Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ankstyvosios krikščionybės menas krikščioniškasis menas sukurtas II a pb VI a pr Romos imperijos vakarinėje dalyje ir It
Ankstyvosios krikščionybės menas
Ankstyvosios krikščionybės menas − krikščioniškasis menas, sukurtas II a. pb−VI a. pr. Romos imperijos vakarinėje dalyje ir Italijoje. Tuo metu krikščioniškoji dailė ir architektūra menkai skyrėsi rytinėse ir vakarinėse Romos imperijos dalyse, tačiau rytinių dalių menas paprastai priskiriamas Bizantijos menui.
Apžvalga
Krikščionybė pradėjo plisti Romos imperijoje I amžiuje. Pagrindinės krikščionių bendruomenės tuo metu buvo Šiaurės Afrikos miestuose ir Artimuosiuose Rytuose − Aleksandrijoje ir Antiochijoje. Tačiau iš ankstyvųjų amžių neišliko nei tapybos, nei skulptūros kūrinių. Ankstyviausi krikščioniškojo meno pavyzdžiai išliko Romos katakombose ir datuojami anksčiausiai sukurtais šiek tiek iki 200 metų.
Iš pradžių krikščionybė buvo draudžiama, tikintieji persekiojami. Jie slaptai rinkdavosi požeminiuose kapinynuose − katakombose. Tai būdavo arba tikri urvai, arba minkštame grunte po miestu išrausti kelių kilometrų ilgio tuneliai su salėmis. Ypač garsios Romos katakombos. Jų sienose iškaltose ir sutvirtintose nišose įrengdavo laidojimo vietas. Sienas ir lubas puošė piešiniais, kurie priminė Romos namų sieninę tapybą. Kiekvienas piešinys buvo vis kitokio turinio, suprantamas vien tikintiesiems. Piemuo tarp avių, ant pečių nešantis ėriuką, simbolizavo Jėsų Kristų. Bendrai, ankstyvieji krikščionys stengėsi tikėjimo mintis perteikti vaizdine simbolika, o ne konkrečiu turiniu. Iki krikščionybės patvirtinimo valstybine Romos religija buvo vengiama vaizduoti tiesiogiai Kristaus kančios ir nukryžiavimo scenas. Vienas būdingiausių katakombų dekoravimo pavyzdžių išliko Santi Marcellino e Pietro katakombose Romoje. Šie kūriniai nepasižymi atlikimo kruopštumu ir tikriausiai būdavo kuriami kurios nors šventės, susirinkimų proga. Tapyba katakombose gyvavo iki IV a. Ankstyvuosiuose krikščionių sienų piešiniuose stebimas antikinių klasikinių tapybos formų perėmimas, o simbolikoje − krikščionybės ryšių su judaizmu nagrinėjimo atspindys.
Skulptūra ankstyvojoje krikščionybėje buvo antraeilės svarbos menas. Krikščionys neperėmė laisvai stovinčios, natūralaus žmogaus dydžio antikinės skulptūros tradicijos. Krikščioniškosios skulptūros pavyzdžiai pasirodė nuo III a. vidurio ant reikšmingesnių bendruomenės narių sarkofagų. Jų reljefai atkartojo katakombų tapybos temas ir sekė iš romėnų reljefinės skulptūros. Vienas iš šio meno pavyzdžių yra sarkofagas iš Romos Santa Maria Antiqua bažnyčios. Ankstyvieji krikščionys neturėjo savų maldų namų ir tikriausiai daugiausiai rinkdavosi privačiuose namuose, kurių maldos patalpos buvo dekoruotos krikščioniškomis temomis kaip Dura-Europose Sirijoje atrastoje buveinėje.
Konstantino I (valdė 324–337 m.) valdymo metu krikščionybė buvo pripažinta valstybine religija. Per trumpą laiką buvo pastatyta daug krikščionių bažnyčių Romoje bei Konstantinopolyje ir kituose svarbiuose imperijos miestuose. Bažnyčios modeliu tapo bazilikos tipo pastatai. Anksčiau bazilikos tarnavo kaip biržos, susirinkimų arba teismo salės. Ankstyvosios krikščionybės bazilikos − tai pailgi pastatai, visada besitęsiantys iš vakarų į rytus. Įėjimas paprastai iš vakarų pusės. Dvi kolonų eilės išilgai dalijo bažnyčią į tris dalis − navas. Vidurinė nava gerokai platesnė ir aukštesnė už šonines, jos viršutinėje dalyje − langai. Ši viršutinė, saulės apšviečiama dalis - svarbiausias bazilikos požymis. Langų buvo ir šoninių navų sienose. Rytinėje bažnyčios dalyje paprastai būdavo dar viena nava, statmena kitoms − . Jos išorinėje pusėje buvo išsikišusi pusapvalė niša altoriui − apsidė. Lubos plokščios arba jų visai nebuvo. Reikšmingiausiu krikščionių statiniu buvo senoji Šv. Petro bazilika (pastatyta 319−329 m., perstatyta XVI−XVII a.) Vatikano kalvoje Romoje, kuri žinoma iš piešinių. Ji buvo pastatyta virš Šv. Petro kapo, jos apsidė, neįprastai, buvo vakarų pusėje.
- Santi Marcellino e Pietro katakombos sienų tapybos fragmentas, vaizduojantis pranašo Jonos išmetimą į jūrą
- Priscilos katakombos sienų tapybos fragmentas, vaizduojantis piemenį su avinėliu ant pečių
- Santa Costanza bažnyčia, IV a.
- Junijaus Baso sarkofagas, IV a.
Kai kuriose bažnyčiose buvo erdvus prieangis, kitose − kolonomis apsuptas kiemas, navų − dažnai penkios, septynios, kartais net devynios. Paprastai bažnyčios buvo bebokštės, bet neretai šalia jų statytos varpinės. Krikščionys taip pat perėmė ir romėnų centrinio plano, apvalių ar daugiakampio sienų pastatų statybų tradiciją (pvz., Santa Costanza bažnyčia). Bažnyčių planuose svarbi reikšmė buvo suteikiama kryžiaus formai kaip Kristaus kančios ir, bendrai, krikščionybės simboliui. Kartais bazilikos ir centriniai plano statybos būdavo vienijamos viename statinyje (pvz., Jeruzalėje, sugriauta). Su daugelio bažnyčių statybomis, jose atsirado dideli sienų plotai dekoravimui. Ankstyvojoje krikščionybėje jiems dekoruoti buvo pradėtos naudoti mozaikos, kurios pakeitė senesnį ir pigesnį sieninės tapybos dekoravimą.
Iš IV a. mozaikų išliko tik fragmentai, didžioji dalis − iš V a., kai Romos imperijai pradėjo grėsti klajoklių genčių įsiveržimai ir 402 m. imperatorius Honorijus imperijos sostinę perkėlė į Raveną. Vienu būdingų to meto architektūros ir mozaikų kūrybos pavyzdžių yra Galos Placidijos mauzoliejus Ravenoje. Romoje 432−440 m. pastatyta Didžioji Švč. Marijos bazilika, kurioje išlaikytas originalus planas nepaisant vėlesnių perstatymų ir išlikusios daugelis originalių mozaikų dekoracijų. Mozaikose vaizduojami įvykiai iš šventosios krikščionių knygos − Biblijos. Tikėtina, kad mozaikų turinys būdavo paimamas iš iliustruotų manuskriptų. Vienas iš anksčiausių išlikusių iliustruotų manuskriptų − „Kvedlinburgo Itala“ (Samuelio knygų vertimas). Jo iliustracijų palyginimas su pagoniško to paties laikotarpio (V a. pr.) manuskriptu „Vatikano Vergilijus“ (poeto Vergilijaus poezija) rodo, kad didelės atskirties tarp to meto krikščioniškojo ir pagoniškojo meno nebebuvo ir dailininkai tikriausiai dirbo tiek vienais, tiek kitais užsakymais.
476 m. žlugus Vakarų Romos imperijai, jos krikščioniškasis menas partyrė nuosmukį. VI a. Rytų Romos imperijai pradėjus vadovauti Justinianui I ir jam iniciavus įvairius architektūros ir meno projektus išsiskyrė vakarinės (jau buvusios) ir rytinių Romos imperijų krikščionių menas. Pastarasis pagal imperijos pavadinimą vadinamas Bizantijos menu ir pradėjo dominuoti Italijoje, kai ją buvo užvaldžiusi Bizantijos imperija ir vėliau pasireiškė iki pat renesanso pradžios, ypač su Bizantija susijusios Venecijos respublikoje.
- Mozaika Santa Costanza bažnyčioje
- Kristaus Kapo bažnyčios modelis. Arčiau pavaizduota centrinio išplanavimo dalis, toliau − bazilikos plano dalis.
- „Gerasis piemuo“ − mozaika Galos Placidijos mauzoliejuje
- „Kvedlinburgo Itala“ iliustracijos
Šaltiniai
- Janson's History of Art: The Western Tradition (8th Edition). Pearson Education, 2011, p. 240−254
- Encyclopaedia Britannica
- Tiju Vijrand. JAUNIMUI APIE MENĄ. 2-asis leidimas, fructusartis.lt Archyvuota kopija 2016-12-22 iš Wayback Machine projekto.
- Dr. Allen Farber, khanacademy.org
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ankstyvosios krikščionybės menas, Kas yra Ankstyvosios krikščionybės menas? Ką reiškia Ankstyvosios krikščionybės menas?
Ankstyvosios krikscionybes menas krikscioniskasis menas sukurtas II a pb VI a pr Romos imperijos vakarineje dalyje ir Italijoje Tuo metu krikscioniskoji daile ir architektura menkai skyresi rytinese ir vakarinese Romos imperijos dalyse taciau rytiniu daliu menas paprastai priskiriamas Bizantijos menui ApzvalgaKrikscionybe pradejo plisti Romos imperijoje I amziuje Pagrindines krikscioniu bendruomenes tuo metu buvo Siaures Afrikos miestuose ir Artimuosiuose Rytuose Aleksandrijoje ir Antiochijoje Taciau is ankstyvuju amziu neisliko nei tapybos nei skulpturos kuriniu Ankstyviausi krikscioniskojo meno pavyzdziai isliko Romos katakombose ir datuojami anksciausiai sukurtais siek tiek iki 200 metu Santi Marcellino e Pietro katakombos sienu piesiniaiXVII a graviura vaizduojanti senosios Sv Petro bazilikos plana Is pradziu krikscionybe buvo draudziama tikintieji persekiojami Jie slaptai rinkdavosi pozeminiuose kapinynuose katakombose Tai budavo arba tikri urvai arba minkstame grunte po miestu israusti keliu kilometru ilgio tuneliai su salemis Ypac garsios Romos katakombos Ju sienose iskaltose ir sutvirtintose nisose įrengdavo laidojimo vietas Sienas ir lubas puose piesiniais kurie primine Romos namu sienine tapyba Kiekvienas piesinys buvo vis kitokio turinio suprantamas vien tikintiesiems Piemuo tarp aviu ant peciu nesantis eriuka simbolizavo Jesu Kristu Bendrai ankstyvieji krikscionys stengesi tikejimo mintis perteikti vaizdine simbolika o ne konkreciu turiniu Iki krikscionybes patvirtinimo valstybine Romos religija buvo vengiama vaizduoti tiesiogiai Kristaus kancios ir nukryziavimo scenas Vienas budingiausiu katakombu dekoravimo pavyzdziu isliko Santi Marcellino e Pietro katakombose Romoje Sie kuriniai nepasizymi atlikimo kruopstumu ir tikriausiai budavo kuriami kurios nors sventes susirinkimu proga Tapyba katakombose gyvavo iki IV a Ankstyvuosiuose krikscioniu sienu piesiniuose stebimas antikiniu klasikiniu tapybos formu peremimas o simbolikoje krikscionybes rysiu su judaizmu nagrinejimo atspindys Skulptura ankstyvojoje krikscionybeje buvo antraeiles svarbos menas Krikscionys nepereme laisvai stovincios naturalaus zmogaus dydzio antikines skulpturos tradicijos Krikscioniskosios skulpturos pavyzdziai pasirode nuo III a vidurio ant reiksmingesniu bendruomenes nariu sarkofagu Ju reljefai atkartojo katakombu tapybos temas ir seke is romenu reljefines skulpturos Vienas is sio meno pavyzdziu yra sarkofagas is Romos Santa Maria Antiqua baznycios Ankstyvieji krikscionys neturejo savu maldu namu ir tikriausiai daugiausiai rinkdavosi privaciuose namuose kuriu maldos patalpos buvo dekoruotos krikscioniskomis temomis kaip Dura Europose Sirijoje atrastoje buveineje Konstantino I valde 324 337 m valdymo metu krikscionybe buvo pripazinta valstybine religija Per trumpa laika buvo pastatyta daug krikscioniu baznyciu Romoje bei Konstantinopolyje ir kituose svarbiuose imperijos miestuose Baznycios modeliu tapo bazilikos tipo pastatai Anksciau bazilikos tarnavo kaip birzos susirinkimu arba teismo sales Ankstyvosios krikscionybes bazilikos tai pailgi pastatai visada besitesiantys is vakaru į rytus Įejimas paprastai is vakaru puses Dvi kolonu eiles isilgai dalijo baznycia į tris dalis navas Vidurine nava gerokai platesne ir aukstesne uz sonines jos virsutineje dalyje langai Si virsutine saules apsvieciama dalis svarbiausias bazilikos pozymis Langu buvo ir soniniu navu sienose Rytineje baznycios dalyje paprastai budavo dar viena nava statmena kitoms Jos isorineje puseje buvo issikisusi pusapvale nisa altoriui apside Lubos plokscios arba ju visai nebuvo Reiksmingiausiu krikscioniu statiniu buvo senoji Sv Petro bazilika pastatyta 319 329 m perstatyta XVI XVII a Vatikano kalvoje Romoje kuri zinoma is piesiniu Ji buvo pastatyta virs Sv Petro kapo jos apside neįprastai buvo vakaru puseje Santi Marcellino e Pietro katakombos sienu tapybos fragmentas vaizduojantis pranaso Jonos ismetima į jura Priscilos katakombos sienu tapybos fragmentas vaizduojantis piemenį su avineliu ant peciu Santa Costanza baznycia IV a Junijaus Baso sarkofagas IV a Kai kuriose baznyciose buvo erdvus prieangis kitose kolonomis apsuptas kiemas navu daznai penkios septynios kartais net devynios Paprastai baznycios buvo bebokstes bet neretai salia ju statytos varpines Krikscionys taip pat pereme ir romenu centrinio plano apvaliu ar daugiakampio sienu pastatu statybu tradicija pvz Santa Costanza baznycia Baznyciu planuose svarbi reiksme buvo suteikiama kryziaus formai kaip Kristaus kancios ir bendrai krikscionybes simboliui Kartais bazilikos ir centriniai plano statybos budavo vienijamos viename statinyje pvz Jeruzaleje sugriauta Su daugelio baznyciu statybomis jose atsirado dideli sienu plotai dekoravimui Ankstyvojoje krikscionybeje jiems dekoruoti buvo pradetos naudoti mozaikos kurios pakeite senesnį ir pigesnį sienines tapybos dekoravima Romos Didzioji Svc Marijos bazilika interjeras V a Is IV a mozaiku isliko tik fragmentai didzioji dalis is V a kai Romos imperijai pradejo gresti klajokliu genciu įsiverzimai ir 402 m imperatorius Honorijus imperijos sostine perkele į Ravena Vienu budingu to meto architekturos ir mozaiku kurybos pavyzdziu yra Galos Placidijos mauzoliejus Ravenoje Romoje 432 440 m pastatyta Didzioji Svc Marijos bazilika kurioje islaikytas originalus planas nepaisant velesniu perstatymu ir islikusios daugelis originaliu mozaiku dekoraciju Mozaikose vaizduojami įvykiai is sventosios krikscioniu knygos Biblijos Tiketina kad mozaiku turinys budavo paimamas is iliustruotu manuskriptu Vienas is anksciausiu islikusiu iliustruotu manuskriptu Kvedlinburgo Itala Samuelio knygu vertimas Jo iliustraciju palyginimas su pagonisko to paties laikotarpio V a pr manuskriptu Vatikano Vergilijus poeto Vergilijaus poezija rodo kad dideles atskirties tarp to meto krikscioniskojo ir pagoniskojo meno nebebuvo ir dailininkai tikriausiai dirbo tiek vienais tiek kitais uzsakymais 476 m zlugus Vakaru Romos imperijai jos krikscioniskasis menas partyre nuosmukį VI a Rytu Romos imperijai pradejus vadovauti Justinianui I ir jam iniciavus įvairius architekturos ir meno projektus issiskyre vakarines jau buvusios ir rytiniu Romos imperiju krikscioniu menas Pastarasis pagal imperijos pavadinima vadinamas Bizantijos menu ir pradejo dominuoti Italijoje kai ja buvo uzvaldziusi Bizantijos imperija ir veliau pasireiske iki pat renesanso pradzios ypac su Bizantija susijusios Venecijos respublikoje Mozaika Santa Costanza baznycioje Kristaus Kapo baznycios modelis Arciau pavaizduota centrinio isplanavimo dalis toliau bazilikos plano dalis Gerasis piemuo mozaika Galos Placidijos mauzoliejuje Kvedlinburgo Itala iliustracijosSaltiniaiJanson s History of Art The Western Tradition 8th Edition Pearson Education 2011 p 240 254 Encyclopaedia Britannica Tiju Vijrand JAUNIMUI APIE MENA 2 asis leidimas fructusartis lt Archyvuota kopija 2016 12 22 is Wayback Machine projekto Dr Allen Farber khanacademy org