Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Dura Europas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Dura-Europas Δοῦρα Εὐρωπός | |
|---|---|
Palmyros vartai – pagrindinis įėjimas į miestą | |
| Dura-Europas | |
| Koordinatės | 34°24′49″ š. pl. 40°43′48″ r. ilg. / 34.41361°š. pl. 40.73000°r. ilg. |
| Vieta | Sirija, Deir ez Zoro muchafaza |
| Regionas | Mesopotamija |
| Istorija | |
| Statytojas | Seleukidai |
| Pastatytas | III a. pr. m. e. |
| Sugriautas | 257 m. |
| Laikotarpis | antika |
| Tauta | graikai, partai, romėnai |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | 1922-1937 1986- |
| Vikiteka | VikitekaVikiteka |
Dura-Europas – senovinis miestas rytų Sirijoje, netoli Irako sienos ir Abu Kamalio miesto, prie Kalat es Salihijos kaimo. Įsikūręs ant skardžio, prie dešiniojo Eufrato upės kranto.
Istorija
Miestas įkurtas Seleukidų dinastijos 303 m. pr. m. e. kaip punktas prekybiniame rytų-vakarų kelyje pagal Eufrato upę. Ties Dura-Europu vyko perkėla per Eufratą kelyje tarp Antiochijos ir . Miestas buvo pastatytas pagal žymaus architekto Hipodamo modelį, miesto planas buvo stačiakampis, su centrine . II a. pr. m. e. Dura-Europas buvo užimtas Partų imperijos. Mieste gyveno įvairių tautybių žmonės, jame rasta užrašų graikų, lotynų, hebrajų, aramėjų, sirų, hatriečių, palmyriečių, vidurine persų, kalbomis. 165 m. miestą užkariavo romėnai. 256–257 m. Durą-Europą užpuolė Sasanidai, vadovaujami . Po šio antpuolio miestas buvo apleistas ir dingo po smėliu.
Archeologija
Nors Dura-Europas buvo minimas daugelyje šaltinių, jis nebuvo atrastas iki pat XX a. Jį atrado vienas britų karys 1920 m., Arabų sukilimo metu. Netrukus pradėti archeologiniai kasinėjimai. Mieste rasta virš šimto papirusų ir pergamentų įvairiomis kalbomis. Atkastos žydų sinagogos liekanos su aramėjišku įrašu, žyminčiu 244 m. Joje rastos gerai išsilaikiusios freskos. Taip pat atkastas seniausias žinomas krikščionių namas-bažnyčia, datuojamas 235 m. Jame taip pat rasta freskų vaizduojančių Kristų Ganytoją, Adomą ir Ievą, Dovydą ir Galijotą. Kitas svarbus rastas pastatas – mitraistų šventykla, datuojama tarp 168–171 m. Taip pat išlikę Palmyros vartai, dalis sienų ir įtvirtinimų, Baalo šventykla, citadelės ir rūmų liekanos, pretoriumas ir kt.
Dura-Europas įtrauktas į sąrašą kaip kandidatas tapti pasaulio paveldo objektu.
- Bažnyčios liekanos
- Baalo šventykla
- Skardis Eufrato pakrantėje
- Sinagogos liekanos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dura Europas, Kas yra Dura Europas? Ką reiškia Dura Europas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Dura Europas Doῦra EὐrwposPalmyros vartai pagrindinis įejimas į miestaDura EuropasKoordinates 34 24 49 s pl 40 43 48 r ilg 34 41361 s pl 40 73000 r ilg 34 41361 40 73000Vieta Sirija Deir ez Zoro muchafazaRegionas MesopotamijaIstorijaStatytojas SeleukidaiPastatytas III a pr m e Sugriautas 257 m Laikotarpis antikaTauta graikai partai romenaiInformacijaKasinejimu datos 1922 1937 1986 Vikiteka VikitekaVikiteka Dura Europas senovinis miestas rytu Sirijoje netoli Irako sienos ir Abu Kamalio miesto prie Kalat es Salihijos kaimo Įsikures ant skardzio prie desiniojo Eufrato upes kranto IstorijaMiestas įkurtas Seleukidu dinastijos 303 m pr m e kaip punktas prekybiniame rytu vakaru kelyje pagal Eufrato upe Ties Dura Europu vyko perkela per Eufrata kelyje tarp Antiochijos ir Miestas buvo pastatytas pagal zymaus architekto Hipodamo modelį miesto planas buvo staciakampis su centrine II a pr m e Dura Europas buvo uzimtas Partu imperijos Mieste gyveno įvairiu tautybiu zmones jame rasta uzrasu graiku lotynu hebraju arameju siru hatrieciu palmyrieciu vidurine persu kalbomis 165 m miesta uzkariavo romenai 256 257 m Dura Europa uzpuole Sasanidai vadovaujami Po sio antpuolio miestas buvo apleistas ir dingo po smeliu Sinagogos freskaArcheologijaNors Dura Europas buvo minimas daugelyje saltiniu jis nebuvo atrastas iki pat XX a Jį atrado vienas britu karys 1920 m Arabu sukilimo metu Netrukus pradeti archeologiniai kasinejimai Mieste rasta virs simto papirusu ir pergamentu įvairiomis kalbomis Atkastos zydu sinagogos liekanos su aramejisku įrasu zyminciu 244 m Joje rastos gerai issilaikiusios freskos Taip pat atkastas seniausias zinomas krikscioniu namas baznycia datuojamas 235 m Jame taip pat rasta fresku vaizduojanciu Kristu Ganytoja Adoma ir Ieva Dovyda ir Galijota Kitas svarbus rastas pastatas mitraistu sventykla datuojama tarp 168 171 m Taip pat islike Palmyros vartai dalis sienu ir įtvirtinimu Baalo sventykla citadeles ir rumu liekanos pretoriumas ir kt Dura Europas įtrauktas į sarasa kaip kandidatas tapti pasaulio paveldo objektu Baznycios liekanos Baalo sventykla Skardis Eufrato pakranteje Sinagogos liekanos