Alavitų valstybė

Alavitų valstybė (arab. العلويين‎; pranc. État des Alaouites), Latakijos sandžakas - buvusi Prancūzijos mandatinė teritorija dabartinės Sirijos pakrantėje, sukurta po Pirmojo pasaulinio karo ir pavadinta pagal tose žemėse paplitusią šiitų alavitų sektą.

arab. العلويين pranc. État des Alaouites Alavitų valstybė
Sirijos mandato dalis
← 1920 – 1936 →
Vėliava
Sostinė	Latakija
Valdymo forma	Tautų Sąjungos mandatinė teritorija
gubernatorius
1920-1921	Niéger
1925-1936	H. Schoeffler
Era	Tarpukaris
- Tautų Sąjungos mandato suteikimas	1920 m. rugsėjo 2 d.
- įjungimas į Siriją	1936 m. gruodžio 5 d.

Istorija

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje žlugus Osmanų imperijai nugalėtojos perėmė dalį yrančios imperijos provincijų.

• 1918 m. Prancūzija okupavo Siriją.
• 1920 m. rugsėjo 2 d. Tautų Sąjungos mandatu gavo ir Alavitų teritoriją, kuri pradžioje buvo Prancūzijos valdoma autonomiška teritorija.
• 1922 m. liepos 1 d. buvo įjungta į Prancūzijos Sirijos sudėtį.
• 1923 m. rugsėjo 29 d. Alavitų teritorija buvo paskelbta valstybe, kurios sostinė yra Latakijos uostas.
• 1925 m. sausio 1 d. teritorija buvo oficialiai pavadinta Alavitų valstybe.
• 1930 m. rugsėjo 22 d. Alavitų valstybė buvo pervadinta į Latakijos sandžaką. Valstybė tada turėjo 278 tūkst, gyventojų.
• 1936 m. gruodžio 5 d. Latakijos sandžakas buvo inkorporuotas į Sirijos sudėtį.

Prancūzai gubernatoriai

• 1920 m. rugsėjo 2 d. – 192? m. - Niéger
• 192? - 1922 m. liepos 1 d. – Gaston Henri Gustave Billotte (b. 1875 - d. 1940)
• 1925 m. sausio 1 d. – 1925 m. - Léon Henri Charles Cayla (b. 1881 - d. 1965)
• 1925 m. - 1936 m. gruodžio 5 d. – H. Schoeffler

• 4 piastrų vertės Alavitų valstybės pašto ženklas.
• 10 piastrų vertės Alavitų valstybės aviapašto ženklas