiti).
Auganti įtampa 1977 m. prasiveržė kaip . Tai buvo partizaninis karas nukreiptas prieš etninius bengalus. Prieš šiuos veiksmus Bangladešo vyriausybė ėmėsi persekiojimų, įkalinimų. Taip pat buvo skatinamas bengalų kėlimasis į kalvas. 1974 m. bengalai sudarė tik 11,6 % regiono gyventojų, o iki 1991 proporcija padidėjo iki 48.5%. 1991 m. Bangladeše prasidėjus demokratizacijos procesams, pradėtos derybos su Čitagonko kalvų partizanais. 1997 m. konfliktas oficialiai pabaigtas.
Tiesa, regionas nepasiekė norėtos autonomijos. Jis tapo Pasaulinės valstybingumo siekiančių tautų organizacijos nariu. Dar 2002 m. regione buvo aptinkami sukilėliai.
Išnašos
- Ghanea-Hercock, Nazila; Xanthaki, Alexandra; Thornberry, Patrick (2005). Minorities, Peoples And Self-determination. Martinus Nijhoff. p. 115.
- Van Schendel, Willem (2001). Willem van Schendel, Erik J. Zurcher (ed.). Identity Politics in Central Asia and the Muslim World. I.B.Tauris. p. 141.
- Ministry of Chittagong Hill Tracts Affairs Archived 8 July 2008 at the Wayback Machine]
- International Labour Office (2000). Traditional occupations of indigenous and tribal peoples. International Labour Organization. p. 73.
- I, Fonkem Achankeng (2015-09-28). Nationalism and Intra-State Conflicts in the Postcolonial World. Lexington Books.
- „Imperial Gazetteer2 of India, Volume 10, page 320 – Imperial Gazetteer of India – Digital South Asia Library“. dsal.uchicago.edu.
- Khisha, Mukur K. (1998). All That Glisters. Minerva Press. p. 49. ISBN 978-1861060525.
- Talukdar, S. P. (1994). Chakmas: An Embattled Tribe. India: Uppal Publishing House. p. 64.
- Bushra Hasina Chowdhury (2002). Building Lasting Peace: Issues of the Implementation of the Chittagong Hill Tracts Accord. University of Illinois at Urbana Champaign.
- Mohsin, Amena (2012). „Chittagong Hill Tracts Peace Accord, 1997“. In Islam, Sirajul; Jamal, Ahmed A. (eds.). Banglapedia: National Encyclopedia of Bangladesh (Second ed.). Asiatic Society of Bangladesh.
- Samrat (21 August 2012). „The „Imaginary Line“ that Divides India and Bangladesh“. The New York Times.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čitagongo kalvos, Kas yra Čitagongo kalvos? Ką reiškia Čitagongo kalvos?
Citagongo kalvos beng প র বত য চট টগ র ম Parbotto Chottogram angl Chittagong Hill Tracts Indijos subkontinento istorinis kulturinis regionas esantis dabartinio Bangladeso rytineje dalyje Siuo metu administruojamas kaip 3 administraciniai vienetai ir Pietu Azijos regionas Citagongo kalvos প র বত য চট টগ র মSalis Bangladesas Citagongo srities rytine dalis Tautos marmai Miestai Uzima apie 13 295 km kas sudaro apie 1 10 Bangladeso teritorijos GeografijaRegiono pavadinimas yra egzonimas kuriuo jį pavadino lygumose į vakarus gyvenancios tautos Mogolu imperijoje jis buvo vadinamas tokiais terminais kaip Jum Bungoo Jum mahal krastas tu kurie verciasi lydimine zemdirbyste ar Kapas mahal Medvilnes krastas Dabartinis pavadinimas yra duotas britu kolonistu ir kildinamas is Citagongo miesto kuris yra artimiausias didmiestis prie siu kalvu ir is kurio buvo vykstama į sį regiona Sis rytinis Bangladeso pakrastys yra vienintele Bangladese aukstumu vietove Uzima dalį Arakano kalnagubrio vakariniu paslaiciu Is rytu jis yra uzdarytas kalnagubrio Mizoramas o vakaruose leidziasi į istorine Bengalija Siaureje ribojasi su Tripura o pietuose susisiekia su Arakano krantu Regionas isvagotas gausiu kalvu grandiniu kurios eina lygiagreciai Arakano kalnagubriui Tarp ju issideste derlingi sleniai upes ezerai Salyje klimatas tropinis cia budingi musonai DemografijaBangladeso kalbos Etniskai regionas ilga laika buvo apgyvendintas tibetieciu birmieciu kilmes tauteliu kurias lygumu gyventojai bengalai vadina apibendrinanciu zodziu pahari kalnieciai arba jumma beng জ ম ম জনগ ষ ঠ tie kurie verciasi lydimine zemdirbyste Svarbiausios vietines gentines grupes yra marmai ir kiti etnosai 2011 m duomenimis regione gyveno 1 598 000 gyventoju o gyventoju tankumas 120 zm km2 Is viso apie 54 5 yra vietines gentys o 45 5 bengalai kurie migravo į krasta per pastaruosius desimtmecius ir kuriu proporcija yra auganti Vietos gentys daugiausiai ispazįsta Theravados budizma 44 6 5 daugiausia yra induistai o bengalai ispazįsta islama 42 ir hinduizma 3 5 Yra apie 3 krikscioniu kurie daugiausia koncentruojasi Bandarbano mieste IstorijaPer savo istorija regionas buvo buferine zona tarp Tripuros siaureje ir Arakano pietuose karalysciu del ko cia migravo įvairios kilmes etnosai rade cia savo tevyne Del to regionui budingas didelis misrumas Svarbiausi etnosai cia yra tureje savo gentine karalyste ir arakanieciai cia vadinami marmais Indija ir Bengalija valdziusioms imperijoms sis tolimas rytu krastas buvo mazai kontroliuojamas Mogolu imperija is vietos genciu rinko duokle taciau tiesiogines kontroles neįvede 1860 m Citagongo pakrante uzemusi Britu imperija pradejo plesti savo kontrole ir į krasto gilumoje esancias aukstumas Taip regionas buvo formaliai prijungtas prie Britu Indijos Tiesa britai neskyre siuose krastuose savo vietininku o suformavo tris gentines valstybes kuriose patikejo valdzia vietos monarchams Tai buvo ir valdos 1901 m siame kraste atliekant gyventoju surasyma nebuvo uzfiksuoti jokie miestai Is visu gyvenvieciu 211 turejo maziau nei 500 gyventoju ir tik vienas daugiau nei 2000 Tuometinis gyventoju tankumas buvo 33 zm km Is 124 762 tuometiniu gyventoju 83 tukst buvo budistai 36 tukst hinduistai ir 5 tukst musulmonai 1947 m buvo sprendziamas Indijos ir Pakistano padalinimo klausimas atskiriant regionus pagal religija Tai uzfiksavo vadinamoji Kadangi dabartinio Bangladeso teritorijoje vyravo musulmonai jis buvo priskirtas Pakistanui Citagongo kalvu regione tuo metu 97 gyventoju buvo ne musulmonai todel buvo tikimasi kad regionas bus priskirtas Indijai kaip tai atsitiko Tripuros ir Mizoramo atveju Taciau nelauktai patiems gyventojams galutinis sprendimas buvo priskirti Citagongo kalvas Pakistanui Tai buvo padaryta baiminantis kad Citagongo kalvu priskyrimas Indijai atkirs regiona nuo pasaulio Tokiu budu budistinis regionas atsidure musulmoniskos valstybes sudetyje Citagongo kalvu jungtines tautu partijos veliava Nesutarimai su centrine vyriausybe prasidejo jau 1962 m kuomet Citagongo kalvose buvo sukurta suformuojant dirbtinį ezera Del to apie 100 tukst vietos gyventoju neteko daugiausia cakmai savo namu ir zemes o valstybe juos isvare be jokios kompensacijos Tukstanciai zmoniu migravo per siena į Indija 1971 m Bangladesui atsiskyrus nuo Pakistano cia pradeta bengalizacijos politika Intensyvejo etniniu bengalu kelimasis į kalvu regiona bengalu kalbos ir kulturos sklaida Siekiant apginti vietos gyventoju teises susikure beng প র বত য চট টগ র ম জনস হত সম ত Parbatya Chattagram Jana Samhati Samiti Auganti įtampa 1977 m prasiverze kaip Tai buvo partizaninis karas nukreiptas pries etninius bengalus Pries siuos veiksmus Bangladeso vyriausybe emesi persekiojimu įkalinimu Taip pat buvo skatinamas bengalu kelimasis į kalvas 1974 m bengalai sudare tik 11 6 regiono gyventoju o iki 1991 proporcija padidejo iki 48 5 1991 m Bangladese prasidejus demokratizacijos procesams pradetos derybos su Citagonko kalvu partizanais 1997 m konfliktas oficialiai pabaigtas Tiesa regionas nepasieke noretos autonomijos Jis tapo Pasaulines valstybingumo siekianciu tautu organizacijos nariu Dar 2002 m regione buvo aptinkami sukileliai IsnasosGhanea Hercock Nazila Xanthaki Alexandra Thornberry Patrick 2005 Minorities Peoples And Self determination Martinus Nijhoff p 115 Van Schendel Willem 2001 Willem van Schendel Erik J Zurcher ed Identity Politics in Central Asia and the Muslim World I B Tauris p 141 Ministry of Chittagong Hill Tracts Affairs Archived 8 July 2008 at the Wayback Machine International Labour Office 2000 Traditional occupations of indigenous and tribal peoples International Labour Organization p 73 I Fonkem Achankeng 2015 09 28 Nationalism and Intra State Conflicts in the Postcolonial World Lexington Books Imperial Gazetteer2 of India Volume 10 page 320 Imperial Gazetteer of India Digital South Asia Library dsal uchicago edu Khisha Mukur K 1998 All That Glisters Minerva Press p 49 ISBN 978 1861060525 Talukdar S P 1994 Chakmas An Embattled Tribe India Uppal Publishing House p 64 Bushra Hasina Chowdhury 2002 Building Lasting Peace Issues of the Implementation of the Chittagong Hill Tracts Accord University of Illinois at Urbana Champaign Mohsin Amena 2012 Chittagong Hill Tracts Peace Accord 1997 In Islam Sirajul Jamal Ahmed A eds Banglapedia National Encyclopedia of Bangladesh Second ed Asiatic Society of Bangladesh Samrat 21 August 2012 The Imaginary Line that Divides India and Bangladesh The New York Times Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu