Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie upę Apie Peru departamentą skaitykite straipsnyje Apurimako departamentas ApurimakasApurimakas Kusko
Apurimakas
- Šis straipsnis apie upę. Apie Peru departamentą skaitykite straipsnyje Apurimako departamentas.
| Apurimakas | |
|---|---|
Apurimakas Kusko apylinkėse | |
| Ilgis | 1250 km |
| Baseino plotas | 125 000 km² |
| Vidutinis debitas | 2900 m³/s |
| Ištakos | Nevado Mismi |
| Žiotys | Ukajalis |
| Šalys | Peru |
| Vikiteka | Apurimakas |
Apurimakas (isp. Río Apurímac, keč. Apu Rimaq) – upė Peru; kairioji Ukajalio upės (Amazonės baseinas) ištaka. Upė prasideda Nevado Mismi kalno pašlaitėje, ledyne, 5597 m aukštyje. Ši vieta laikoma Amazonės ištaka. Teka į šiaurės vakarus giliais (>3000 m) ir siaurais tarpekliais, kertančiais Andus. Slenkstėta. Apurimakas, susiliejęs su Mantaro upe, įgyja Enė (180 km) pavadinimą. Vėliau susiliejęs su Perenės upe tampa Tambu (159 km). Galiausiai 280 m aukštyje, ties Atalaja, susilieja su Urubamba ir sudaro Ukajalį.
Didžiausi intakai: Oropesa, Veliljė, Pačačakra, Pampasas, Mantaras.
Didesni miestai prie Apurimako: Maču Puentė, Kolčas, Vilja Virchenas, San Fransiskas, , Pakičaris, Puerto Anapatis, Puerto Porveniras, Pojenis, Atalaja.
Apurimako slėnis
Apurimako upė Andų kalnyne sudaro derlingą slėnį, įsiterpusį tarp Andų kordiljerų. Tai – vienas iš penkių svarbiausių ikikolumbinės Peru kalnų slėnių, pasižymėjęs derlingomis žemėmis. Jame vyrauja kečua klimatinė zona. Į rytus nuo jo yra Urubambos slėnis, o į šiaurę – Mantaro slėnis.
Seniausia žinoma slėnio kultūra yra , klestėjusi II a. pr. m. e.- V a., greičiausiai susiformavusi Čavino kultūros įtakoje. Apie VI a. ją pakeitė nauja – Vario kultūra. Pastarosios atstovai pradedant VII a. vykdė kultūrinę, ir tikriausiai karinę, ekspansiją į kitus Andų kalnų ir Kostos žemumų slėnius, sukurdami pirmąją Peru istorijoje kultūrinę „imperiją“, apėmusią visą Centrinių Andų regioną.
IX a. pabaigoje Vario kultūra nebeteko įtakos kitose teritorijose, ir nuo tada ji vėl apsiribojo tik Apurimako slėniu. XIII a. vietos gyventojus nukariavo kečujų kalba kalbantys čankai, įkūrę čia savo valstybę. Jie buvo labai karingi, ne kartą puldinėjo gretimą Urubambos slėnį, kur buvo įsikūrę jiems giminingi inkai. XV a. slėnis buvo galutinai įtrauktas į Inkų imperiją.
Šaltiniai
- Apurímac. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- R. Ziesler and G.D. Ardizzone. LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA/THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA, Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Apurimakas, Kas yra Apurimakas? Ką reiškia Apurimakas?
Sis straipsnis apie upe Apie Peru departamenta skaitykite straipsnyje Apurimako departamentas ApurimakasApurimakas Kusko apylinkeseIlgis 1250 kmBaseino plotas 125 000 km Vidutinis debitas 2900 m sIstakos Nevado MismiZiotys UkajalisSalys PeruVikiteka Apurimakas Apurimakas isp Rio Apurimac kec Apu Rimaq upe Peru kairioji Ukajalio upes Amazones baseinas istaka Upe prasideda Nevado Mismi kalno paslaiteje ledyne 5597 m aukstyje Si vieta laikoma Amazones istaka Teka į siaures vakarus giliais gt 3000 m ir siaurais tarpekliais kertanciais Andus Slenksteta Apurimakas susiliejes su Mantaro upe įgyja Ene 180 km pavadinima Veliau susiliejes su Perenes upe tampa Tambu 159 km Galiausiai 280 m aukstyje ties Atalaja susilieja su Urubamba ir sudaro Ukajalį Ene Satipo provincijoje Didziausi intakai Oropesa Velilje Pacacakra Pampasas Mantaras Didesni miestai prie Apurimako Macu Puente Kolcas Vilja Virchenas San Fransiskas Pakicaris Puerto Anapatis Puerto Porveniras Pojenis Atalaja Apurimako slenisApurimako upe Andu kalnyne sudaro derlinga slenį įsiterpusį tarp Andu kordiljeru Tai vienas is penkiu svarbiausiu ikikolumbines Peru kalnu sleniu pasizymejes derlingomis zememis Jame vyrauja kecua klimatine zona Į rytus nuo jo yra Urubambos slenis o į siaure Mantaro slenis Virvinis inku tiltas per Apurimaka Seniausia zinoma slenio kultura yra klestejusi II a pr m e V a greiciausiai susiformavusi Cavino kulturos įtakoje Apie VI a ja pakeite nauja Vario kultura Pastarosios atstovai pradedant VII a vykde kulturine ir tikriausiai karine ekspansija į kitus Andu kalnu ir Kostos zemumu slenius sukurdami pirmaja Peru istorijoje kulturine imperija apemusia visa Centriniu Andu regiona Tambo upe salia salajos su Urubamba ties Atalaja IX a pabaigoje Vario kultura nebeteko įtakos kitose teritorijose ir nuo tada ji vel apsiribojo tik Apurimako sleniu XIII a vietos gyventojus nukariavo kecuju kalba kalbantys cankai įkure cia savo valstybe Jie buvo labai karingi ne karta puldinejo gretima Urubambos slenį kur buvo įsikure jiems giminingi inkai XV a slenis buvo galutinai įtrauktas į Inku imperija SaltiniaiApurimac Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 R Ziesler and G D Ardizzone LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA Fishery Information Data and Statistics Service Fisheries Department FAO Rome