Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sluškų rūmaiŠiuolaikinis vaizdasVieta Vilniaus senamiestisĮkurtas XVII a pab 1691 1694 Rūmų stilius BarokasBajorų giminė
Sluškų rūmai
| Sluškų rūmai | |
|---|---|
Šiuolaikinis vaizdas | |
| Vieta | Vilniaus senamiestis |
| Įkurtas | XVII a. pab. (1691–1694) |
| Rūmų stilius | Barokas |
| Bajorų giminės | Sluškos, Mykolas Kazimieras Oginskis |
| Pastatų būklė | Restauruota |
| Savininkas | Lietuvos muzikos ir teatro akademija |
Sluškų̃ rū́mai – pastatas Vilniaus senamiestyje, tarp T. Kosciučkos ir Sluškų gatvių. Šiuo metu čia veikia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakultetas.
Istorija
Šioje vietoje XVI a. pab. – 1636 m. stovėjo didikų Kiškų, 1645–1690 m. – Pacų rūmai. 1691–1694 m. nugriovęs senuosius, dabartinius rūmus statydinosi Polocko vaivada Dominykas Mykolas Sluška (apie 1655–1713) su žmona Konstancija Podberska (m. 1722).
Prieš pradedant statyti Sluškų rūmus, ankstesnieji pastatai buvo nugriauti. Statyta pakeičiant Neries upės kranto liniją, specialiai supylus aikštę. Žemė kasta iš kalvos, skyrusios Vilniaus miesto centrą nuo Antakalnio. Iki 1700 m. baigti statyti ir įrengti stačiakampio plano rūmai su keturiais masyviais bokštais kampuose. Fasade prikalta marmurinė lenta su užrašu: „Kalnus nustūmiau, Neries verpetus nuraminau, kaip nugalėtojas iškilau virš kalvų viršūnių, nesiremdamas į jas, tapau ramybės prieglobsčiu ir pirmuoju Antakalnio paminklu. Įžengęs į šiuos rūmus, svečias tepalieka pareigybių togą ir savo karinius ženklus – jį čia nuramins taikos deivė ir globos mėnulio bičiulystė.“
Manoma, kad Dominyko Sluškos rūmų apdailą atliko italai – dailininkas Mykolas Archangelas Palonis ir skulptorius Petras Pertis. Prabangios vidaus patalpos buvo išpuoštos itališku marmuru, sienų tapyba ir gausiais lipdiniais. Viena salė turėjo stiklines lubas, o virš jų buvo įrengtas akvariumas, kuriame plaukiojusios įvairiausios žuvys ir nardžiusios undinės. Rūmus supo gražus itališko tipo, geometrinio plano parkas su kanalais, tvenkiniais, fontanais ir egzotiška augalija.
XVIII a. rūmuose gyvendavo į Vilnių atvykstantys LDK ir Lenkijos bei kitų valstybių vadovai. 1705 m. čia kelioms savaitėms buvo apsistojęs Rusijos caras Petras I.
Po Dominyko Sluškos mirties 1713 m. rūmai atiteko jo kreditoriams. 1719 m. rūmus įsigijo Potockiai, 1727–1745 m. jie priklausė Puzinams, po to vėl Potockiams. 1756 m. rūmus nusipirko vienuoliai pijorai. Jie atliko kapitalinį remontą ir įsteigė čia bajorų vaikų kolegiją bei garsią spaustuvę. Iš vienuolių rūmus nusipirko ir savaip įsirengė (architektas Pietro de Rossi) LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis. Po jo mirties atiteko kompozitoriui, LDK iždininkui, vienam iš 1794 m. sukilimo vadų Mykolui Kleopui Oginskiui. 1794 m. sukilimo metu apleistuose Sluškų rūmuose veikė sukilėlių štabas, teritorijoje buvo įrengta sviedinių liejykla. Po sukilimo caro valdžia rūmus konfiskavo ir pavertė nuomojamu gyvenamu namu su 22 butais.
1803 m. Sluškų rūmus iš carinės valdžios nupirko Vilniaus miesto magistrato tarėjas pirklys Dominykas Zaikovskis. Pastatai buvo suremontuoti, juose įrengta alaus darykla ir lentpjūvė. 1830–1831 m. rūmų pastatą carinė valdžia iš pirklio atpirko ir pritaikė karinei tvirtovei (fortams), kuri buvo įrengiama aplink Gedimino . 1833 m. rūmai paversti kareivinėmis, amunicijos sandėliais, 1872 m, čia įsikūrė katorgos kalėjimas. Carinės Rusijos imperijos laikais XIX a. pastate veikė politinių kalinių kalėjimas „Citadelė nr. 14“. Jame buvo kalinami 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyviai. Kaip kalėjimą 1919–1939 m. rūmus naudojo ir Vilnių okupavusi Lenkijos valdžia. Kalėjimo paskirtį rūmai išlaikė iki XX a. vid. II Pasaulinio karo ir pokario metais rūmuose veikė karo belaisvių stovyklos, buvo kalinami pasipriešinimo okupacijai dalyviai ir politiniai kaliniai. Pasibaigus karui vokiečių karo belaisviai iš rūmų – kalėjimo buvo plukdomi į „Žalgirio“ stadiono statybas.
1959–2002 m. veikė Vilniaus 2-oji politechnikos mokykla, nuo 2002 m. pastate veikia Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Rūmai pirminiame baroko etape buvo dviaukščiai, su triaukščiais kampiniais bokštais. XIX a. pab. – XX a. pr. rekonstrukcijų metu buvo suformuoti keturi aukštai vietoj buvusių dviejų, išgriaunant skliautus ir įrengiant medines perdangas, kurios vėliau pakeistos gelžbetoninėmis.
Istorinių vaizdų galerija
- Pranciškaus Smuglevičiaus piešinys, paskutinis XVIII a. dešimtmetis.
- Rūmai 1871 m.
- Rūmai apie 1874 m., J. Čechavičius.
- Žvelgiant nuo dešinio Neries kranto. Napoleono Ordos piešinio fragmentas
- Vaizdas nuo Gedimino kalno apie 1879 m.
Šaltiniai
- „Dominyko ir Konstancijos Sluškų rūmų kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-10.
- „Liepsnojantis Vilnius. Liudininkų prisiminimai“. Leidykla „Briedis“. Delfi. 2014-11-02. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=6722
54°41′28″ š. pl. 25°17′50″ r. ilg. / 54.69111°š. pl. 25.29722°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sluškų rūmai, Kas yra Sluškų rūmai? Ką reiškia Sluškų rūmai?
Slusku rumaiSiuolaikinis vaizdasVieta Vilniaus senamiestisĮkurtas XVII a pab 1691 1694 Rumu stilius BarokasBajoru gimines Sluskos Mykolas Kazimieras OginskisPastatu bukle RestauruotaSavininkas Lietuvos muzikos ir teatro akademija Slusku ru mai pastatas Vilniaus senamiestyje tarp T Kosciuckos ir Slusku gatviu Siuo metu cia veikia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakultetas IstorijaSioje vietoje XVI a pab 1636 m stovejo didiku Kisku 1645 1690 m Pacu rumai 1691 1694 m nugrioves senuosius dabartinius rumus statydinosi Polocko vaivada Dominykas Mykolas Sluska apie 1655 1713 su zmona Konstancija Podberska m 1722 Pries pradedant statyti Slusku rumus ankstesnieji pastatai buvo nugriauti Statyta pakeiciant Neries upes kranto linija specialiai supylus aikste Zeme kasta is kalvos skyrusios Vilniaus miesto centra nuo Antakalnio Iki 1700 m baigti statyti ir įrengti staciakampio plano rumai su keturiais masyviais bokstais kampuose Fasade prikalta marmurine lenta su uzrasu Kalnus nustumiau Neries verpetus nuraminau kaip nugaletojas iskilau virs kalvu virsuniu nesiremdamas į jas tapau ramybes prieglobsciu ir pirmuoju Antakalnio paminklu Įzenges į siuos rumus svecias tepalieka pareigybiu toga ir savo karinius zenklus jį cia nuramins taikos deive ir globos menulio biciulyste Manoma kad Dominyko Sluskos rumu apdaila atliko italai dailininkas Mykolas Archangelas Palonis ir skulptorius Petras Pertis Prabangios vidaus patalpos buvo ispuostos italisku marmuru sienu tapyba ir gausiais lipdiniais Viena sale turejo stiklines lubas o virs ju buvo įrengtas akvariumas kuriame plaukiojusios įvairiausios zuvys ir nardziusios undines Rumus supo grazus italisko tipo geometrinio plano parkas su kanalais tvenkiniais fontanais ir egzotiska augalija XVIII a rumuose gyvendavo į Vilniu atvykstantys LDK ir Lenkijos bei kitu valstybiu vadovai 1705 m cia kelioms savaitems buvo apsistojes Rusijos caras Petras I Po Dominyko Sluskos mirties 1713 m rumai atiteko jo kreditoriams 1719 m rumus įsigijo Potockiai 1727 1745 m jie priklause Puzinams po to vel Potockiams 1756 m rumus nusipirko vienuoliai pijorai Jie atliko kapitalinį remonta ir įsteige cia bajoru vaiku kolegija bei garsia spaustuve Is vienuoliu rumus nusipirko ir savaip įsirenge architektas Pietro de Rossi LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis Po jo mirties atiteko kompozitoriui LDK izdininkui vienam is 1794 m sukilimo vadu Mykolui Kleopui Oginskiui 1794 m sukilimo metu apleistuose Slusku rumuose veike sukileliu stabas teritorijoje buvo įrengta sviediniu liejykla Po sukilimo caro valdzia rumus konfiskavo ir paverte nuomojamu gyvenamu namu su 22 butais 1803 m Slusku rumus is carines valdzios nupirko Vilniaus miesto magistrato tarejas pirklys Dominykas Zaikovskis Pastatai buvo suremontuoti juose įrengta alaus darykla ir lentpjuve 1830 1831 m rumu pastata carine valdzia is pirklio atpirko ir pritaike karinei tvirtovei fortams kuri buvo įrengiama aplink Gedimino 1833 m rumai paversti kareivinemis amunicijos sandeliais 1872 m cia įsikure katorgos kalejimas Carines Rusijos imperijos laikais XIX a pastate veike politiniu kaliniu kalejimas Citadele nr 14 Jame buvo kalinami 1831 m ir 1863 m sukilimu dalyviai Kaip kalejima 1919 1939 m rumus naudojo ir Vilniu okupavusi Lenkijos valdzia Kalejimo paskirtį rumai islaike iki XX a vid II Pasaulinio karo ir pokario metais rumuose veike karo belaisviu stovyklos buvo kalinami pasipriesinimo okupacijai dalyviai ir politiniai kaliniai Pasibaigus karui vokieciu karo belaisviai is rumu kalejimo buvo plukdomi į Zalgirio stadiono statybas 1959 2002 m veike Vilniaus 2 oji politechnikos mokykla nuo 2002 m pastate veikia Lietuvos muzikos ir teatro akademija Rumai pirminiame baroko etape buvo dviauksciai su triauksciais kampiniais bokstais XIX a pab XX a pr rekonstrukciju metu buvo suformuoti keturi aukstai vietoj buvusiu dvieju isgriaunant skliautus ir įrengiant medines perdangas kurios veliau pakeistos gelzbetoninemis Istoriniu vaizdu galerijaPranciskaus Smugleviciaus piesinys paskutinis XVIII a desimtmetis Rumai 1871 m Rumai apie 1874 m J Cechavicius Zvelgiant nuo desinio Neries kranto Napoleono Ordos piesinio fragmentas Vaizdas nuo Gedimino kalno apie 1879 m Saltiniai Dominyko ir Konstancijos Slusku rumu kompleksas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2014 11 10 Liepsnojantis Vilnius Liudininku prisiminimai Leidykla Briedis Delfi 2014 11 02 Nuoroda tikrinta 2024 03 12 http www miestai net forumas showthread php t 6722 54 41 28 s pl 25 17 50 r ilg 54 69111 s pl 25 29722 r ilg 54 69111 25 29722