Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Bakterijos sandara
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Anksčiau bakterinė ląstelė buvo vaizduojama kaip labai supaprastinta augalinė ląstelė, susidedanti iš sienelės, , kai kuriose didesnėse ląstalėse matomo chromatino, ir kai kurių atsarginių maisto medžiagų. Nei branduolio, nei vakuolių bakterinėse ląstelėse nebuvo galima įžiūrėti, jos buvo laikomos bebranduolėmis. Tačiau sudėtingi bakterinių ląstelių fiziologiniai procesai ir tų procesų poveikis aplinkai vertė abejoti šių ląstelių paprastumu.
Tipiška bakterinė ląstelė susideda iš dvigubos sienelės ir gyvosios ląstelės dalies – protoplasto.
Bakterijos sienelė
Membrana
Pirmoji sienelė (vidinė) bakterijai teikia formą ir stangrumą. Joje yra mureino. Tik spirochetų ląstelės, kurios neturi sienelių, yra labai lanksčios.
Pirmoji sienelė tik retais atvejais (pvz., acto rūgšties bakterijų) sudaryta iš celiuliozės. Daugumos bakterijų sienelės yra sudarytos iš medžiagų, panašių į pektinus, kartais į baltymus. Pavyzdžiui, vadinamųjų gramteigiamų bakterijų (, ir kt.) sienelė, būdama baltyminės prigimties, hidrolizuojama skyla į paprastas (ne aromatines) besieres aminorūgštis, o gramneigiamų bakterijų sienelės hidrolizuojamos suskyla į įvairias kitokias aminorūgštis (dažnai turinčias sierą) ir .
Ji yra gana puri ir palyginti lengvai praleidžia maisto medžiagas bei ląstelės išskyras. Tripsinas vidinių sienelių neveikia, bet yra fermentų, pvz., , kuris tirpdo sieneles, nepakenkdamas ląstelės turiniui. Ląstelėje su nutirpdytomis sienelėmis vis tiek vyksta sporų, nukleorūgščių ir baltymų susidarymas.
Sienelė
Antroji sienelė (išorinė), dažnai vadinama kapsule, už pirmąją yra žymiai storesnė. Ji sudaryta iš gleivių. Jos susidarymui didelę reikšmę turi mitybos sąlygos. Antroji sienelė būna ypač stora, kai mitybinėje terpėje daug cukraus. Ypač storą kapsulę turi Azotobacter chroococcum ląstelės.
Gleivinė sienelė saugo bakterijas nuo išdžiūvimo, taip pat nuo jomis mintančių pirmuonių, kuriems gleivės neturi maistinės vertės, ir todėl jie tokių bakterijų neėda. Kai kurių parazitinių bakterijų gleivinė sienelė (pvz., ) apsaugo šiuos mikrobus nuo ištirpimo, kai jie patenka į organizmą. Neturėdamos gleivinės sienelės, tokios bakterijos negalėtu parazitiškai gyventi, nes jas organizmas sunaikintų.
Ne visos bakterijos turi gleivines sieneles. Daugelio bakterijų sienelės sudarytos tik iš vieno sluoksnio. Sporų stadijoje bakterijos taip pat neturi gleivinio sluoksnio.
Bakterijos protoplastas
Elementinė bakterijų analizė rodo, kad jų sausoji medžiaga turi apie 50 % anglies, 8-15 % azoto, apie 10 % vandenilio ir 20 % deguonies. Peleninės medžiagos sudaro apie 10 %, Jose vyrauja fosforas, kurio kartais būna iki 50 %. Toliau seka kalis, kalcis, magnis ir siera. Didžiausia fosforo dalis yra nukleorūgštyse. Siera telkiasi cisteine, metionine, , tiamine, biotine.
Bakterijų protoplastuose kartais pro mikroskopą aiškiai matomi grūdeliai, sudaryti iš , kuris yra atsarginė nukleoproteidinės prigimties medžiaga. Jo ypač gausu senesnėse bakterijų ląstelėse, kuriose taip pat susikaupia daug riebalinių medžiagų. Riebalinės medžiagos labai aiškiai įžiūrimos pro mikroskopą ląstelėse. ląstelėse riebalai sudaro apie 25 % jų sausųjų medžiagų.
Iš kitų svarbių atsarginių medžiagų dar paminėtinas glikogenas, kurio kartais esti tiek daug, kad jis visai nustelbia chromatinę medžiagą. Daugelis genties bakterijų citoplazmoje telkia panašią į krakmolą medžiagą – .
Savotiškos bakterijų vakuolės. Jos dažniausiai esti užpildytos kokia nors tirštesne medžiaga. Aukštesniems augalams būdingų vakuolės sulčių jose nėra. Pavyzdžiui, nustatyta, kad sieros grūdeliai, kurie susitelkia , yra vakuolių medžiaga.
Minėti intarpai ar atsarginės medžiagos, žinoma, nėra esminė protoplasto dalis, t. y. gyvoji koloidinė citoplazma.
Citoplazma
Protoplaste galima išskirti citoplazmą, kuri paviršiuje prasideda tankiu sluoksneliu, vadinamu citoplazmos membrana. Po ja yra smulkiai grūdėtas citoplazmos sluoksnis, kuris pereina į stambiau grūdėtą citoplazmą su chromatino grūdeliais. Chromatinas dažnai esti ląstelės viduryje ir sudaro vadinamą branduolio „aparatą“ (nukleoidą).
Išorinis protoplasto sluoksnelis (citoplazmos membrana) sudarytas iš lipoproteinų. Jame yra įvairių fermentų. Šis sluoksnelis taip pat reguliuoja medžiagų patekimą į ląstelės vidų.
Fiziniu - cheminiu požiūriu citoplazma yra sudėtinga koloidinė sistema. Svarbiausios citoplazmos medžiagos yra baltymai, lipidai, nukleorūgštys.
Baltymai visai citoplazmai arba jos daliai gali suteikti rūgščias savybes tuo atveju, jei aminorūgštys ( arba ), įeinančios į baltymo sudėtį, turi ne po vieną karboksilinę grupę, bet daugiau. Kai plazmos baltymuose vyrauja rūgštys su dviem aminogrupėmis, jie pasižymi šarminėmis savybėmis, nes net ir įvykus tokių aminorūgščių polimerizacijai, vis tiek viena aminogrupė lieka laisva ir turi teigiamą krūvį, kuris plazmai suteikia šarmines savybes. Be to, įvairios šoninės grandys gali jungtis tarp savęs ir su , duodamos labai sudėtingą baltyminį - lipoidinį tinklą. Pastebėtina, kad baltymų molekulės dažniausiai sudarytos ne iš vienos, bet iš kelių polipeptiginių grandinių, susuktų į gumulėlį (globulę).
Bendroje bakterijų citoplazminėje sistemoje yra įsiterpusiu kai kurių visam biologiniam pasauliui būdingų plazminių kūnelių. Tai granulės panašios į . Be to, dar esti smulkesnių grūdelių - ribosomų.
Bakterijos branduolys
Bakterijos branduolio neturi, jo funkcijas atlieka mažai diferencijuota protoplasto dalis, vadinama nukleoidu.
Morfologiškai aiškiai susiformavusiuose eukariotinių ląstelių branduoliuose visuomet aptinkama jiems būdinga medžiaga – deoksiribonukleorūgštis (DNR). Ši rūgštis randama ir bakterijose. Tyrimai parodė, kad iš DNR kiekio, randamo bakterijų ląstelėse, galima spręsti, jog branduolio funkcijas atliekanti zona bakterijose turi sudaryti apie 20 % jų tūrio. Vadinasi, bakterijos šiuo atžvilgiu turėtų būti panašios į gyvūnines ląsteles, kurios taip pat pasižymi stambiais branduoliais.
Kartais bakterijose aptinkama aiškiai morfologiškai išsiskirianti chromosomos zona (pvz., ).
Žiuželiai
Pagrindinis straipsnis –
Žiuželiais vadinami bakterijų judėjimo organai. Ne visos bakterijos turi žiuželius, ir todėl ne visos gali judėti. Nejudančioms priklauso daugelis rutulio formos bakterijų. Tačiau ir lazdelinių grupėje yra daug nejudančių, žiuželių neturinčių bakterijų. Kartais bakterijų judėjimui žiuželiai nėra būtini. Pavyzdžiui, spirochetos puikiai juda ir be žiuželių, vien lankstydamos savo kūną.
Žiuželiai – tai plonos baltyminės gijos, pralendančios pro ląstelės sienelėje esančias angeles (o jei yra kapsulė, tai ir pro gleivių sluoksnį) ir gana toli išsikiša į išorę.
Apibūdinant bakterijas, į žiuželių buvimą ar nebuvimą ir jų pasiskirstymo ląstelės paviršiuje būdą dabar mažai kreipiama dėmesio, nes tai yra nepastovūs požymiai. Žiuželiai dažnai esti susiję su bakterijų gyvenimo faze. Pavyzdžiui, Azotobacter chroococcum žiuželius turi tik jaunoje stadijoje.
Žiuželiai nėra gyvybiškai būtini bakterijų organai. Paveikus nestipriais antiseptikais, galima apnuodyti žiuželius, nepakenkiant bakterijų augimui ir dauginimuisi.
Cheminiu atžvilgiu pagrindinė žiuželių medžiaga yra baltymas flagelinas. Tuo galima įsitikinti, paveikus žiuželius tripsinu, kuris juos hidrolizuoja.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bakterijos sandara, Kas yra Bakterijos sandara? Ką reiškia Bakterijos sandara?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Anksciau bakterine lastele buvo vaizduojama kaip labai supaprastinta augaline lastele susidedanti is sieneles kai kuriose didesnese lastalese matomo chromatino ir kai kuriu atsarginiu maisto medziagu Nei branduolio nei vakuoliu bakterinese lastelese nebuvo galima įziureti jos buvo laikomos bebranduolemis Taciau sudetingi bakteriniu lasteliu fiziologiniai procesai ir tu procesu poveikis aplinkai verte abejoti siu lasteliu paprastumu Bakterijos sandara 1 Kapsule 2 Isorine membrana 3 Vidine membrana 4 Plazmine membrana 5 Citoplazma 6 Ribosoma 7 8 9 Tipiska bakterine lastele susideda is dvigubos sieneles ir gyvosios lasteles dalies protoplasto Bakterijos sieneleMembrana Pirmoji sienele vidine bakterijai teikia forma ir stangruma Joje yra mureino Tik spirochetu lasteles kurios neturi sieneliu yra labai lankscios Pirmoji sienele tik retais atvejais pvz acto rugsties bakteriju sudaryta is celiuliozes Daugumos bakteriju sieneles yra sudarytos is medziagu panasiu į pektinus kartais į baltymus Pavyzdziui vadinamuju gramteigiamu bakteriju ir kt sienele budama baltymines prigimties hidrolizuojama skyla į paprastas ne aromatines besieres aminorugstis o gramneigiamu bakteriju sieneles hidrolizuojamos suskyla į įvairias kitokias aminorugstis daznai turincias siera ir Ji yra gana puri ir palyginti lengvai praleidzia maisto medziagas bei lasteles isskyras Tripsinas vidiniu sieneliu neveikia bet yra fermentu pvz kuris tirpdo sieneles nepakenkdamas lasteles turiniui Lasteleje su nutirpdytomis sienelemis vis tiek vyksta sporu nukleorugsciu ir baltymu susidarymas Sienele Antroji sienele isorine daznai vadinama kapsule uz pirmaja yra zymiai storesne Ji sudaryta is gleiviu Jos susidarymui didele reiksme turi mitybos salygos Antroji sienele buna ypac stora kai mitybineje terpeje daug cukraus Ypac stora kapsule turi Azotobacter chroococcum lasteles Gleivine sienele saugo bakterijas nuo isdziuvimo taip pat nuo jomis mintanciu pirmuoniu kuriems gleives neturi maistines vertes ir todel jie tokiu bakteriju needa Kai kuriu parazitiniu bakteriju gleivine sienele pvz apsaugo siuos mikrobus nuo istirpimo kai jie patenka į organizma Neturedamos gleivines sieneles tokios bakterijos negaletu parazitiskai gyventi nes jas organizmas sunaikintu Ne visos bakterijos turi gleivines sieneles Daugelio bakteriju sieneles sudarytos tik is vieno sluoksnio Sporu stadijoje bakterijos taip pat neturi gleivinio sluoksnio Bakterijos protoplastasElementine bakteriju analize rodo kad ju sausoji medziaga turi apie 50 anglies 8 15 azoto apie 10 vandenilio ir 20 deguonies Pelenines medziagos sudaro apie 10 Jose vyrauja fosforas kurio kartais buna iki 50 Toliau seka kalis kalcis magnis ir siera Didziausia fosforo dalis yra nukleorugstyse Siera telkiasi cisteine metionine tiamine biotine Bakteriju protoplastuose kartais pro mikroskopa aiskiai matomi grudeliai sudaryti is kuris yra atsargine nukleoproteidines prigimties medziaga Jo ypac gausu senesnese bakteriju lastelese kuriose taip pat susikaupia daug riebaliniu medziagu Riebalines medziagos labai aiskiai įziurimos pro mikroskopa lastelese lastelese riebalai sudaro apie 25 ju sausuju medziagu Is kitu svarbiu atsarginiu medziagu dar paminetinas glikogenas kurio kartais esti tiek daug kad jis visai nustelbia chromatine medziaga Daugelis genties bakteriju citoplazmoje telkia panasia į krakmola medziaga Savotiskos bakteriju vakuoles Jos dazniausiai esti uzpildytos kokia nors tirstesne medziaga Aukstesniems augalams budingu vakuoles sulciu jose nera Pavyzdziui nustatyta kad sieros grudeliai kurie susitelkia yra vakuoliu medziaga Mineti intarpai ar atsargines medziagos zinoma nera esmine protoplasto dalis t y gyvoji koloidine citoplazma Citoplazma Protoplaste galima isskirti citoplazma kuri pavirsiuje prasideda tankiu sluoksneliu vadinamu citoplazmos membrana Po ja yra smulkiai grudetas citoplazmos sluoksnis kuris pereina į stambiau grudeta citoplazma su chromatino grudeliais Chromatinas daznai esti lasteles viduryje ir sudaro vadinama branduolio aparata nukleoida Isorinis protoplasto sluoksnelis citoplazmos membrana sudarytas is lipoproteinu Jame yra įvairiu fermentu Sis sluoksnelis taip pat reguliuoja medziagu patekima į lasteles vidu Fiziniu cheminiu poziuriu citoplazma yra sudetinga koloidine sistema Svarbiausios citoplazmos medziagos yra baltymai lipidai nukleorugstys Baltymai visai citoplazmai arba jos daliai gali suteikti rugscias savybes tuo atveju jei aminorugstys arba įeinancios į baltymo sudetį turi ne po viena karboksiline grupe bet daugiau Kai plazmos baltymuose vyrauja rugstys su dviem aminogrupemis jie pasizymi sarminemis savybemis nes net ir įvykus tokiu aminorugsciu polimerizacijai vis tiek viena aminogrupe lieka laisva ir turi teigiama kruvį kuris plazmai suteikia sarmines savybes Be to įvairios sonines grandys gali jungtis tarp saves ir su duodamos labai sudetinga baltyminį lipoidinį tinkla Pastebetina kad baltymu molekules dazniausiai sudarytos ne is vienos bet is keliu polipeptiginiu grandiniu susuktu į gumulelį globule Bendroje bakteriju citoplazmineje sistemoje yra įsiterpusiu kai kuriu visam biologiniam pasauliui budingu plazminiu kuneliu Tai granules panasios į Be to dar esti smulkesniu grudeliu ribosomu Bakterijos branduolysBakterijos branduolio neturi jo funkcijas atlieka mazai diferencijuota protoplasto dalis vadinama nukleoidu Morfologiskai aiskiai susiformavusiuose eukariotiniu lasteliu branduoliuose visuomet aptinkama jiems budinga medziaga deoksiribonukleorugstis DNR Si rugstis randama ir bakterijose Tyrimai parode kad is DNR kiekio randamo bakteriju lastelese galima spresti jog branduolio funkcijas atliekanti zona bakterijose turi sudaryti apie 20 ju turio Vadinasi bakterijos siuo atzvilgiu turetu buti panasios į gyvunines lasteles kurios taip pat pasizymi stambiais branduoliais Kartais bakterijose aptinkama aiskiai morfologiskai issiskirianti chromosomos zona pvz ZiuzeliaiPagrindinis straipsnis Ziuzeliais vadinami bakteriju judejimo organai Ne visos bakterijos turi ziuzelius ir todel ne visos gali judeti Nejudancioms priklauso daugelis rutulio formos bakteriju Taciau ir lazdeliniu grupeje yra daug nejudanciu ziuzeliu neturinciu bakteriju Kartais bakteriju judejimui ziuzeliai nera butini Pavyzdziui spirochetos puikiai juda ir be ziuzeliu vien lankstydamos savo kuna Ziuzeliai tai plonos baltymines gijos pralendancios pro lasteles sieneleje esancias angeles o jei yra kapsule tai ir pro gleiviu sluoksnį ir gana toli issikisa į isore Apibudinant bakterijas į ziuzeliu buvima ar nebuvima ir ju pasiskirstymo lasteles pavirsiuje buda dabar mazai kreipiama demesio nes tai yra nepastovus pozymiai Ziuzeliai daznai esti susije su bakteriju gyvenimo faze Pavyzdziui Azotobacter chroococcum ziuzelius turi tik jaunoje stadijoje Ziuzeliai nera gyvybiskai butini bakteriju organai Paveikus nestipriais antiseptikais galima apnuodyti ziuzelius nepakenkiant bakteriju augimui ir dauginimuisi Cheminiu atzvilgiu pagrindine ziuzeliu medziaga yra baltymas flagelinas Tuo galima įsitikinti paveikus ziuzelius tripsinu kuris juos hidrolizuoja