Aukštadvario tvenkinys

Aukštadvario tvenkinys telkšo į pietryčius nuo Aukštadvario, Trakų rajone. Ilgis rytų-vakarų kryptis 6,5 km, plotis iki 1,9 km. Suformuotas 1959–1960 m. patvenkus Verknės upę vandens jėgainės reikmėms, vandens lygis pakilo 1,5 m. Mažoji 180 kW galios hidroelektrinė pastatyta 1959 m., rekonstruota 2000 m^[1].

Tvenkinys sujungė šiuos ežerus:

• Baluosys (20 ha)
• Baluosėlis (5,5 ha)
• Baluosiukas (2,5 ha)
• Negasčius ir Nava (kartu 120 ha)

Kartu taip pat užlietos ir žemos vietos aplink šiuos ežerus. Giliausia vieta yra šiaurinėje dalyje (šiaurinė dalis, į kurią įeina Navos ir Negasčiaus ežerai gilesnė, pietinė seklesnė, ten gylis siekia 9,2 m). Tvenkinys netaisyklingos formos, kranto linija labai vingiuota, daug pusiasalių, įlankų, užutėkių. Krantai šiaurėje aukšti ir ardomi, pietuose – žemi ir pelkėti. Pakrantėse gausu šaltinių, tarp jų – saugomas Verknės senvagės šaltinis. Tvenkinį supa moreninės aukštumos. Šiaurės vakarinėje pakrantėje yra griovų, raguvų. Šiaurinėje pakrantėje stūkso Skrebio ir Ubiškių miškai, rytinėje – Babrauninkų miškas, pietinėje – Paverknės ir Vilūnų miškai. Yra 6 salos (4 didžiausios, mišku apaugusios – 1,94 ha, 0,94 ha, 0,83 ha, 0,11 ha), kurių bendras plotas 3,9 ha. Altitudė 120 m. Prateka Verknės upė.

Tvenkinyje sugaunamos 10 rūšių žuvys: lydekos, kuojos, karšiai, raudės, lynai, karosai, plakiai, ešeriai, unguriai, aukšlės^[2].

Prie Aukštadvario tvenkinio įsikūrę kaimai: Nikronys, Purvynai, Vladislava, Nevaršonys, Vilūnai.

Šiaurine tvenkinio pakrante eina kelias  A16  Vilnius–Prienai–Marijampolė , tvenkinio užtvanka eina kelias Nr.4703 (Aukštadvaris – Vaickūniškės).