| Aluotos | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Aluotos | ||||||||||||||||
| 55°43′19″š. pl. 25°16′48″r. ilg. / 55.722°š. pl. 25.280°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Panevėžio apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Kupiškio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Šimonių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 28 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Олоты | |||||||||||||||
Aluotos – kaimas Kupiškio rajono savivaldybėje, 2,5 km į pietvakarius nuo Adomynės, 9 km į rytus nuo Šimonių, Šimonių girios šiauriniame pakraštyje. 1 km į pietus nuo kaimo šalia girios yra Aluotų piliakalnis.
Istorija
Dvaras
Aluotų dvaras minimas nuo 1555 m. (XVI a. minimi bajorai Skopai ir Lvovičiai). 1597 m. Aluotas testamentu dukrai Ievai užrašė Ukmergės stalininkas Danielius Lvovičius. Vėliau dvaras buvo nuolatos perpardavinėjamas, savininkais buvo Jonas Stanislovaitis, bajorė Polonija Levanienė (nuo 1600 m.), Dobrogorstas Pristanovskis, Antanas Mafonas (nuo 1614 m.), Čapskiai (nuo 1615 m.), kurie bylinėjosi dėl likusių žemių su Kosakovskiais. 1662 m. dalis Aluotų atiteko Elzbietai Tyzenhauzaitei-Pliaterienei. 1667 m. savininku minimas Andrius Pliateris.
XVIII a. Aluotų ir Aluotėlių dvarus valdė Jonas Liudvikas Pliateris, vedęs Liudviką Pliaterytę, o nuo 1775 m. valdos priklausė Emerencijai Pliaterienei. 1783 m. Pliateriams pasidalinus valdas, Aluotos ir Aluotėlės atiteko Daukūnų ir Sriūbiškių seniūnui Tadui Pliateriui. Aluotų dvaras, ir toliau priklausęs Pliateriam, buvo nuolat nuomojamas ar įkeičiamas.
1831 m. rusų valdžia valdas sekvestravo, kai buvo nuteisti Emilijos Pliaterienės pusbroliai Vladislovas ir Cezaris, aktyviai dalyvavę tų metų sukilime. Sekvestras greitai buvo panaikintas.
1845 m. dvaras atiteko iždui. Vėliau sujungtas su Svėdasų ir Sliepsiškio dvarais. Po liustracijos valstybinio dvaro centras perkeltas į Kunigiškius. 1866 m. panaikinus valstybinį dvarą, senajame dvaro centre buvę statiniai perduoti Aluotų kaimo bendruomenei, kurie XX a. pradžioje visiškai sunyko.
Kaimas
Aluotų kaimas susiformavo po valstybinio dvaro liustracijos jo centrą išdalinus valstiečiams. Kaimas smarkiai nukentėjo einant frontui Pirmojo pasaulinio karo metu, vėliau gyventojus nuskurdino vokiečių ir bolševikų okupacijos.
1928 m. buvo atidaryta Aluotų pradinė mokykla.
Kaime gimė Jonas Jusis (rus. Юсис, Иван Францевич, 1891–1931), ČK darbuotojas, Felikso Dzeržinskio ir Josifo Stalino apsauginis. Apdovanotas Raudonosios vėliavos ordinu (1928). Mirė ir palaidotas Maskvoje.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1919–1940 m. | Šimonių valsčius |
| nuo 1995 m. | Šimonių seniūnija |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1855 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1855 m. | 1869 m. | 1902 m. | 1914 m. | 1923 m.sur. | 1942 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 32 | 93 | 191 | 136 | 162 | 128 | 98 | ||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 93 | 70 | 54 | 52 | 31 | 28 | - | ||
| ||||||||
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Aluotos, Kas yra Aluotos? Ką reiškia Aluotos?