Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Andrejus Tarkovskis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Andrejus Arsenjevičius Tarkovskis rus. Андре́й Арсе́ньевич Тарко́вский | |
|---|---|
| Gimė | 1932 m. balandžio 4 d. Ivanovo sritis |
| Mirė | 1986 m. gruodžio 29 d. (54 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Tėvas | Arsenijus Aleksandrovičius Tarkovskis (Арсений Александрович Тарковский) |
| Motina | Marija Ivanovna Višniakova (Мария Ивановна Вишнякова) |
| Sutuoktinis (-ė) | Irma Rauš (Ирма Яковлевна Рауш, 1957–1970) Larisa Kizilova (Лариса Кизилова, 1970–1986) |
| Vaikai | Arsenijus Tarkovskis (Арсений Андреевич Тарковский) Andrejus Tarkovskis (Андрей Андреевич Тарковский) |
| Veikla | rusų kino režisierius, scenaristas bei aktorius, vienas garsiausių Sovietų Sąjungos režisierių |
| Vikiteka | Andrejus Tarkovskis |
Andrejus Arsenjevičius Tarkovskis (rus. Андре́й Арсе́ньевич Тарко́вский, 1932 m. balandžio 4 d. Ivanovo srityje – 1986 m. gruodžio 29 d. Paryžiuje) – rusų kino režisierius, scenaristas bei aktorius, vienas garsiausių Sovietų Sąjungos režisierių.
A. Tarkovskio filmams būdingos metafizinės temos, ilgos apimtys ir itin estetiški vaizdai.
Biografija
Vaikystė ir jaunystė
Gimė Sovietų Sąjungoje, Ivanovo srityje, Zavražės kaime prie Volgos upės. Tėvas Arsenijus Aleksandrovičius (Арсений Александрович Тарковский) – iš Ukrainos kilęs poetas ir vertėjas. Motina Marija Ivanovna Višniakova (Мария Ивановна Вишнякова) baigė Maskvos M. Gorkio literatūros institutą. 1934 m. gimė sesuo Marina. 1935 m. Arsenijus Tarkovskis paliko šeimą, o 1941 m. savanoriškai išėjo į frontą, kur buvo sužeistas ir neteko kojos. Marija Tarkovskaja įsidarbino korektore Maskvoje, kur dirbo iki pensijos.
1939 m. Andrejus Tarkovskis pradėjo lankyti 554-ąją Maskvos mokyklą, bet prasidėjus karui motina išvežė Andrejų ir jaunesniąją jo seserį pas gimines į Jurjevecą. 1943 m. Tarkovskiai grįžo į Maskvą, o Andrejus – į savo senąją mokyklą, kur mokėsi vienoje klasėje su Andrejumi Voznesenskiu (Андрей Андреевич Вознесенский). Vaikystę Andrejus praleido su senele, motina ir sese. Nors didžiąją gyvenimo dalį jis nugyveno Maskvoje, vaikystės namų vaizdinyje išliko namas Jurjevece, kur dabar A. Tarkovskio name jam atidarytas muziejus. Vaikystės patirtį – tėvo išėjimą, buities sunkumus, evakuaciją, mokyklą, motinos su dviem vaikais ant rankų vaizdinį – A. Tarkovskis pavaizdavo savo filme „“ (rus. Зеркало).
A. Tarkovskis įgijo tradicinį meninį išsilavinimą. Būdamas septynerių, rajono muzikos mokykloje pradėjo lankyti fortepijono pamokas, o nuo 7-os klasės meno mokykloje mokėsi piešimo. A. Tarkovskio mokyklos atestatas, saugomas Rusijos valstybinio S. A. Gerasimovo kinematografijos universiteto archyve, nerodo išskirtinių režisieriaus polinkių kuriam nors dalykui.
1951–1952 m. SSRS Mokslų akademijoje Rytų Azijos institute A. Tarkovskis studijavo arabų kalbą, bet, kūno kultūros užsiėmimo metu patyręs smegenų sukrėtimą, nutraukė mokslus. Įsidarbino Rusijos spalvotųjų metalų ir aukso mokslinių tyrimų institute, o 1953 m. gegužę – Aukso mokslinių geologinių tyrimų instituto (rus. НИГРИЗолото) ekspedicijoje į tolimą Krasnojarsko krašto Turuchansko rajoną. Beveik metus dirbo prie Kureikos upės, per taigą nužingsniavo šimtus kilometrų ir sukūrė eskizų albumą, kurį vėliau atidavė instituto archyvui. A. Tarkovskis autobiografijoje minėjo, kad taigoje praleisti metai sustiprino jo sprendimą tapti režisieriumi.
Rusijos valstybinis S. A. Gerasimovo kinematografijos universitetas
Grįžęs iš ekspedicijos 1954 m., A Tarkovskis įstojo į Rusijos valstybinį S. A. Gerasimovo kinematografijos universiteto (rus. ВГИК) režisūros fakultetą.
A. Tarkovskio studijų ir ankstyvosios kūrybos metai sutapo su Nikitos Chruščiovo inicijuoto meninio atgimimo laikotarpiu. Nuo 1953 m. kino filmų gamyba ėmė sparčiai augti. A. Tarkovskiui, kaip režisieriui, daug įtakos turėjo ir tai, kad su juo mokėsi karo metais užaugusių jaunuolių karta. 1956 m. prasidėjo N. Chruščiovo „“ laikotarpis, suteikęs jaunimui galimybę susipažinti su užsienio literatūra, muzika, autoriniu kinu, italų neorealizmu ir prancūzų naująja banga. A. Tarkovskis su savo draugu ir bendraautoriumi Andrejumi Končialovskiu (Андрей Сергеевич Михалков-Кончаловский) nuvyko į Sovietų Sąjungos valstybinį kino fondo (rus. Госфильмофонд) archyvą, kur peržiūrėjo Akiros Kurosavos, Luiso Bunjuelio, Ingmaro Bergmano, (Robert Bresson), (Kenji Mizoguchi) filmus. Vakarų kino kritikų jau vartojamą terminą „autorinis kinas“ (pranc. auteur) A. Tarkovskis suprato kaip būtiną kūrybos sąlygą.
Pagrindiniu A. Tarkovskio pedagogu ir mokytoju tapo Michailas Romas (Михаил Ильич Ромм). Pirmąjį režisūros kursinį darbą – trumpametražį filmą „Žudikai“ (rus. Убийцы) pagal to paties pavadinimo Ernesto Hemingvėjaus apsakymą – A. Tarkovskis sukūrė 1956 m. rudenį kartu su Aleksandru Gordonu (Александр Гордон) ir Marika Beiku (Марикой Бейку). Šis darbas sulaukė aukšto M. Romo įvertinimo. Po šio buvo pastatytas vidutinės trukmės filmas „Šiandien laisvadienio nebus“ (rus. Сегодня увольнения не будет, 1957 m.) ir filmas „Koncentratas“ (rus. Концентрат, 1958 m.), kuriame vaizduojama A. Tarkovskio darbo geologinėje ekspedicijoje patirtis.
Trečiajame kurse A. Tarkovskis sutiko Andrejų Končialovskį, tuometinį režisūros fakulteto pirmakursį. Tai buvo jų kūrybinės draugystės ir bendraautorystės pradžia. Sutapo jų požiūris į kinematografiją, patiko tie patys režisieriai: Aleksandras Dovženka (Александр Петрович Довженко), L. Bunjuelis, A. Kurosava. Kartu jie parašė filmo „Antarktida – tolima šalis“ (rus. Антарктида – далёкая страна, 1959 m.) scenarijų, kurio ištraukos buvo publikuotos laikraštyje „Maskvos komjaunuolis“ (rus. Московский комсомолец). A. Tarkovskis pasiūlė kino studijai „Lenfilm“ (rus. Ленфильм) pagal šį scenarijų sukurti filmą, bet gavo neigiamą atsakymą. Vėliau jie rašė scenarijų „Volas ir smuikas“ (rus. Каток и скрипка, 1960 m.) ir sėkmingai jį pardavė ką tik įsikūrusiam kino studijos „Mosfilm“ (rus. Мосфильм) susivienijimui „Jaunystė“ (rus. Юность). Vaikiškas, sentimentalus šio scenarijaus siužetas pasakoja apie trumpą berniuko smuikininko ir volo vairuotojo draugystę.
A. Tarkovskis gavo leidimą statyti „Volą ir smuiką“ kaip diplominį darbą. Jis pasiūlė šią trumpametražę juostą filmuoti jaunam operatoriui Vadimui Jusovui (Вадим Иванович Юсов). Filmo koncepcijai daug įtakos turėjo A. Tarkovskio ir A. Končialovskio polinkis į prancūzų režisieriaus Alberto Lamoriso (Albert Lamorisse) filmus, ypač į trumpametražį jo filmą „Raudonasis balionas“ (pranc. Le Ballon rouge), kuris 1956 m. laimėjo Kanų kino festivalio Didįjį prizą ir Oskarą. Šis pirmasis bendras A. Tarkovskio ir V. Jusovo darbas 1961 m. Niujorko studentiškų filmų festivalyje A. Tarkovskiui atnešė pirmąjį apdovanojimą.
1960 m. A. Tarkovskis su pagyrimu baigė Rusijos valstybinį S. A. Gerasimovo kinematografijos universitetą.
Kino karjera Sovietų Sąjungoje
1962 m. A. Tarkovskis sukūrė pirmąjį pilnametražį filmą „Ivano vaikystė“ (rus. Иваново детство), kuris buvo įvertintas Venecijos kino festivalio „Auksinio liūto“ apdovanojimu.
1964 m. A. Tarkovskis Sovietų Sąjungos radijui sukūrė radijo spektaklį pagal Viljamo Folknerio apsakymą „Staigus posūkis“ ir pradėjo statyti filmą „Andrejus Rubliovas“ (rus. Андрей Рублёв) apie XV a. Rusijos ikonų tapytoją Andrejų Rubliovą. Dėl nesutarimų su valdžia, režisieriui teko kelis kartus permontuoti filmą. 1966 m. gruodį juosta buvo pristatyta Kinematografų sąjungoje, o 1969 m. Kanuose, kur laimėjo Tarptautinės kino kritikų federacijos (Fédération Internationale de la Presse Cinématographique, FIPRESCI) prizą. Oficiali filmo premjera Sovietų Sąjungoje įvyko 1971 m.
1967 m. pradėjo kurti filmo „“ (rus. Зеркало) kino scenarijų (pirmasis scenarijaus pavadinimas buvo „Išpažintis“ (rus. Исповедь), vėliau „Baltoji diena“ (rus. Белый день), „Balta balta diena“ (rus. Белый-белый день).
1968 m. spalį su Frydrichu Gorenšteinu (Фридрих Наумович Горенштейн) pradėjo kurti filmą „Soliaris“ (rus. Солярис) pagal Stanislavo Lemo romaną tuo pačiu pavadinimu: 1969 m. rašė scenarijų, o filmavimas tęsėsi nuo 1970 iki 1972 m. 1972 m. Kanuose „Soliaris“ buvo apdovanotas Specialiuoju žiuri prizu ir FIPRESCI prizu ir nominuotas Auksinei palmės šakelei. 1973 m. filmo premjera įvyko ir Maskvos kino teatre „Mir“.
1973–1974 m. A. Tarkovskis filmavo „Veidrodį“. Filmo premjera Centriniuose kino rūmuose įvyko 1975 m. Sovietų valdžiai neįtiko filmo tariamai elitistinis turinys, todėl filmas buvo priskirtas trečiajai kategorijai. Šios kategorijos filmams buvo taikomi griežti platinimo apribojimai, be to, trečiosios kategorijos filmų autoriams grėsė kaltinimai valstybinių lėšų švaistymu ir rimtas pavojus ateities projektų finansavimui. Manoma, kad šie sunkumai paskatino A. Tarkovskį galvoti apie filmų kūrimą užsienyje.
1975 m. A. Tarkovskis rašė filmo „Hofmaniana“ (rus. Гофманиана) scenarijų apie vokiečių rašytoją ir poetą Ernstą Hofmaną, o 1976 m. Maskvos Lenino komjaunimo teatre pastatė Viljamo Šekspyro „Hamletą“. 1978 m. su Aleksandru Mišarinu (Александр Николаевич Мишарин) parašė scenarijų „Sardoras“ (rus. Сардор).
Paskutinis Sovietų Sąjungoje sukurtas A. Tarkovskio filmas buvo „“ (rus. Сталкер) pagal brolių Arkadijaus ir Boriso Strugackių apysaką „Piknikas šalikelėje“ (rus. Пикник на обочине). 1976 m. prasidėjusį filmavimą persekiojo nesėkmės. Ryškinimo metu buvo sugadintos visos juostos su lauke nufilmuotomis scenomis. Pablogėjo A. Tarkovskio santykiai su operatorium Georgijum Rerbergu (Георгий Иванович Рерберг) ir režisierius nutarė pakeisti jį Aleksandru Kniažinskiu (Александр Леонидович Княжинский). Be to, 1978 m. balandį A. Tarkovskis patyrė širdies smūgį, dėl kurio filmavimas vėl buvo atidėtas. Juosta buvo baigta 1979 m. ir Kanų kino festivalyje laimėjo Visuotinio žiuri prizą.
Tais pačiais metais. A Tarkovskis pradėjo kurti filmą „Pirmoji diena“ (rus. Первый день) pagal ilgamečio draugo ir bendradarbio A. Končialovskio scenarijų. Filme buvo vaizduojama XVIII a. Rusija Petro I valdymo metu, pagrindinius vaidmenis atliko Natalija Bondarčiuk (Наталья Сергеевна Бондарчук) ir Anatolijus Papanovas (Анатолий Дмитриевич Папанов). Siekdamas gauti „Goskino“ (SSRS valstybinio kinematografijos komiteto) leidimą kurti šį filmą, A. Tarkovskis pateikė cenzūruotą scenarijų, iškirpęs scenas, kuriose buvo kritikuojamas oficialus Sovietų Sąjungos ateizmas. Kai maždaug pusė filmo buvo baigta, „Goskino“ sustabdė projektą, nes tapo akivaizdu, kad filmas skyrėsi nuo cenzūrai pateikto scenarijaus. Teigiama, kad A. Tarkovskis labai supyko dėl šio sprendimo ir sunaikino daugumą nufilmuotų juostų.
Kino karjera užsienyje
1979 m. vasarą A. Tarkovskis išvyko į Italiją, kur su ilgamečiu draugu Toninu Guera (Tonino Guerra) sukūrė dokumentinį filmą „Kelionių metas“ (it. Tempo di Viaggio). Spalio 5 d. mirė A. Tarkovskio motina. 1980 m. A. Tarkovskis gavo RTFSR liaudies artisto apdovanojimą, vėl išvyko į Italiją, kur su T. Guera užbaigė filmo italų kalba „“ (it. Nostalghia, rus. Ностальгия) scenarijų. 1981 m. keliavo po Jungtinę Karalystę ir Švediją, kur svarstė galimybę pasilikti, bet galiausiai nutarė grįžti dėl žmonos ir vaikų. 1982 m. kovą grįžo į Italiją filmuoti „Nostalgijos“. Sovietų kino studija „Mosfilm“ nutraukė projekto finansavimą, todėl A. Tarkovskiui teko užbaigti filmavimą padedant Italijos valstybinei televizijai RAI. 1983 m. filmas buvo baigtas ir Kanų kino festivalyje laimėjo FIPRESCI bei Visuotinės žiuri prizus. Sovietų Sąjungos spaudimu filmas negavo Auksinės palmės šakelės ir tai sustiprino A. Tarkovskio pasiryžimą nebekurti kino filmų gimtojoje šalyje.
1983 m. A. Tarkovskis pastatė Modesto Musorgskio operą „Borisas Godunovas“ (rus. Борис Годунов).
1984 m. A. Tarkovskis ruošėsi filmuoti juostą švedų kalba „“ (šved. Offret, rus. Жертвоприношение), vyko į Švediją tartis dėl filmavimo.
1984 m. liepos 10 d. Milane vykusioje spaudos konferencijoje A. Tarkovskis pranešė apie savo sprendimą nebegrįžti į Sovietų Sąjungą. 1985 m. žiemą praleido Berlyne, o pavasarį išvyko į Švediją filmuoti „Aukojimo“. Metų pabaigoje A. Tarkovskiui buvo diagnozuotas plaučių vėžys. 1986 m. sausį režisierius išvyko gydytis į Paryžių. „Aukojimas“ buvo pristatytas Kanų kino festivalyje ir laimėjo Specialųjį žiuri prizą, FIPRESCI prizą ir Visuotinio žiuri prizą. A. Tarkovskis dėl ligos negalėjo dalyvauti festivalyje.
A. Tarkovskis mirė 1986 m. gruodžio 29 d. Paryžiuje, sulaukęs 54 metų. Jis buvo palaidotas 1987 m. sausio 3 d. Sent-Ženevje de Bua kapinėse Paryžiaus priemiestyje.
Asmeninis gyvenimas
1957 m. balandį vedė kurso draugę Irmą Rauš (Ирма Яковлевна Рауш). 1962 m. rugsėjo 30 d. jiems gimė sūnus Arsenijus. 1965 m., filmuodamas „Andrejų Rubliovą“, susipažino su aktore Larisa Kizilova (Лариса Кизилова). 1970 m. birželį išsiskyrė su I. Rauš ir vedė L. Kizilovą (pora kartu gyveno jau penkerius metus). Tų pačių metų rugpjūčio 7 d. jiems gimė sūnus Andrejus.
Atminimo įamžinimas
1990 m. A. Tarkovskis po mirties buvo apdovanotas Lenino premija. 1989 m. buvo įsteigtas Andrejaus Tarkovskio fondas, rengiantis festivalius ir režisieriaus kūrybai skirtas parodas, vykdo archyvinę veiklą. Nuo 1993 m. Tarptautinis Maskvos kino festivalis teikia Andrejaus Tarkovskio premiją „už geriausią konkursinės arba nekonkursinės programos filmą“.
2007 m., A. Tarkovskio 75-ojo gimtadienio proga Ivanovo mieste buvo įkurtas Tarptautinis Andrejaus Tarkovskio kino festivalis „Veidrodis“.
Andrejaus Tarkovskio vardu pavadintas asteroidas Nr. 3345, kurį atrado sovietų astronomė Liudmila Karačkina (Людмила Карачкина).
2009 m. rugsėjo 1 d. prie įėjimo į Rusijos valstybinį S. A. Gerasimovo kinematografijos universitetą buvo atidengtas paminklas trims įžymiems universiteto studentams, tarp jų ir Andrejui Tarkovskiui.
2009 m. gegužės 18 d. Kanų kino festivalyje pristatytas A. Tarkovskiui skirtas Larso von Triero filmas „Antikristas“.
Filmografija
- 1960 m. – Volas ir smuikas (Каток и скрипка),
- 1962 m. – (Иваново детство),
- 1969 m. – (Андрей Рублев),
- 1972 m. – Soliaris (Солярис),
- 1975 m. – (Зеркало),
- 1979 m. – (Сталкер),
- 1982 m. – Kelionių metas (Время путешествий),
- 1983 m. – (Ностальгия),
- 1986 m. – (Жертвоприношение).
Išnašos
- Dictionary of Minor Planet Names
Nuorodos
- Tinklalapis apie Andrejų Tarkovskį Archyvuota kopija 2019-04-13 iš Wayback Machine projekto.
- Nostalghia.com – Tinklalapis apie Andrejų Tarkovskį Archyvuota kopija 2009-06-04 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Andrejus Tarkovskis, Kas yra Andrejus Tarkovskis? Ką reiškia Andrejus Tarkovskis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Andrejus Arsenjevicius Tarkovskis rus Andre j Arse nevich Tarko vskijGime 1932 m balandzio 4 d Ivanovo sritisMire 1986 m gruodzio 29 d 54 metai Paryzius PrancuzijaTevas Arsenijus Aleksandrovicius Tarkovskis Arsenij Aleksandrovich Tarkovskij Motina Marija Ivanovna Visniakova Mariya Ivanovna Vishnyakova Sutuoktinis e Irma Raus Irma Yakovlevna Raush 1957 1970 Larisa Kizilova Larisa Kizilova 1970 1986 Vaikai Arsenijus Tarkovskis Arsenij Andreevich Tarkovskij Andrejus Tarkovskis Andrej Andreevich Tarkovskij Veikla rusu kino rezisierius scenaristas bei aktorius vienas garsiausiu Sovietu Sajungos rezisieriuVikiteka Andrejus Tarkovskis Andrejus Arsenjevicius Tarkovskis rus Andre j Arse nevich Tarko vskij 1932 m balandzio 4 d Ivanovo srityje 1986 m gruodzio 29 d Paryziuje rusu kino rezisierius scenaristas bei aktorius vienas garsiausiu Sovietu Sajungos rezisieriu A Tarkovskio filmams budingos metafizines temos ilgos apimtys ir itin estetiski vaizdai BiografijaVaikyste ir jaunyste Gime Sovietu Sajungoje Ivanovo srityje Zavrazes kaime prie Volgos upes Tevas Arsenijus Aleksandrovicius Arsenij Aleksandrovich Tarkovskij is Ukrainos kiles poetas ir vertejas Motina Marija Ivanovna Visniakova Mariya Ivanovna Vishnyakova baige Maskvos M Gorkio literaturos instituta 1934 m gime sesuo Marina 1935 m Arsenijus Tarkovskis paliko seima o 1941 m savanoriskai isejo į fronta kur buvo suzeistas ir neteko kojos Marija Tarkovskaja įsidarbino korektore Maskvoje kur dirbo iki pensijos 1939 m Andrejus Tarkovskis pradejo lankyti 554 aja Maskvos mokykla bet prasidejus karui motina isveze Andreju ir jaunesniaja jo seserį pas gimines į Jurjeveca 1943 m Tarkovskiai grįzo į Maskva o Andrejus į savo senaja mokykla kur mokesi vienoje klaseje su Andrejumi Voznesenskiu Andrej Andreevich Voznesenskij Vaikyste Andrejus praleido su senele motina ir sese Nors didziaja gyvenimo dalį jis nugyveno Maskvoje vaikystes namu vaizdinyje isliko namas Jurjevece kur dabar A Tarkovskio name jam atidarytas muziejus Vaikystes patirtį tevo isejima buities sunkumus evakuacija mokykla motinos su dviem vaikais ant ranku vaizdinį A Tarkovskis pavaizdavo savo filme rus Zerkalo A Tarkovskis įgijo tradicinį meninį issilavinima Budamas septyneriu rajono muzikos mokykloje pradejo lankyti fortepijono pamokas o nuo 7 os klases meno mokykloje mokesi piesimo A Tarkovskio mokyklos atestatas saugomas Rusijos valstybinio S A Gerasimovo kinematografijos universiteto archyve nerodo isskirtiniu rezisieriaus polinkiu kuriam nors dalykui 1951 1952 m SSRS Mokslu akademijoje Rytu Azijos institute A Tarkovskis studijavo arabu kalba bet kuno kulturos uzsiemimo metu patyres smegenu sukretima nutrauke mokslus Įsidarbino Rusijos spalvotuju metalu ir aukso moksliniu tyrimu institute o 1953 m geguze Aukso moksliniu geologiniu tyrimu instituto rus NIGRIZoloto ekspedicijoje į tolima Krasnojarsko krasto Turuchansko rajona Beveik metus dirbo prie Kureikos upes per taiga nuzingsniavo simtus kilometru ir sukure eskizu albuma kurį veliau atidave instituto archyvui A Tarkovskis autobiografijoje minejo kad taigoje praleisti metai sustiprino jo sprendima tapti rezisieriumi Rusijos valstybinis S A Gerasimovo kinematografijos universitetas Grįzes is ekspedicijos 1954 m A Tarkovskis įstojo į Rusijos valstybinį S A Gerasimovo kinematografijos universiteto rus VGIK rezisuros fakulteta A Tarkovskio studiju ir ankstyvosios kurybos metai sutapo su Nikitos Chrusciovo inicijuoto meninio atgimimo laikotarpiu Nuo 1953 m kino filmu gamyba eme sparciai augti A Tarkovskiui kaip rezisieriui daug įtakos turejo ir tai kad su juo mokesi karo metais uzaugusiu jaunuoliu karta 1956 m prasidejo N Chrusciovo laikotarpis suteikes jaunimui galimybe susipazinti su uzsienio literatura muzika autoriniu kinu italu neorealizmu ir prancuzu naujaja banga A Tarkovskis su savo draugu ir bendraautoriumi Andrejumi Koncialovskiu Andrej Sergeevich Mihalkov Konchalovskij nuvyko į Sovietu Sajungos valstybinį kino fondo rus Gosfilmofond archyva kur perziurejo Akiros Kurosavos Luiso Bunjuelio Ingmaro Bergmano Robert Bresson Kenji Mizoguchi filmus Vakaru kino kritiku jau vartojama termina autorinis kinas pranc auteur A Tarkovskis suprato kaip butina kurybos salyga Pagrindiniu A Tarkovskio pedagogu ir mokytoju tapo Michailas Romas Mihail Ilich Romm Pirmajį rezisuros kursinį darba trumpametrazį filma Zudikai rus Ubijcy pagal to paties pavadinimo Ernesto Hemingvejaus apsakyma A Tarkovskis sukure 1956 m rudenį kartu su Aleksandru Gordonu Aleksandr Gordon ir Marika Beiku Marikoj Bejku Sis darbas sulauke auksto M Romo įvertinimo Po sio buvo pastatytas vidutines trukmes filmas Siandien laisvadienio nebus rus Segodnya uvolneniya ne budet 1957 m ir filmas Koncentratas rus Koncentrat 1958 m kuriame vaizduojama A Tarkovskio darbo geologineje ekspedicijoje patirtis Treciajame kurse A Tarkovskis sutiko Andreju Koncialovskį tuometinį rezisuros fakulteto pirmakursį Tai buvo ju kurybines draugystes ir bendraautorystes pradzia Sutapo ju poziuris į kinematografija patiko tie patys rezisieriai Aleksandras Dovzenka Aleksandr Petrovich Dovzhenko L Bunjuelis A Kurosava Kartu jie parase filmo Antarktida tolima salis rus Antarktida dalyokaya strana 1959 m scenariju kurio istraukos buvo publikuotos laikrastyje Maskvos komjaunuolis rus Moskovskij komsomolec A Tarkovskis pasiule kino studijai Lenfilm rus Lenfilm pagal sį scenariju sukurti filma bet gavo neigiama atsakyma Veliau jie rase scenariju Volas ir smuikas rus Katok i skripka 1960 m ir sekmingai jį pardave ka tik įsikurusiam kino studijos Mosfilm rus Mosfilm susivienijimui Jaunyste rus Yunost Vaikiskas sentimentalus sio scenarijaus siuzetas pasakoja apie trumpa berniuko smuikininko ir volo vairuotojo draugyste A Tarkovskis gavo leidima statyti Vola ir smuika kaip diplominį darba Jis pasiule sia trumpametraze juosta filmuoti jaunam operatoriui Vadimui Jusovui Vadim Ivanovich Yusov Filmo koncepcijai daug įtakos turejo A Tarkovskio ir A Koncialovskio polinkis į prancuzu rezisieriaus Alberto Lamoriso Albert Lamorisse filmus ypac į trumpametrazį jo filma Raudonasis balionas pranc Le Ballon rouge kuris 1956 m laimejo Kanu kino festivalio Didįjį priza ir Oskara Sis pirmasis bendras A Tarkovskio ir V Jusovo darbas 1961 m Niujorko studentisku filmu festivalyje A Tarkovskiui atnese pirmajį apdovanojima 1960 m A Tarkovskis su pagyrimu baige Rusijos valstybinį S A Gerasimovo kinematografijos universiteta Kino karjera Sovietu Sajungoje 1962 m A Tarkovskis sukure pirmajį pilnametrazį filma Ivano vaikyste rus Ivanovo detstvo kuris buvo įvertintas Venecijos kino festivalio Auksinio liuto apdovanojimu 1964 m A Tarkovskis Sovietu Sajungos radijui sukure radijo spektaklį pagal Viljamo Folknerio apsakyma Staigus posukis ir pradejo statyti filma Andrejus Rubliovas rus Andrej Rublyov apie XV a Rusijos ikonu tapytoja Andreju Rubliova Del nesutarimu su valdzia rezisieriui teko kelis kartus permontuoti filma 1966 m gruodį juosta buvo pristatyta Kinematografu sajungoje o 1969 m Kanuose kur laimejo Tarptautines kino kritiku federacijos Federation Internationale de la Presse Cinematographique FIPRESCI priza Oficiali filmo premjera Sovietu Sajungoje įvyko 1971 m 1967 m pradejo kurti filmo rus Zerkalo kino scenariju pirmasis scenarijaus pavadinimas buvo Ispazintis rus Ispoved veliau Baltoji diena rus Belyj den Balta balta diena rus Belyj belyj den 1968 m spalį su Frydrichu Gorensteinu Fridrih Naumovich Gorenshtejn pradejo kurti filma Soliaris rus Solyaris pagal Stanislavo Lemo romana tuo paciu pavadinimu 1969 m rase scenariju o filmavimas tesesi nuo 1970 iki 1972 m 1972 m Kanuose Soliaris buvo apdovanotas Specialiuoju ziuri prizu ir FIPRESCI prizu ir nominuotas Auksinei palmes sakelei 1973 m filmo premjera įvyko ir Maskvos kino teatre Mir 1973 1974 m A Tarkovskis filmavo Veidrodį Filmo premjera Centriniuose kino rumuose įvyko 1975 m Sovietu valdziai neįtiko filmo tariamai elitistinis turinys todel filmas buvo priskirtas treciajai kategorijai Sios kategorijos filmams buvo taikomi griezti platinimo apribojimai be to treciosios kategorijos filmu autoriams grese kaltinimai valstybiniu lesu svaistymu ir rimtas pavojus ateities projektu finansavimui Manoma kad sie sunkumai paskatino A Tarkovskį galvoti apie filmu kurima uzsienyje 1975 m A Tarkovskis rase filmo Hofmaniana rus Gofmaniana scenariju apie vokieciu rasytoja ir poeta Ernsta Hofmana o 1976 m Maskvos Lenino komjaunimo teatre pastate Viljamo Sekspyro Hamleta 1978 m su Aleksandru Misarinu Aleksandr Nikolaevich Misharin parase scenariju Sardoras rus Sardor Paskutinis Sovietu Sajungoje sukurtas A Tarkovskio filmas buvo rus Stalker pagal broliu Arkadijaus ir Boriso Strugackiu apysaka Piknikas salikeleje rus Piknik na obochine 1976 m prasidejusį filmavima persekiojo nesekmes Ryskinimo metu buvo sugadintos visos juostos su lauke nufilmuotomis scenomis Pablogejo A Tarkovskio santykiai su operatorium Georgijum Rerbergu Georgij Ivanovich Rerberg ir rezisierius nutare pakeisti jį Aleksandru Kniazinskiu Aleksandr Leonidovich Knyazhinskij Be to 1978 m balandį A Tarkovskis patyre sirdies smugį del kurio filmavimas vel buvo atidetas Juosta buvo baigta 1979 m ir Kanu kino festivalyje laimejo Visuotinio ziuri priza Tais paciais metais A Tarkovskis pradejo kurti filma Pirmoji diena rus Pervyj den pagal ilgamecio draugo ir bendradarbio A Koncialovskio scenariju Filme buvo vaizduojama XVIII a Rusija Petro I valdymo metu pagrindinius vaidmenis atliko Natalija Bondarciuk Natalya Sergeevna Bondarchuk ir Anatolijus Papanovas Anatolij Dmitrievich Papanov Siekdamas gauti Goskino SSRS valstybinio kinematografijos komiteto leidima kurti sį filma A Tarkovskis pateike cenzuruota scenariju iskirpes scenas kuriose buvo kritikuojamas oficialus Sovietu Sajungos ateizmas Kai mazdaug puse filmo buvo baigta Goskino sustabde projekta nes tapo akivaizdu kad filmas skyresi nuo cenzurai pateikto scenarijaus Teigiama kad A Tarkovskis labai supyko del sio sprendimo ir sunaikino dauguma nufilmuotu juostu Kino karjera uzsienyje 1979 m vasara A Tarkovskis isvyko į Italija kur su ilgameciu draugu Toninu Guera Tonino Guerra sukure dokumentinį filma Kelioniu metas it Tempo di Viaggio Spalio 5 d mire A Tarkovskio motina 1980 m A Tarkovskis gavo RTFSR liaudies artisto apdovanojima vel isvyko į Italija kur su T Guera uzbaige filmo italu kalba it Nostalghia rus Nostalgiya scenariju 1981 m keliavo po Jungtine Karalyste ir Svedija kur svarste galimybe pasilikti bet galiausiai nutare grįzti del zmonos ir vaiku 1982 m kova grįzo į Italija filmuoti Nostalgijos Sovietu kino studija Mosfilm nutrauke projekto finansavima todel A Tarkovskiui teko uzbaigti filmavima padedant Italijos valstybinei televizijai RAI 1983 m filmas buvo baigtas ir Kanu kino festivalyje laimejo FIPRESCI bei Visuotines ziuri prizus Sovietu Sajungos spaudimu filmas negavo Auksines palmes sakeles ir tai sustiprino A Tarkovskio pasiryzima nebekurti kino filmu gimtojoje salyje 1983 m A Tarkovskis pastate Modesto Musorgskio opera Borisas Godunovas rus Boris Godunov 1984 m A Tarkovskis ruosesi filmuoti juosta svedu kalba sved Offret rus Zhertvoprinoshenie vyko į Svedija tartis del filmavimo 1984 m liepos 10 d Milane vykusioje spaudos konferencijoje A Tarkovskis pranese apie savo sprendima nebegrįzti į Sovietu Sajunga 1985 m ziema praleido Berlyne o pavasarį isvyko į Svedija filmuoti Aukojimo Metu pabaigoje A Tarkovskiui buvo diagnozuotas plauciu vezys 1986 m sausį rezisierius isvyko gydytis į Paryziu Aukojimas buvo pristatytas Kanu kino festivalyje ir laimejo Specialujį ziuri priza FIPRESCI priza ir Visuotinio ziuri priza A Tarkovskis del ligos negalejo dalyvauti festivalyje A Tarkovskis mire 1986 m gruodzio 29 d Paryziuje sulaukes 54 metu Jis buvo palaidotas 1987 m sausio 3 d Sent Zenevje de Bua kapinese Paryziaus priemiestyje Asmeninis gyvenimas 1957 m balandį vede kurso drauge Irma Raus Irma Yakovlevna Raush 1962 m rugsejo 30 d jiems gime sunus Arsenijus 1965 m filmuodamas Andreju Rubliova susipazino su aktore Larisa Kizilova Larisa Kizilova 1970 m birzelį issiskyre su I Raus ir vede L Kizilova pora kartu gyveno jau penkerius metus Tu paciu metu rugpjucio 7 d jiems gime sunus Andrejus Atminimo įamzinimas1990 m A Tarkovskis po mirties buvo apdovanotas Lenino premija 1989 m buvo įsteigtas Andrejaus Tarkovskio fondas rengiantis festivalius ir rezisieriaus kurybai skirtas parodas vykdo archyvine veikla Nuo 1993 m Tarptautinis Maskvos kino festivalis teikia Andrejaus Tarkovskio premija uz geriausia konkursines arba nekonkursines programos filma 2007 m A Tarkovskio 75 ojo gimtadienio proga Ivanovo mieste buvo įkurtas Tarptautinis Andrejaus Tarkovskio kino festivalis Veidrodis Andrejaus Tarkovskio vardu pavadintas asteroidas Nr 3345 kurį atrado sovietu astronome Liudmila Karackina Lyudmila Karachkina 2009 m rugsejo 1 d prie įejimo į Rusijos valstybinį S A Gerasimovo kinematografijos universiteta buvo atidengtas paminklas trims įzymiems universiteto studentams tarp ju ir Andrejui Tarkovskiui 2009 m geguzes 18 d Kanu kino festivalyje pristatytas A Tarkovskiui skirtas Larso von Triero filmas Antikristas Filmografija1960 m Volas ir smuikas Katok i skripka 1962 m Ivanovo detstvo 1969 m Andrej Rublev 1972 m Soliaris Solyaris 1975 m Zerkalo 1979 m Stalker 1982 m Kelioniu metas Vremya puteshestvij 1983 m Nostalgiya 1986 m Zhertvoprinoshenie IsnasosDictionary of Minor Planet NamesNuorodosTinklalapis apie Andreju Tarkovskį Archyvuota kopija 2019 04 13 is Wayback Machine projekto Nostalghia com Tinklalapis apie Andreju Tarkovskį Archyvuota kopija 2009 06 04 is Wayback Machine projekto