Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Algirdas MociusDievo tarnasGimė 1917 m gegužės 20 d Dapkūnai Meškuičių vls Mirė 1999 m gruodžio 24 d 82 metai RaseiniaiP
Algirdas Mocius
| Algirdas Mocius | |
|---|---|
| Dievo tarnas | |
| Gimė | 1917 m. gegužės 20 d. Dapkūnai, Meškuičių vls. |
| Mirė | 1999 m. gruodžio 24 d. (82 metai) Raseiniai |
| Palaidotas (-a) | Meškuičių šv. vysk. Stanislovo bažnyčios šventoriuje |
| Dievo tarnas | |
| Veikla | kunigas, tikėjimo gynėjas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis |
| Alma mater | 1942 m. Kauno kunigų seminarija |
| Žymūs apdovanojimai | |
| 1999 m. liepos 1 d. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, Riterio kryžiumi | |
Algirdas Mocius (1917 m. gegužės 20 d. Dapkūnuose, Meškuičių vls., Šiaulių apskr. – 1999 m. gruodžio 24 d. Raseiniuose, palaidotas Meškuičiuose) – Lietuvos katalikų bažnyčios kunigas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, tikėjimo gynėjas,Dievo tarnas. Atminimo diena – gruodžio 24 d.
Biografija
Gimė Šiaulių rajone esančiame Dapkūnų kaime, šeimoje, besiverčiančioje žemės ūkiu. Tėvas Juozas buvo Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, dirbo felčeriu, mama Ona buvo katalikiškos moterų organizacijos narė. Iš devynių Mocių šeimos vaikų užaugo šeši: Algirdas, jo broliai Vytautas, Stasys ir Juozas bei seserys Ona ir Augustina. Sesuo Ona Mociūtė-Radišauskienė besigelbėdama nuo bolševikinio teroro turėjo pasitraukti į Vakarus, prasidėjus ginkluotam antisovietiniam pasipriešinimui visi trys Algirdo broliai pasirinko laisvės kovotojų – partizanų – kelią, o sesuo Augustina kartu su mama 1948 m. buvo ištremtos į Buriatiją (Ona Mocienė tremtyje mirė 1955 m.).
Algirdas Mocius mokėsi Meškuičių pradžios mokykloje, 1938 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, tais pačiais metais pradėjo ir 1943 m. baigė studijas Kauno kunigų seminarijoje.
1942 m. per Kalėdas vyskupas Vincentas Brizgys įšventino Algirdą Mocių kunigu. 1943–1945 m. jis tarnavo Viduklės (Raseinių raj.) Šv. Kryžiaus parapijoje. Kunigas daug dėmesio skyrė jaunimui: dėstė tikybą mokykloje, aiškino tikėjimo tiesas moksleiviams, aktyviai kovojo su girtuokliavimu, tikinčiųjų pamaldumui skatinti jo iniciatyva parapijos kaimuose pradėjo veikti 110 Gyvojo Rožinio ratelių, į kuriuos įsitraukė 1500 narių. Viduklės parapijoje Algirdas Mocius garsėjo kaip itin populiarus pamokslininkas, jis taip pat iniciavo Viduklės kapinių tvarkymą, nutiesė takus, apsodino juos medžiais, paruošė laidojimo sistemą, kurios laikomasi iki šiol.Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu prisidėjo ir prie persekiojamų žydų gelbėjimo – 1942 m. Iš Trepėnų kaimo pargabeno ir tėvų namuose Dapkūnuose priglaudė žydaitę Rivą Hiršovičiūtę.
1944 m. Lietuvoje prasidėjus partizaninėms kovoms prieš Sovietų Sąjungos valdžią, kunigas palaikė ryšius su partizanais, lankydavo jų būrius Paupio, Blinstrubiškių ir kituose miškuose, ten užsiimdavo pastoracine veikla: aukodavo šv. Mišias, klausydavo išpažinčių, teikdavo Švč. Sakramentą, palaiminimą, aiškindavo kovos už laisvę ir tikėjimą prasmę. Algirdas Mocius taip pat rinko pinigus, rūbus ir maistą, kurį partizanams perduodavo pats, Viduklėje suorganizavo slaptą spaustuvėlę – joje platino pogrindinę spaudą, brolio Juozo ir ryšininkų dėka pasiekdavusią partizanų būrius.
Dėl aktyvaus dalyvavimo ir palankumo antisovietiniam judėjimui kunigas Algirdas Mocius buvo stebimas KGB, ne vieną kartą kviestas ir tardomas, galiausiai 1945 m. birželio pabaigoje areštuotas. Iš pradžių buvo išvežtas į Raseinius, iki rudens buvo laikomas Kauno kalėjime, o lapkričio mėnesį be teismo dešimčiai metų išvežtas į Pečioros lagerius (Komija), kur turėjo atlikti miško ruošos darbus. 1946 m. balandžio 30 d. karinio tribunolo buvo nuteistas 10 metų nelaisvės pagal Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnį (už tėvynės išdavimą). 1954 m. vasarą Algirdas Mocius buvo paleistas, kelis mėnesius praleido Ukmergėje, o 1954–1957 m. tarnavo Milašaičių (Raseinių raj.) Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos administratoriumi – ten daug dėmesio skyrė jaunimo auklėjimui, įkūrė Švenčiausiosios Jėzaus Širdies draugiją.
1957 m. vasario mėnesį dar kartą suimtas ir kalintas, gegužės 3 d. pagal tą patį Baudžiamojo kodekso 58 straipsnį nuteistas 10 metų lagerio. 1957–1967 m. kalėjo Dubravlage (Mordvija). Iš parapijiečių gautus siuntinius kunigas išdalindavo lagerio kaliniams, jis rėmė likimo draugus, palaikė jų dvasią, klausė išpažinčių, slaptai aukojo šv. Mišias, sąžiningai atliko visus paskirtus darbus. Algirdas Mocius paleistas 1967 m. vasario 6 d. Politinis kalinys buvo pavojingas sovietinei valdžiai, tad jos nuolat kilnotas iš parapijos į parapiją – grįžęs į Lietuvą iki 1971 m. tarnavo Lauksodžio Šv. Aloyzo Parapijoje, 1971–1977 m. buvo Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas, 1977–1982 m. perkeltas į Jurbarko Švč. Trejybės parapiją. Net ir atlikęs bausmes lageryje kunigas vis tiek nepaisė sovietinės valdžios draudimų, toliau platino ir daugino katalikišką savilaidą, pamoksluose kritikavo religijos laisvės ir pilietinių teisių suvaržymą, visose parapijose jis katekizavo vaikus, organizavo tikinčiųjų procesijas, dalyvavo Lietuvos tikinčiųjų religinio aktyvinimo – Permaldavimo kryžiaus nešimo į Kryžių kalną – akcijose. Pirmąjį kryžių iš Lauksodžio kunigas nešė apie 1970 m. Iš viso į Kryžių kalną Algirdas Mocius yra nunešęs penkis kryžius. Paskutinį pastatė 1979 m. liepos 22 d., kai dalyvavo Eucharistijos Bičiulių veiklos dešimtmečiui paminėti organizuotoje eisenoje iš Meškuičių į Kryžių kalną – ten pat kunigas aukojo ir šv. Mišias eisenos dalyviams.
Algirdas Mocius buvo vienas iš pasirašiusiųjų 1979 m. rugpjūčio 23 d. 45 pabaltijiečių memorandumą – Helsinkio susitarimų baigiamąjį aktą, kuriame buvo prašoma likviduoti karo ir okupacijos padarinius, išvesti svetimą kariuomenę iš Baltijos valstybių.
1982–1992 m. buvo Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos klebonas, rūpinosi bažnyčios atnaujinimu, taip pat dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 1989 m. visiškai reabilituotas kaip neteisėtai kalintas politinis kalinys. 1999 m. liepos 1 d. buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, Riterio kryžiumi. Silpnėjant sveikatai Algirdas Mocius grįžo į Viduklę, kur užėmė altaristo pareigas. Mirė 1999 m. gruodžio 24 d. Raseinių ligoninėje, o buvo palaidotas Meškuičių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios šventoriuje. Laidotuvės surengtos kukliai, pagal visada asketiškumu pasižymėjusio Algirdo Mociaus dvasinį testamentą – jis pašarvotas nedažytame karste, ant grindų, be gėlių ir vainikų.
2011 m. kraštotyrininkas Antanas Algirdas Pocius parengė ir išleido biografinę knygą „Partizanų kapelionas kun. Algirdas Mocius“.
Beatifikacijos bylos procesas
2021 m. spalio 1 d. Meškuičių šv. vysk. Stanislovo bažnyčioje pradėta Dievo Tarno kunigo Algirdo Mociaus (1917–1999 m.) beatifikacijos byla. Postulatoriumi paskirtas kun. Vytautas Ripinskis.
Literatūra
- Mocius, J. (2008). Dievui ir Tėvynei: prisiminimai apie kunigą Algirdą Mocių. Kaunas: Naujasis lankas.
- Peleckis, L. (1994, lapkričio 17). Keturi broliai – keturi partizanai. Aušros alėja, 90 (185).
- Pocius, A. (2017). Kunigas Algirdas Mocius. Archyviniai dokumentai, pamokslai.
- Ripinskis, V. (2017). Meškuičių bažnyčiai 120 metų.
- Svarinskas, A. (2014). Nepataisomasis: Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai. Vilnius: Versmė.
Nuorodos
- Lietuvos vaikų šventumo garsas (sventumogarsas.lt) Kun. Algirdas Mocius
Šaltiniai
- Malinauskaitė, A., Tutlys S. (2019, gegužės 6). Algirdas Mocius. Visuotinė lietuvių enciklopedija. [žiūrėta 2020 12 05].
- Mocius, J. KELIAS Į TĖVYNĘ. Partizanai. [žiūrėta 2020 12 05].
- (2020). Algirdas Mocius. Pasaulio anykštėnų biografija. [žiūrėta 2020 12 05].
- Grigas, R. (2006, sausio 6). Kunigas, patriotas, asketas. Prisiminimai apie kun. Algirdą Mocių.[neveikianti nuoroda]XII amžius. [žiūrėta 2020 12 05].
- Griškevičienė, R. (1990). Ukmergė: „Viltis – protingųjų motina…“. Archyvuota kopija 2020-08-12 iš Wayback Machine projekto. Graži tu mano. [žiūrėta 2020 12 05].
- (1979, liepos 22). EUCHARISTIJOS BIČIULIAMS 10 METŲ. Archyvuota kopija 2020-10-27 iš Wayback Machine projekto. Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (39). [žiūrėta 2020 12 05].
- Berezauskienė, A., Janonis, O. (2016). ANYKŠČIŲ KRAŠTOTYRININKAI. Biobibliografinis žodynas. Anykščiai: Petro ofsetas.
- Šventųjų bylų kongregacija Vatikane, kardinolas Angelus Becciu, Prot. N. 3512-1/19, Roma, 2020 m. kovo 20 d.
- Katalikų žinynas 2023, išleido UAB „Katalikų pasaulio leidiniai“. Vilnius, 2022. P. 285–287. ISSN 1822-6272
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Algirdas Mocius, Kas yra Algirdas Mocius? Ką reiškia Algirdas Mocius?
Algirdas MociusDievo tarnasGime 1917 m geguzes 20 d Dapkunai Meskuiciu vls Mire 1999 m gruodzio 24 d 82 metai RaseiniaiPalaidotas a Meskuiciu sv vysk Stanislovo baznycios sventoriujeDievo tarnasVeikla kunigas tikejimo gynejas antisovietinio pasipriesinimo dalyvisAlma mater 1942 m Kauno kunigu seminarijaZymus apdovanojimai1999 m liepos 1 d Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino 5 ojo laipsnio ordinu Riterio kryziumi Algirdas Mocius 1917 m geguzes 20 d Dapkunuose Meskuiciu vls Siauliu apskr 1999 m gruodzio 24 d Raseiniuose palaidotas Meskuiciuose Lietuvos kataliku baznycios kunigas antisovietinio pasipriesinimo dalyvis tikejimo gynejas Dievo tarnas Atminimo diena gruodzio 24 d BiografijaGime Siauliu rajone esanciame Dapkunu kaime seimoje besiverciancioje zemes ukiu Tevas Juozas buvo Pirmojo pasaulinio karo dalyvis dirbo felceriu mama Ona buvo katalikiskos moteru organizacijos nare Is devyniu Mociu seimos vaiku uzaugo sesi Algirdas jo broliai Vytautas Stasys ir Juozas bei seserys Ona ir Augustina Sesuo Ona Mociute Radisauskiene besigelbedama nuo bolsevikinio teroro turejo pasitraukti į Vakarus prasidejus ginkluotam antisovietiniam pasipriesinimui visi trys Algirdo broliai pasirinko laisves kovotoju partizanu kelia o sesuo Augustina kartu su mama 1948 m buvo istremtos į Buriatija Ona Mociene tremtyje mire 1955 m Algirdas Mocius mokesi Meskuiciu pradzios mokykloje 1938 m baige Siauliu berniuku gimnazija tais paciais metais pradejo ir 1943 m baige studijas Kauno kunigu seminarijoje 1942 m per Kaledas vyskupas Vincentas Brizgys įsventino Algirda Mociu kunigu 1943 1945 m jis tarnavo Vidukles Raseiniu raj Sv Kryziaus parapijoje Kunigas daug demesio skyre jaunimui deste tikyba mokykloje aiskino tikejimo tiesas moksleiviams aktyviai kovojo su girtuokliavimu tikinciuju pamaldumui skatinti jo iniciatyva parapijos kaimuose pradejo veikti 110 Gyvojo Rozinio rateliu į kuriuos įsitrauke 1500 nariu Vidukles parapijoje Algirdas Mocius garsejo kaip itin populiarus pamokslininkas jis taip pat iniciavo Vidukles kapiniu tvarkyma nutiese takus apsodino juos medziais paruose laidojimo sistema kurios laikomasi iki siol Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu prisidejo ir prie persekiojamu zydu gelbejimo 1942 m Is Trepenu kaimo pargabeno ir tevu namuose Dapkunuose priglaude zydaite Riva Hirsoviciute 1944 m Lietuvoje prasidejus partizaninems kovoms pries Sovietu Sajungos valdzia kunigas palaike rysius su partizanais lankydavo ju burius Paupio Blinstrubiskiu ir kituose miskuose ten uzsiimdavo pastoracine veikla aukodavo sv Misias klausydavo ispazinciu teikdavo Svc Sakramenta palaiminima aiskindavo kovos uz laisve ir tikejima prasme Algirdas Mocius taip pat rinko pinigus rubus ir maista kurį partizanams perduodavo pats Vidukleje suorganizavo slapta spaustuvele joje platino pogrindine spauda brolio Juozo ir rysininku deka pasiekdavusia partizanu burius Del aktyvaus dalyvavimo ir palankumo antisovietiniam judejimui kunigas Algirdas Mocius buvo stebimas KGB ne viena karta kviestas ir tardomas galiausiai 1945 m birzelio pabaigoje arestuotas Is pradziu buvo isveztas į Raseinius iki rudens buvo laikomas Kauno kalejime o lapkricio menesį be teismo desimciai metu isveztas į Pecioros lagerius Komija kur turejo atlikti misko ruosos darbus 1946 m balandzio 30 d karinio tribunolo buvo nuteistas 10 metu nelaisves pagal Rusijos TFSR baudziamojo kodekso 58 straipsnį uz tevynes isdavima 1954 m vasara Algirdas Mocius buvo paleistas kelis menesius praleido Ukmergeje o 1954 1957 m tarnavo Milasaiciu Raseiniu raj Nukryziuotojo Jezaus parapijos administratoriumi ten daug demesio skyre jaunimo auklejimui įkure Svenciausiosios Jezaus Sirdies draugija 1957 m vasario menesį dar karta suimtas ir kalintas geguzes 3 d pagal ta patį Baudziamojo kodekso 58 straipsnį nuteistas 10 metu lagerio 1957 1967 m kalejo Dubravlage Mordvija Is parapijieciu gautus siuntinius kunigas isdalindavo lagerio kaliniams jis reme likimo draugus palaike ju dvasia klause ispazinciu slaptai aukojo sv Misias saziningai atliko visus paskirtus darbus Algirdas Mocius paleistas 1967 m vasario 6 d Politinis kalinys buvo pavojingas sovietinei valdziai tad jos nuolat kilnotas is parapijos į parapija grįzes į Lietuva iki 1971 m tarnavo Lauksodzio Sv Aloyzo Parapijoje 1971 1977 m buvo Uzunveziu Svc Mergeles Marijos parapijos klebonas 1977 1982 m perkeltas į Jurbarko Svc Trejybes parapija Net ir atlikes bausmes lageryje kunigas vis tiek nepaise sovietines valdzios draudimu toliau platino ir daugino katalikiska savilaida pamoksluose kritikavo religijos laisves ir pilietiniu teisiu suvarzyma visose parapijose jis katekizavo vaikus organizavo tikinciuju procesijas dalyvavo Lietuvos tikinciuju religinio aktyvinimo Permaldavimo kryziaus nesimo į Kryziu kalna akcijose Pirmajį kryziu is Lauksodzio kunigas nese apie 1970 m Is viso į Kryziu kalna Algirdas Mocius yra nuneses penkis kryzius Paskutinį pastate 1979 m liepos 22 d kai dalyvavo Eucharistijos Biciuliu veiklos desimtmeciui pamineti organizuotoje eisenoje is Meskuiciu į Kryziu kalna ten pat kunigas aukojo ir sv Misias eisenos dalyviams Algirdas Mocius buvo vienas is pasirasiusiuju 1979 m rugpjucio 23 d 45 pabaltijieciu memoranduma Helsinkio susitarimu baigiamajį akta kuriame buvo prasoma likviduoti karo ir okupacijos padarinius isvesti svetima kariuomene is Baltijos valstybiu 1982 1992 m buvo Siesiku Sv apastalo Baltramiejaus parapijos klebonas rupinosi baznycios atnaujinimu taip pat dalyvavo Sajudzio veikloje 1989 m visiskai reabilituotas kaip neteisetai kalintas politinis kalinys 1999 m liepos 1 d buvo apdovanotas Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino 5 ojo laipsnio ordinu Riterio kryziumi Silpnejant sveikatai Algirdas Mocius grįzo į Vidukle kur uzeme altaristo pareigas Mire 1999 m gruodzio 24 d Raseiniu ligonineje o buvo palaidotas Meskuiciu Sv vyskupo Stanislovo baznycios sventoriuje Laidotuves surengtos kukliai pagal visada asketiskumu pasizymejusio Algirdo Mociaus dvasinį testamenta jis pasarvotas nedazytame karste ant grindu be geliu ir vainiku 2011 m krastotyrininkas Antanas Algirdas Pocius parenge ir isleido biografine knyga Partizanu kapelionas kun Algirdas Mocius Beatifikacijos bylos procesas2021 m spalio 1 d Meskuiciu sv vysk Stanislovo baznycioje pradeta Dievo Tarno kunigo Algirdo Mociaus 1917 1999 m beatifikacijos byla Postulatoriumi paskirtas kun Vytautas Ripinskis LiteraturaMocius J 2008 Dievui ir Tevynei prisiminimai apie kuniga Algirda Mociu Kaunas Naujasis lankas Peleckis L 1994 lapkricio 17 Keturi broliai keturi partizanai Ausros aleja 90 185 Pocius A 2017 Kunigas Algirdas Mocius Archyviniai dokumentai pamokslai Ripinskis V 2017 Meskuiciu baznyciai 120 metu Svarinskas A 2014 Nepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai Vilnius Versme NuorodosLietuvos vaiku sventumo garsas sventumogarsas lt Kun Algirdas MociusSaltiniaiMalinauskaite A Tutlys S 2019 geguzes 6 Algirdas Mocius Visuotine lietuviu enciklopedija ziureta 2020 12 05 Mocius J KELIAS Į TĖVYNe Partizanai ziureta 2020 12 05 2020 Algirdas Mocius Pasaulio anykstenu biografija ziureta 2020 12 05 Grigas R 2006 sausio 6 Kunigas patriotas asketas Prisiminimai apie kun Algirda Mociu neveikianti nuoroda XII amzius ziureta 2020 12 05 Griskeviciene R 1990 Ukmerge Viltis protinguju motina Archyvuota kopija 2020 08 12 is Wayback Machine projekto Grazi tu mano ziureta 2020 12 05 1979 liepos 22 EUCHARISTIJOS BICIULIAMS 10 METŲ Archyvuota kopija 2020 10 27 is Wayback Machine projekto Lietuvos kataliku baznycios kronika 39 ziureta 2020 12 05 Berezauskiene A Janonis O 2016 ANYKSCIŲ KRASTOTYRININKAI Biobibliografinis zodynas Anyksciai Petro ofsetas Sventuju bylu kongregacija Vatikane kardinolas Angelus Becciu Prot N 3512 1 19 Roma 2020 m kovo 20 d Kataliku zinynas 2023 isleido UAB Kataliku pasaulio leidiniai Vilnius 2022 P 285 287 ISSN 1822 6272