Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Baltarusijos lietuviai lietuviai laikinai ar nuolat gyvenantys Baltarusijoje IstorijaArcheologijos duomenys rodo kad II
Baltarusijos lietuviai
Baltarusijos lietuviai – lietuviai, laikinai ar nuolat gyvenantys Baltarusijoje.
Istorija
Archeologijos duomenys rodo, kad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. dab. Baltarusijos teritorijoje gyveno baltų gentys. Nuo I tūkstantmečio antrosios pusės jas vis labiau asimiliuojant rytiniams slavams ilgainiui liko tik baltiškos salos. LDK laikais dab. Baltarusijos teritorijoje daug kur gyveno lietuvių: rašytiniai šaltiniai mini lietuvius XIV a. pabaigoje – XV a. gyvenus Oršos apskr.; čia 1387 m. buvo pakrikštyti likę pagonys lietuviai ir įsteigta Obolcų (į vakarus nuo Oršos) katalikų parapija. XV a. – XVI a. lietuviškos buvo Lydos, Krevo (Krėvos), Ašmenos, Smurgainių, Medilo, Vileikos, Vidžių, Breslaujos apylinkės. Dalis šių vietų lietuvių XVI a. – XIX a. subaltarusėjo, dalis sulenkėjo.
Iki XVIII a. pabaigoje visa dab. Baltarusijos teritorija priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, XIX a.-XX a. pradžioje – Rusijos imperijai. XIX a. viduryje lietuviškos dar buvo Perlamo, Ašiužos, Pariečės, Dubičių, Rodūnios, Pelesos, Asavos, Varanavo, Benekainių, Apso, Drūkšių apylinkės. Lietuviškų kaimų (, Malkava, ) XIX a. pabaigoje Baltarusijoje įkūrė lietuviai, atsikėlę iš Vilniaus ir Kauno gubernijų. XX a. lietuviškai kalbančių dar buvo kai kuriuose Varanavo, Astravo, Vijos, Breslaujos apylinkių kaimuose.
1915 m. per Baltarusiją į rytus traukėsi daug Lietuvos gyventojų, Minske ir kitur veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyriai. 1918 m. kuriantis Lietuvos valstybei rytinių etninių žemių, dabar priklausančių Baltarusijai, lietuviai siekė, kad jų gyvenamoji teritorija atitektų Lietuvos Respublikai. 1919 m. Baltarusija siekė nepriklausomybės, bet Rytų Baltarusija 1920 m. faktiškai atiteko Tarybų Rusijai, buvo sudaryta Baltarusijos TSR, 1922 m. gruodžio mėn. ji tapo TSRS sąjungine respublika ir formaliai viena TSRS įkūrėjų. 1920–1939 m. Vakarų Baltarusijos teritorija buvo valdoma Lenkijos, po 1939 m. dalis etninių lietuvių žemių – Apsas, Gėliūnai, Gervėčiai, Girios, Pelesa, Rimdžiūnai, Rodūnia, ir kiti kaimai, kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno apie 24 000 lietuvių, liko Baltarusijos teritorijoje.
Kultūra, švietimas
1927–1944 m. Baltarusijoje lietuvių kalba ėjo 4 komunistiniai periodiniai leidiniai. Komunistinėms idėjoms skleisti 1927–1930 m. veikė Lietuvių biuras prie Baltarusijos KP (b) CK Agitacijos ir propagandos sk., 1931–1938 m. – prie Vakarų Baltarusijos KP CK.
1928–1937 m. Minsko radijas kas savaite transliavo laidas lietuvių kalba. 1928 m. Baltarusijoje buvo 10 lietuvių pradžios mokyklų. Dimanavoje 1929–1938 m. veikė Z. Angariečio lietuvių vidurinė mokykla.
Per 4 dešimtmečio stalinines represijas išžudyta diduma lietuvių inteligentų, t. p. žuvo, represuota daug lietuvių komunistų. Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos generalinei sričiai priskirtose Baltarusijos lietuvių etninėse žemėse buvo įsteigta lietuviškų mokyklų, bažnyčiose atgaivintos pamaldos lietuvių kalba, tačiau tuoj po karo visos mokyklos uždarytos. Nuo 1957 m. aštuonių Gervėčių ir Pelesos apylinkių gyvenviečių mokyklose buvo lietuvių kalbos pamokos, vėliau jų liko tik Gervėčiuose, Pelesoje ir Giriose.
1994 m. rugsėjo 1 d. Rimdžiūnuose pradėjo veikti pirmoji po karo lietuvių pradžios mokykla – darželis, nuo 1996 m. vidurinė. 1996 m. atidarytos Gardino ir Minsko sekmadieninės lietuvių mokyklos. Nuo 1999 m. veikia Pelekų, Ūsonių ir Vainiūnų lituanistinės mokyklos, lietuvių kalba pamokos yra Balčiškių, Gervėčių vidurinėse mokyklose, Pelesos pagrindinėje rusų mokykloje. Veikia Pelesos nevalstybinė vidurinė lietuvių mokykla, Rodūnios sekmadieninė lituanistinė mokykla.
1999 m. pradėtas leisti Baltarusijos lietuvių biuletenis „Mūsų žodis“. 2000 m. Rimdžiūnuose pastatytas Lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras.
Organizacijos
1927–1932 m. veikė Baltarusijos proletarinių rašytojų asociacijos lietuvių sekcija, 1927–1937 m. – Baltarusijos TSR MA ir Valstybinės leidyklos lietuvių sektoriai.
1991 m. suirus TSRS Baltarusijoje atsirado galimybė organizuoti lietuvišką veiklą. 1994 m. Pelesoje, Gervėčiuose įsikūrė lietuvių bendruomenės. 1994 m. įkurta Baltarusijos lietuvių bendruomenė, vienijanti visas Baltarusijos lietuvių organizacijas. 1995 m. įkurta Gardino lietuvių bendruomenė ir Gardino srities lietuvių susivienijimas „Tėvynė“. 1998 m. įregistruota Breslaujos krašto lietuvių bendruomenė (Vitebsko sritis).
1996 m. buvo sušauktas Baltarusijos lietuvių I suvažiavimas. Lietuviai dalyvauja , Baltarusijos tautinių kultūrų festivaliuose. 1998 m. Minske vyko Baltarusijos lietuvių kultūros ir meno dienos: veikė Baltarusijos lietuvių dailininkų paroda, koncertavo meno kolektyvai. 1999 m. Baltarusijos lietuvių bendruomenė sušaukė Baltarusijos lietuvių II suvažiavimą.
Lietuvių demografija
1959 m. pagal oficialią statistiką lietuviškai kalbėjo 8363, 1979 m. – 6993 žmonių, 78% lietuviais užsirašiusiųjų.
| Demografinė raida tarp 1926 m. ir 1989 m. | |||||
| 1926 m. | 1959 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 6 864 | 9 800 | 9 000 | 7 606 | ||
| |||||
Šaltiniai
- , , . Baltarusijos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 831 psl.
- Baltarusija. Lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 541 psl.
| Lietuviai | |
|---|---|
| Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai Istorinės diasporos: Lietuvninkai Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | | | Urugvajaus | | | Vokietijos | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltarusijos lietuviai, Kas yra Baltarusijos lietuviai? Ką reiškia Baltarusijos lietuviai?
Baltarusijos lietuviai lietuviai laikinai ar nuolat gyvenantys Baltarusijoje IstorijaArcheologijos duomenys rodo kad II I tukstantmetyje pr m e dab Baltarusijos teritorijoje gyveno baltu gentys Nuo I tukstantmecio antrosios puses jas vis labiau asimiliuojant rytiniams slavams ilgainiui liko tik baltiskos salos LDK laikais dab Baltarusijos teritorijoje daug kur gyveno lietuviu rasytiniai saltiniai mini lietuvius XIV a pabaigoje XV a gyvenus Orsos apskr cia 1387 m buvo pakrikstyti like pagonys lietuviai ir įsteigta Obolcu į vakarus nuo Orsos kataliku parapija XV a XVI a lietuviskos buvo Lydos Krevo Krevos Asmenos Smurgainiu Medilo Vileikos Vidziu Breslaujos apylinkes Dalis siu vietu lietuviu XVI a XIX a subaltarusejo dalis sulenkejo Iki XVIII a pabaigoje visa dab Baltarusijos teritorija priklause Lietuvos Didziajai Kunigaikstijai XIX a XX a pradzioje Rusijos imperijai XIX a viduryje lietuviskos dar buvo Perlamo Asiuzos Parieces Dubiciu Rodunios Pelesos Asavos Varanavo Benekainiu Apso Druksiu apylinkes Lietuvisku kaimu Malkava XIX a pabaigoje Baltarusijoje įkure lietuviai atsikele is Vilniaus ir Kauno guberniju XX a lietuviskai kalbanciu dar buvo kai kuriuose Varanavo Astravo Vijos Breslaujos apylinkiu kaimuose 1915 m per Baltarusija į rytus traukesi daug Lietuvos gyventoju Minske ir kitur veike Lietuviu draugijos nukentejusiems del karo selpti skyriai 1918 m kuriantis Lietuvos valstybei rytiniu etniniu zemiu dabar priklausanciu Baltarusijai lietuviai sieke kad ju gyvenamoji teritorija atitektu Lietuvos Respublikai 1919 m Baltarusija sieke nepriklausomybes bet Rytu Baltarusija 1920 m faktiskai atiteko Tarybu Rusijai buvo sudaryta Baltarusijos TSR 1922 m gruodzio men ji tapo TSRS sajungine respublika ir formaliai viena TSRS įkureju 1920 1939 m Vakaru Baltarusijos teritorija buvo valdoma Lenkijos po 1939 m dalis etniniu lietuviu zemiu Apsas Geliunai Gerveciai Girios Pelesa Rimdziunai Rodunia ir kiti kaimai kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno apie 24 000 lietuviu liko Baltarusijos teritorijoje Kultura svietimas1927 1944 m Baltarusijoje lietuviu kalba ejo 4 komunistiniai periodiniai leidiniai Komunistinems idejoms skleisti 1927 1930 m veike Lietuviu biuras prie Baltarusijos KP b CK Agitacijos ir propagandos sk 1931 1938 m prie Vakaru Baltarusijos KP CK 1928 1937 m Minsko radijas kas savaite transliavo laidas lietuviu kalba 1928 m Baltarusijoje buvo 10 lietuviu pradzios mokyklu Dimanavoje 1929 1938 m veike Z Angariecio lietuviu vidurine mokykla Per 4 desimtmecio stalinines represijas iszudyta diduma lietuviu inteligentu t p zuvo represuota daug lietuviu komunistu Per Antrajį pasaulinį kara Lietuvos generalinei sriciai priskirtose Baltarusijos lietuviu etninese zemese buvo įsteigta lietuvisku mokyklu baznyciose atgaivintos pamaldos lietuviu kalba taciau tuoj po karo visos mokyklos uzdarytos Nuo 1957 m astuoniu Gerveciu ir Pelesos apylinkiu gyvenvieciu mokyklose buvo lietuviu kalbos pamokos veliau ju liko tik Gerveciuose Pelesoje ir Giriose 1994 m rugsejo 1 d Rimdziunuose pradejo veikti pirmoji po karo lietuviu pradzios mokykla darzelis nuo 1996 m vidurine 1996 m atidarytos Gardino ir Minsko sekmadienines lietuviu mokyklos Nuo 1999 m veikia Peleku usoniu ir Vainiunu lituanistines mokyklos lietuviu kalba pamokos yra Balciskiu Gerveciu vidurinese mokyklose Pelesos pagrindineje rusu mokykloje Veikia Pelesos nevalstybine vidurine lietuviu mokykla Rodunios sekmadienine lituanistine mokykla 1999 m pradetas leisti Baltarusijos lietuviu biuletenis Musu zodis 2000 m Rimdziunuose pastatytas Lietuviu kulturos svietimo ir informacijos centras Organizacijos1927 1932 m veike Baltarusijos proletariniu rasytoju asociacijos lietuviu sekcija 1927 1937 m Baltarusijos TSR MA ir Valstybines leidyklos lietuviu sektoriai 1991 m suirus TSRS Baltarusijoje atsirado galimybe organizuoti lietuviska veikla 1994 m Pelesoje Gerveciuose įsikure lietuviu bendruomenes 1994 m įkurta Baltarusijos lietuviu bendruomene vienijanti visas Baltarusijos lietuviu organizacijas 1995 m įkurta Gardino lietuviu bendruomene ir Gardino srities lietuviu susivienijimas Tevyne 1998 m įregistruota Breslaujos krasto lietuviu bendruomene Vitebsko sritis 1996 m buvo susauktas Baltarusijos lietuviu I suvaziavimas Lietuviai dalyvauja Baltarusijos tautiniu kulturu festivaliuose 1998 m Minske vyko Baltarusijos lietuviu kulturos ir meno dienos veike Baltarusijos lietuviu dailininku paroda koncertavo meno kolektyvai 1999 m Baltarusijos lietuviu bendruomene susauke Baltarusijos lietuviu II suvaziavima Lietuviu demografija1959 m pagal oficialia statistika lietuviskai kalbejo 8363 1979 m 6993 zmoniu 78 lietuviais uzsirasiusiuju Demografine raida tarp 1926 m ir 1989 m 1926 m 1959 m sur 1979 m sur 1989 m sur 6 864 9 800 9 000 7 606Demografines raidos histogramaSaltiniai Baltarusijos lietuviai Visuotine lietuviu enciklopedija T XII Lietuva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 831 psl Baltarusija Lietuviai Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 541 psl LietuviaiSubetnosai Aukstaiciai Zemaiciai Dzukai Suvalkieciai Istorines diasporos Lietuvninkai Diasporos Airijos Armenijos Australijos Austrijos Azerbaidzano Argentinos Baltarusijos Belgijos Brazilijos Estijos Ispanijos JAV Jungtines Karalystes Kanados Prancuzijos Kolumbijos Latvijos Lenkijos Rusijos Svedijos Urugvajaus Vokietijos