Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Alepo valstybė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Alepo valstybė (pranc. État d'Alep; arab. دولة حلب) – viena iš penkių valstybių, kurias sukūrė Prancūzijos vyriausiasis komisaras Sirijos mandatinei teritorijai generolas Henri Gouraud po ir trumpai gyvavusios karaliaus Faisalo monarchijos Sirijoje žlugimo. Sostinė - Alepas.
| arab. دولة حلب pranc. État d'Alep Alepo valstybė | ||||
| Prancūzijos mandatinė teritorija | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Sostinė | Alepas | |||
| Valdymo forma | Tautų Sąjungos mandatas | |||
| generalgubernatorius | ||||
| 1920-1922 | Kamil Pasha Al Qudsi | |||
| 1924-1925 | Mar'i Pasha Al Mallah | |||
| Era | Tarpukaris | |||
| - Alepo valstybės paskelbimas | 1920 m. rugsėjis d. | |||
| - Alepo valstybė praranda autonomiją ir tampa Sirijos provincija | 1925 m. balandžio 25 d. | |||
Kitos keturios taip pat sukurtos valstybės buvo (1920 m.), Alavitų valstybė (1920 m.), Džabal al-Druzas (1921 m.) ir Didysis Libanas (1920 m.), pastaroji valstybė vėliau tapo nepriklausomu dabartiniu Libanu.
Įkūrimas
Alepo valstybę 1920 m. rugsėjį paskelbė Prancūzijos generolas Henri Gouraud. Po Maisaluno mūšio (angl. Battle of Maysaloun) Prancūzija nusistatė prieš vieningos Sirijos idėją, todėl, norėdama lengviau suvaldyti šias žemes, buvusios žemes padalino į kelias mažesnes valstybes.
Atskirdamas Alepą nuo Damasko Gouraud siekė išnaudoti tradicinę konkurenciją tarp dviejų miestų ir paversti ją politinio atsiskyrimo priežastimi. Alepo gyventojai buvo nepatenkinti, kad Sirijos sostine tapo Damaskas. Tai žinodamas Gouraud bandė tuo pasinaudoti ir padaryti Alepą sostine pakankamai didelės ir turtingos valstybės, kuri pajėgtų sėkmingai konkuruoti su Damasku. Numatytai Alepo valstybei paskyrė didžiumą derlingų Sirijos žemių - ne tik derlingą Alepo kraštą, bet ir visą derlingą Eufrato upės slėnį. Jūrą Alepo valstybė galėjo pasiekti per autonomišką . Tuo tarpu Damaskas buvo faktiškai oazė Sirijos dykumos pakraštyje, todėl jam stigo derlingų žemių, jis neturėjo priėjimo prie jūros. Gouraud norėjo sudaryti tokią situaciją, kad Alepas, gavęs didžiąją dalį Sirijos žemės ūkio ir iškasenų išteklių, nebenorėtų susijungti su Damasku.
Gyventojai
Daugumą Alepo valstybės gyventojų sudarė sunitai - daugiausia arabai, bet taip pat kurdai (šie daugiausia rytiniuose rajonuose). Taip pat kitų tautų atstovai, atkelti valdant osmanams (adygai, albanai, bosniai, bulgarai, turkai, kabardinai, čečėnai ir kiti).
Alepo valstybėje (Nebbol, Fu'a, Az Zahra', Kefrayya ir M'art Misrin gyvenvietėse) gyveno ir daug šiitų. Alavitai gyveno daugiausia autonominiame Aleksandretos sandžake.
Alepo valstybėje gyveno ir viena didžiausių ir pagal tikybą įvairiausių krikščionių bendruomenių Artimuosiuose Rytuose. Krikščionys priklausė tuzinui įvairiausių krikščionybės pakraipų, daugiausia Armėnų apaštališkajai bažnyčiai, Sirijos stačiatikių bažnyčiai, kitoms stačiatikių bažnyčioms. Alepo mieste krikščionys sudarė apie trečdalį visų gyventojų, todėl Alepo miesto krikščionių bendruomenė buvo didžiausia Artimuosiuose Rytuose (neskaitant Libano). Daug krikščionių gyveno rytinėje valstybės dalyje (daugiausia krikščionys sirai ir asirai).
Alepo mieste tada gyveno ir maždaug 10 tūkstančių žydų bendruomenė.
Generalgubernatoriai
- 1920-1922 m. - generolas Kamil Pasha Al Qudsi (g. 1845 - m. 1926)
- 1923 m. - Mustafa Bey Barmada (g. 1883 - m. 1953)
- 1924-1925 m. - Mar'i Pasha Al Mallah (g. 1856 - m. 1930)
Prancūzijos įgaliotiniai
- 1920-1922 m. - generolas de Lamothe
- 1922-1924 m. - generolas Billotte (g. 1875 - m. 1940)
- 1925 m. - Jacques Reclus
Direktorių ir atstovų tarybos
1920 m. buvo įkurta Direktorių taryba, turėjusi padėti generalgubernatoriui. Ministrų tarybos analogu buvusi Direktorių taryba turėjo keturis narius:
- Mar'i Pasha Al Mallah - vidaus reikalai,
- Subhi Bey Al Nayyal - teisingumas
- Nasri Effendi Bakhash - prekyba ir žemės ūkis
- Victor Effendi 'Ajouri - finansai.
1921 m. Al Mallah atsistatydino, jo turėtą vidaus reikalų direktoriaus postą perėmė Al Nayyal. O Al Nayyal turėtą teisingumo direktoriaus postą perėmė Zaki Bey Al Gorani
1923 m. Direktorių taryba buvo panaikinta, nes tada Alepo valstybė tapo Sirijos federacijos dalimi.
Įstatymų leidyba užsiėmė Atstovų taryba. Daugelis jos narių buvo proprancūziškai nusiteikę.
Sirijos Federacija ir Sirijos valstybė
1923 m. generolas Gouraud paskelbė Sirijos Federaciją (pranc. la Fédération syrienne), kuri jungė Damasko, Alepo ir Alavitų valstybes. 1924 m. Alavitų valstybė buvo atskirta.
1924 m. gruodžio 1 d. Sirijos Federacija tapo Sirijos valstybe. 1925 m. vyko Sirijos valstybės centralizacija, ir Alepas prarado savo autonomiją, tapo tiesiog provincija. Tuometinis Alepo valstybės generalgubernatorius Mar'i Pasha Al Mallah tapo Alepo provincijos gubernatoriumi (vali) su ministro rangu.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Alepo valstybė, Kas yra Alepo valstybė? Ką reiškia Alepo valstybė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Alepo valstybe pranc Etat d Alep arab دولة حلب viena is penkiu valstybiu kurias sukure Prancuzijos vyriausiasis komisaras Sirijos mandatinei teritorijai generolas Henri Gouraud po ir trumpai gyvavusios karaliaus Faisalo monarchijos Sirijoje zlugimo Sostine Alepas arab دولة حلب pranc Etat d Alep Alepo valstybePrancuzijos mandatine teritorija 1920 1925VeliavaLocation of Alepo valstybeSostine AlepasValdymo forma Tautu Sajungos mandatasgeneralgubernatorius 1920 1922 Kamil Pasha Al Qudsi 1924 1925 Mar i Pasha Al MallahEra Tarpukaris Alepo valstybes paskelbimas 1920 m rugsejis d Alepo valstybe praranda autonomija ir tampa Sirijos provincija 1925 m balandzio 25 d Kitos keturios taip pat sukurtos valstybes buvo 1920 m Alavitu valstybe 1920 m Dzabal al Druzas 1921 m ir Didysis Libanas 1920 m pastaroji valstybe veliau tapo nepriklausomu dabartiniu Libanu ĮkurimasOficialus dokumentas su Alepo valstybes pavadinimu ir antspaudu Alepo valstybe 1920 m rugsejį paskelbe Prancuzijos generolas Henri Gouraud Po Maisaluno musio angl Battle of Maysaloun Prancuzija nusistate pries vieningos Sirijos ideja todel noredama lengviau suvaldyti sias zemes buvusios zemes padalino į kelias mazesnes valstybes Atskirdamas Alepa nuo Damasko Gouraud sieke isnaudoti tradicine konkurencija tarp dvieju miestu ir paversti ja politinio atsiskyrimo priezastimi Alepo gyventojai buvo nepatenkinti kad Sirijos sostine tapo Damaskas Tai zinodamas Gouraud bande tuo pasinaudoti ir padaryti Alepa sostine pakankamai dideles ir turtingos valstybes kuri pajegtu sekmingai konkuruoti su Damasku Numatytai Alepo valstybei paskyre didziuma derlingu Sirijos zemiu ne tik derlinga Alepo krasta bet ir visa derlinga Eufrato upes slenį Jura Alepo valstybe galejo pasiekti per autonomiska Tuo tarpu Damaskas buvo faktiskai oaze Sirijos dykumos pakrastyje todel jam stigo derlingu zemiu jis neturejo priejimo prie juros Gouraud norejo sudaryti tokia situacija kad Alepas gaves didziaja dalį Sirijos zemes ukio ir iskasenu istekliu nebenoretu susijungti su Damasku GyventojaiDauguma Alepo valstybes gyventoju sudare sunitai daugiausia arabai bet taip pat kurdai sie daugiausia rytiniuose rajonuose Taip pat kitu tautu atstovai atkelti valdant osmanams adygai albanai bosniai bulgarai turkai kabardinai cecenai ir kiti Alepo valstybeje Nebbol Fu a Az Zahra Kefrayya ir M art Misrin gyvenvietese gyveno ir daug siitu Alavitai gyveno daugiausia autonominiame Aleksandretos sandzake Alepo valstybeje gyveno ir viena didziausiu ir pagal tikyba įvairiausiu krikscioniu bendruomeniu Artimuosiuose Rytuose Krikscionys priklause tuzinui įvairiausiu krikscionybes pakraipu daugiausia Armenu apastaliskajai baznyciai Sirijos staciatikiu baznyciai kitoms staciatikiu baznycioms Alepo mieste krikscionys sudare apie trecdalį visu gyventoju todel Alepo miesto krikscioniu bendruomene buvo didziausia Artimuosiuose Rytuose neskaitant Libano Daug krikscioniu gyveno rytineje valstybes dalyje daugiausia krikscionys sirai ir asirai Alepo mieste tada gyveno ir mazdaug 10 tukstanciu zydu bendruomene GeneralgubernatoriaiMar i Pasha Al Mallah Alepo valstybes generalgubernatorius 1924 m 1920 1922 m generolas Kamil Pasha Al Qudsi g 1845 m 1926 1923 m Mustafa Bey Barmada g 1883 m 1953 1924 1925 m Mar i Pasha Al Mallah g 1856 m 1930 Prancuzijos įgaliotiniai1920 1922 m generolas de Lamothe 1922 1924 m generolas Billotte g 1875 m 1940 1925 m Jacques ReclusDirektoriu ir atstovu tarybos1920 m buvo įkurta Direktoriu taryba turejusi padeti generalgubernatoriui Ministru tarybos analogu buvusi Direktoriu taryba turejo keturis narius Mar i Pasha Al Mallah vidaus reikalai Subhi Bey Al Nayyal teisingumas Nasri Effendi Bakhash prekyba ir zemes ukis Victor Effendi Ajouri finansai 1921 m Al Mallah atsistatydino jo tureta vidaus reikalu direktoriaus posta pereme Al Nayyal O Al Nayyal tureta teisingumo direktoriaus posta pereme Zaki Bey Al Gorani 1923 m Direktoriu taryba buvo panaikinta nes tada Alepo valstybe tapo Sirijos federacijos dalimi Įstatymu leidyba uzsieme Atstovu taryba Daugelis jos nariu buvo proprancuziskai nusiteike Sirijos Federacija ir Sirijos valstybe1923 m generolas Gouraud paskelbe Sirijos Federacija pranc la Federation syrienne kuri junge Damasko Alepo ir Alavitu valstybes 1924 m Alavitu valstybe buvo atskirta 1924 m gruodzio 1 d Sirijos Federacija tapo Sirijos valstybe 1925 m vyko Sirijos valstybes centralizacija ir Alepas prarado savo autonomija tapo tiesiog provincija Tuometinis Alepo valstybes generalgubernatorius Mar i Pasha Al Mallah tapo Alepo provincijos gubernatoriumi vali su ministro rangu