Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bronislovas GenzelisGimė 1934 m vasario 16 d Aukštadvaris Trakų apskritisMirė 2023 m gruodžio 18 d 89 metai VilniusPalai
Bronislovas Genzelis
| Bronislovas Genzelis | |
|---|---|
| Gimė | 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaris, Trakų apskritis |
| Mirė | 2023 m. gruodžio 18 d. (89 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Kostas Genzelis |
| Motina | Juzefa Genzelienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Apolonija Gruodytė-Genzelienė (mirė 2014 m.), Mėnulė Muldarytė-Genzelė (nuo 2017 m.) |
| Veikla | filosofas, politinis veikėjas |
| Partija | 1958 m. TSKP, 1990 m. LDDP, 1996 m. LSDP, 2008 m. LSDS |
| Alma mater | 1959 m. Maskvos universitetas |
Bronislovas Genzelis (1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje, Trakų apskrityje – 2023 m. gruodžio 18 d. Vilniuje) – Lietuvos filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras.
Biografija
Tėvas Kostas Genzelis (1901–1948) – komunistinio judėjimo veikėjas.
1942–1946 m. mokėsi Alytaus pradinėje, 1946–1954 m. Kaišiadorių gimnazijoje. 1954–1959 m. Maskvos universitete studijavo filosofiją. 1959 m. vedė Apoloniją Gruodytę (1933–2014). 1959–1961 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. 1961–1964 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1974 m. filosofijos mokslų daktaras.
1964–1992 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, dėstė visuotinę filosofijos istoriją, Lietuvos kultūros istorijos kursą. 1965–1976 m. docentas, 1976–1992 m. profesorius. 1997 m. išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesoriumi, ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. Nuo 2005 m. gruodžio mėn. VDU Senato narys.
Vedęs. Pirmoji žmona Apolonija Genzelienė mirė 2014 m. 2017 metais vedė gydytoją Mėnulę Muldarytę-Genzelę.
Visuomeninė ir politinė veikla
1958–1990 m. TSKP narys, 1989–1990 m. LKP CK biuro narys. 1989 m. kovo mėn. išrinktas TSRS liaudies deputatu Kretingos nacionalinėje teritorinėje rinkiminėje apygardoje. 1989–1990 m. TSRS AT deputatas.
1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo narys. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros bei LR Konstitucijos rengimo komisijose. Kovo 11-sios Akto signataras.1992–1996 m. LR Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.1996–2008 m. LSDP narys, 1999 m. tarybos narys. Nesėkmingai kandidatavo 1996 ir 2008 m. LR Seimo rinkimuose.
1994–2005 m. Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas, nuo 1995 m. Lietuvos ir Kinijos draugijos pirmininkas. 1995–1997 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas. 1998–2008 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, LPS iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pavaduotojas. 2002–2004 m. Europos Sąjungos Ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas, Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys.
Kūryba
Tyrė Lietuvos kultūros sąveiką su kitomis tautomis (lenkų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, čekų). Savo pastebėjimus išdėstė monografijoje „Kultūrų sąveika“ (1989 m.), atskiri jos skyriai išversti ir paskelbti lenkų, rusų, ir vokiečių mokslinėje spaudoje. Sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją“ (kelios knygos, 1974–1987 m.), „Orientas-1“ (1991 m.). Prisidėjo prie „Lietuvių kultūros veikėjų laiškai I. J. Krasevskiui“ (1992 m.) parengimo. 1998–1999 m. „Kauno dienoje“ paskelbė seriją straipsnių-atsiminimų apie Sąjūdžio veiklą.
Rašė straipsnius periodiniams leidiniams, kuriuose bandė nušviesti ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, įvertinti politinę situaciją. Yra kelių monografijų, išleistų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje, bendraautoris. Parašė apie šimtą mokslinių straipsnių, kai kurie jų išversti į rusų, lenkų, anglų, vokiečių, čekų, prancūzų kalbas. Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Varšuvoje, Krokuvoje, Rygoje, Maskvoje, Braitone, Londone, Paryžiuje, Los Andžele, Detroite, Liubeke-Travemiunde.
Bibliografija
- Bažnyčia keičia savo veidą. – Vilnius: Mintis, 1964. – 30 p.
- Kada atsirado religija. – Vilnius: Mintis, 1965. – 28 p.
- Kiedy powstała religia. – Vilnius: Mintis, 1966. – 34 p.
- Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje (XIX a.). – Vilnius: Mintis, 1972. – 203 p.
- Filosofijos istorijos chrestomatija, 4 knygos. – Vilnius: Mintis, 1974–1988 m.
- Nikolajus Černyševskis TSRS tautų visuomeninėje mintyje, 1984 m., su kitais, rusų k.
- Esė apie mąstytojus. – Vilnius: Mintis, 1986. – 175 p.
- Renesanso filosofijos metmenys. – vilnius: Mintis, 1988. – 178 p. – ISBN 5-417-00021-3
- Kultūrų sąveika: monografija. – Vilnius: Mintis, 1989. – 198 p. – ISBN 5-417-003751
- Orientas-1. – Vilnius: Vaga, 1991. – 290 p.
- Pasakojimai apie Lietuvos mąstytojus. – Kaunas: Šviesa, 1994. – 197 p. – ISBN 5-430-01470-2
- Senovės filosofija. – Vilnius: Mintis, 1995. – 213 p. – ISBN 5-417-00710-2
- Lietuvos filosofijos istorijos bruožai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. – 290 p. – ISBN 5-420-01413-0
- Istorija ir mes: kalbos, straipsniai, atsiminimai. – Vilnius: Pradai, 1998. – 108 p. – ISBN 9986-776-85-6
- Sąjūdis: priešistorė ir istorija. – Vilnius: Pradai, 1999. – 166 p. – ISBN 9986-943-32-9
- Lietuvos kultūros istorijos metmenys. – Kaunas: VDU leidykla, 2001. – 267 p.
- Jokūbas Minkevičius. – Vilnius: Valstybės žinios, 2003. – 112 p. – ISBN 9986-18-117-8
- Kelias į 1918 metų Vasario 16-ąją. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005. – 91 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-40-1
- Socialinės ir politinės minties raida Lietuvoje: būti ar nebūti Lietuvai? – Vilnius: Margi raštai, 2005. – 341 p. – ISBN 9986-09-301-5
- Imperijai griūvant: žmonės, įvykiai, procesai. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2006. – 222 p. – ISBN 9986-757-75-4
- Be dogmos: Lietuvos politikos vingrybės. – Vilnius: Versus aureus, 2006. – 166 p. – ISBN 9955-699-35-3
- The restitution of Lithuania’s statehood. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2007. – 110 p.: portr. – ISBN 978-9955-415-66-4
- Šiuolaikinės visuomenės vertybinės orientacijos ir Lietuvos kariuomenė: mokslinių straipsnių rinkinys / Bronius Genzelis, Feliksas Žigaras, Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė, Audronė Petrauskaitė. – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008. – 119 p.: diagr. – ISBN 978-9955-423-72-0
- Užverstas puslapis. – Vilnius: Versus aureus, 2009. – 143 p. – ISBN 978-9955-34-173-4
- Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991 / Arvydas Anušauskas, Kęstutis Bartkevičius, Virgilijus Čepaitis, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Angonita Rupšytė, Romualdas Ozolas, Linas Saldukas, Antanas Tyla, Petras Vaitiekūnas, Dainius Žalimas. – Kaunas: Šviesa, 2010. – 511 p.: iliustr. – ISBN 978-5-430-04927-0
- Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis. – Vilnius: LGGRTC, 2012. – 154 p. – ISBN 978-609-8037-22-7
Įvertinimas
- 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
- 2008 m. LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius
- 2008 m. Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai (kultūrologiniai ir politologiniai aspektai)“
- 2010 m. atminimo medalis „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų“
Šaltiniai
- MELC. Bronislovas Genzelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-04-12. Nuoroda tikrinta 2023-12-18.
- Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas Bronislavas Genzelis. lrs.lt. 2023-12-18. Nuoroda tikrinta 2023-12-18.
- http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Genzelis_Kostas
- Bronislovas Genzelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 600
- http://www.trakai.lt/index.php?2996825063 Archyvuota kopija 2014-03-23 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=G&sritis=H Archyvuota kopija 2016-04-27 iš Wayback Machine projekto.
- „83 metų signataras Bronislovas Genzelis susituokė su 47-erių gydytoja Mėnule Muldaryte“. 15min. 2017-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-07-22.
- http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6624&p_d=84310&p_k=1
- 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys
- http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas23680/Kandidato23680Anketa.html Archyvuota kopija 2011-09-25 iš Wayback Machine projekto.
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293024
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=314733
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bronislovas Genzelis, Kas yra Bronislovas Genzelis? Ką reiškia Bronislovas Genzelis?
Bronislovas GenzelisGime 1934 m vasario 16 d Aukstadvaris Traku apskritisMire 2023 m gruodzio 18 d 89 metai VilniusPalaidotas a Antakalnio kapineseTevas Kostas GenzelisMotina Juzefa GenzelieneSutuoktinis e Apolonija Gruodyte Genzeliene mire 2014 m Menule Muldaryte Genzele nuo 2017 m Veikla filosofas politinis veikejasPartija 1958 m TSKP 1990 m LDDP 1996 m LSDP 2008 m LSDSAlma mater 1959 m Maskvos universitetas Bronislovas Genzelis 1934 m vasario 16 d Aukstadvaryje Traku apskrityje 2023 m gruodzio 18 d Vilniuje Lietuvos filosofas politinis bei visuomenes veikejas signataras BiografijaTevas Kostas Genzelis 1901 1948 komunistinio judejimo veikejas 1942 1946 m mokesi Alytaus pradineje 1946 1954 m Kaisiadoriu gimnazijoje 1954 1959 m Maskvos universitete studijavo filosofija 1959 m vede Apolonija Gruodyte 1933 2014 1959 1961 m Siauliu pedagoginio instituto destytojas 1961 1964 m Lietuvos istorijos instituto aspirantas 1974 m filosofijos mokslu daktaras 1964 1992 m Vilniaus universiteto destytojas deste visuotine filosofijos istorija Lietuvos kulturos istorijos kursa 1965 1976 m docentas 1976 1992 m profesorius 1997 m isrinktas Vytauto Didziojo universiteto VDU Istorijos katedros profesoriumi ejo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas Skaite Lietuvos kulturos istorijos politiniu ir socialiniu teoriju raidos Lietuvoje ir politines filosofijos kursus Nuo 2005 m gruodzio men VDU Senato narys Vedes Pirmoji zmona Apolonija Genzeliene mire 2014 m 2017 metais vede gydytoja Menule Muldaryte Genzele Visuomenine ir politine veikla1958 1990 m TSKP narys 1989 1990 m LKP CK biuro narys 1989 m kovo men isrinktas TSRS liaudies deputatu Kretingos nacionalineje teritorineje rinkimineje apygardoje 1989 1990 m TSRS AT deputatas 1988 1990 m Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio LPS iniciatyvines grupes narys Sajudzio Seimo tarybos narys Nuo 1990 m Lietuvos demokratines darbo partijos tarybos prezidiumo narys 1990 1992 m LR Auksciausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputatas dirbo Svietimo mokslo ir kulturos bei LR Konstitucijos rengimo komisijose Kovo 11 sios Akto signataras 1992 1996 m LR Seimo narys Svietimo mokslo ir kulturos komiteto pirmininkas 1996 2008 m LSDP narys 1999 m tarybos narys Nesekmingai kandidatavo 1996 ir 2008 m LR Seimo rinkimuose 1994 2005 m Lietuvos rysiu su uzsienio salimis draugiju asociacijos prezidentas nuo 1995 m Lietuvos ir Kinijos draugijos pirmininkas 1995 1997 m Lietuvos nacionalines UNESCO komisijos pirmininkas 1998 2008 m Sajudzio iniciatyvines grupes klubo pirmininkas LPS iniciatyvines grupes klubo pirmininko pavaduotojas 2002 2004 m Europos Sajungos Ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas Universalizmo ideju analizes Europos komiteto narys KurybaTyre Lietuvos kulturos saveika su kitomis tautomis lenku rusu vokieciu ukrainieciu latviu ceku Savo pastebejimus isdeste monografijoje Kulturu saveika 1989 m atskiri jos skyriai isversti ir paskelbti lenku rusu ir vokieciu mokslineje spaudoje Sudare Filosofijos istorijos chrestomatija kelios knygos 1974 1987 m Orientas 1 1991 m Prisidejo prie Lietuviu kulturos veikeju laiskai I J Krasevskiui 1992 m parengimo 1998 1999 m Kauno dienoje paskelbe serija straipsniu atsiminimu apie Sajudzio veikla Rase straipsnius periodiniams leidiniams kuriuose bande nusviesti ryskiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis atskirus mastytojus įvertinti politine situacija Yra keliu monografiju isleistu Lietuvoje Lenkijoje Latvijoje Vokietijoje Rusijoje ir Prancuzijoje bendraautoris Parase apie simta moksliniu straipsniu kai kurie ju isversti į rusu lenku anglu vokieciu ceku prancuzu kalbas Skaite pranesimus tarptautinese mokslinese konferencijose Varsuvoje Krokuvoje Rygoje Maskvoje Braitone Londone Paryziuje Los Andzele Detroite Liubeke Travemiunde BibliografijaBaznycia keicia savo veida Vilnius Mintis 1964 30 p Kada atsirado religija Vilnius Mintis 1965 28 p Kiedy powstala religia Vilnius Mintis 1966 34 p Svietejai ir ju idejos Lietuvoje XIX a Vilnius Mintis 1972 203 p Filosofijos istorijos chrestomatija 4 knygos Vilnius Mintis 1974 1988 m Nikolajus Cernysevskis TSRS tautu visuomenineje mintyje 1984 m su kitais rusu k Ese apie mastytojus Vilnius Mintis 1986 175 p Renesanso filosofijos metmenys vilnius Mintis 1988 178 p ISBN 5 417 00021 3 Kulturu saveika monografija Vilnius Mintis 1989 198 p ISBN 5 417 003751 Orientas 1 Vilnius Vaga 1991 290 p Pasakojimai apie Lietuvos mastytojus Kaunas Sviesa 1994 197 p ISBN 5 430 01470 2 Senoves filosofija Vilnius Mintis 1995 213 p ISBN 5 417 00710 2 Lietuvos filosofijos istorijos bruozai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1997 290 p ISBN 5 420 01413 0 Istorija ir mes kalbos straipsniai atsiminimai Vilnius Pradai 1998 108 p ISBN 9986 776 85 6 Sajudis priesistore ir istorija Vilnius Pradai 1999 166 p ISBN 9986 943 32 9 Lietuvos kulturos istorijos metmenys Kaunas VDU leidykla 2001 267 p Jokubas Minkevicius Vilnius Valstybes zinios 2003 112 p ISBN 9986 18 117 8 Kelias į 1918 metu Vasario 16 aja Vilnius Lietuvos nacionalinis muziejus 2005 91 p iliustr ISBN 9955 415 40 1 Socialines ir politines minties raida Lietuvoje buti ar nebuti Lietuvai Vilnius Margi rastai 2005 341 p ISBN 9986 09 301 5 Imperijai griuvant zmones įvykiai procesai Vilnius Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2006 222 p ISBN 9986 757 75 4 Be dogmos Lietuvos politikos vingrybes Vilnius Versus aureus 2006 166 p ISBN 9955 699 35 3 The restitution of Lithuania s statehood Vilnius Lietuvos nacionalinis muziejus 2007 110 p portr ISBN 978 9955 415 66 4 Siuolaikines visuomenes vertybines orientacijos ir Lietuvos kariuomene moksliniu straipsniu rinkinys Bronius Genzelis Feliksas Zigaras Rolanda Kazlauskaite Markeliene Audrone Petrauskaite Vilnius Generolo Jono Zemaicio Lietuvos karo akademija 2008 119 p diagr ISBN 978 9955 423 72 0 Uzverstas puslapis Vilnius Versus aureus 2009 143 p ISBN 978 9955 34 173 4 Kelias į Nepriklausomybe Lietuvos Sajudis 1988 1991 Arvydas Anusauskas Kestutis Bartkevicius Virgilijus Cepaitis Bronislovas Genzelis Bronislovas Kuzmickas Angonita Rupsyte Romualdas Ozolas Linas Saldukas Antanas Tyla Petras Vaitiekunas Dainius Zalimas Kaunas Sviesa 2010 511 p iliustr ISBN 978 5 430 04927 0 Tautines savimones islikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos salygomis Vilnius LGGRTC 2012 154 p ISBN 978 609 8037 22 7Įvertinimas2000 m Lietuvos nepriklausomybes medalis 2008 m LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 2008 m Lietuvos mokslo premija uz darbu cikla Lietuvos kulturos istorijos tyrinejimai kulturologiniai ir politologiniai aspektai 2010 m atminimo medalis Lietuvos nepriklausomybes atkurimui 20 metu SaltiniaiMELC Bronislovas Genzelis Visuotine lietuviu enciklopedija 2018 04 12 Nuoroda tikrinta 2023 12 18 Mire Lietuvos Nepriklausomybes Akto signataras filosofas Bronislavas Genzelis lrs lt 2023 12 18 Nuoroda tikrinta 2023 12 18 http www kaisiadoriumuziejus lt enciklopedija index php title Genzelis Kostas Bronislovas Genzelis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 600 http www trakai lt index php 2996825063 Archyvuota kopija 2014 03 23 is Wayback Machine projekto http www mokslas mii lt mokslas SRITYS duom00 php pav G amp sritis H Archyvuota kopija 2016 04 27 is Wayback Machine projekto 83 metu signataras Bronislovas Genzelis susituoke su 47 eriu gydytoja Menule Muldaryte 15min 2017 03 14 Nuoroda tikrinta 2024 07 22 http www3 lrs lt pls inter w5 show p r 6624 amp p d 84310 amp p k 1 1992 1996 m kadencijos Seimo narys http www vrk lt rinkimai 400 lt Kandidatai Kandidatas23680 Kandidato23680Anketa html Archyvuota kopija 2011 09 25 is Wayback Machine projekto http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 293024 http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 314733