Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Didysis Libanas Prancūzijos mandatinė teritorija sukurta 1920 m Prancūzijai dalinant pagal Tautų Sąjungos mandatą valdyt
Didysis Libanas
Didysis Libanas – Prancūzijos mandatinė teritorija, sukurta 1920 m. Prancūzijai dalinant pagal Tautų Sąjungos mandatą valdytą Siriją į 6 valstybes, dabartinės Libano valstybės pirmtakas.
| pranc. État du Grand Liban Didžiojo Libano valstybė | ||||
| Prancūzijos mandatinė teritorija | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Sostinė | Beirutas | |||
| Valdymo forma | Tautų Sąjungos mandatas | |||
| prezidentas | ||||
| 1926-1934 | Charles Debbas | |||
| 1934-1936 | Habib Pacha Es-Saad | |||
| Era | Tarpukaris | |||
| - Mandatinės teritorijos paskelbimas | 1920 m. rugsėjo 1 d. | |||
| - Nepriklausomybės suteikimas | 1943 m. | |||
Prancūzijos Sirijos mandatas buvo sukurtas pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Pagal 1920 m. buvusi Osmanų imperija buvo padalinta, ir keturios buvusios jos dalys tapo Tautų Sąjungos mandatinėmis teritorijomis, kurias Tautų Sąjungos vardu laikinai valdė D. Britanija ir Prancūzija. D. Britanija gavo Palestinos mandatą ir Irako mandatą, o Prancūzija - Sirijos mandatą (jo sričiai priklausė ir Libanas).
1920 m. rugsėjo 1 d. generolas Gouraud paskelbė Didžiojo Libano valstybės (pranc. État du Grand Liban) įkūrimą. Naujosios valstybės ribos sutapo su dabartinio Libano ribomis, sostinė - Beirutas. Naujosios Prancūzijos užjūrio teritorijos vėliava tapo Prancūzijos vėliava su Libano kedro atvaizdu.
Naujasis darinys buvo pavadintas Didžiuoju Libanu, kadangi prie buvusios autonominės srities (įkurta 1861 m. siekiant apsaugoti vietinę krikščionių populiaciją) buvo prijungti Osmanų imperijos rajonai Tripolis ir Sidonas bei .
Pirmoji buvo paskelbta 1926 m. gegužės 26 d., po to kelis kartus taisoma. Ji sukurta remiantis Prancūzijos Trečiosios respublikos konstitucija, pagal ją valstybę valdė dviejų rūmų parlamentas su žemaisiais rūmais ir senatu (vėliau šis buvo panaikintas), prezidentas ir ministrų taryba. Prezidentą rinkdavo Žemesnieji rūmai šešeriems metams, prezidentas negalėjo būti renkamas dviem kadencijoms iš eilės. Žemesniųjų rūmų deputatai buvo renkami pagal rinkėjų tikėjimą.
Tradicija didžiuosius politinius valstybės vadovus bei aukštuosius viešosios valdžios pareigūnus rinkti pagal tai, kokią proporciją gyventojų tarpe sudaro įvairios religijos, sustiprėjo Didžiojo Libano laikais. Pvz., prezidentas turi būti krikščionis maronitas, premjeras sunitas, Žemesniųjų rūmų - šiitas. Teoriškai Žemesnieji parlamento rūmai turėjo atlikti įstatymo kūrimo funkcijas, bet faktiškai įstatymus rengdavo vykdomoji valdžia ir perduodavo Žemesniesiems rūmams, kurie automatiškai juos patvirtindavo. Pagal konstituciją Prancūzijos vyriausiasis komisaras tebeturėjo aukščiausią valdžią, prieš ką pradžioje protestavo Libano nacionalistai. Pirmuoju Libano prezidentu buvo išrinktas Charles Debbas, graikas stačiatikis praėjus vos trims dienoms po konstitucijos priėmimo.
1932 m. baigiantis pirmajai Debaso kadencijai dėl prezidento posto varžėsi Bishara al-Khuri ir Émile Eddé, kartu pasidalino ir Žemesnieji rūmai. Kaip sprendimą pato situacijai išspręsti kai kurie deputatai kompromisiniu pretendentu pasiūlė Ministrų tarybos pirmininką ir Tripolio musulmonų lyderį šeichą Muhammad al Jisr. Tačiau Prancūzijos vyriausiasis komisaras Henri Ponsot 1932 m. gegužės 9 d. suspendavo konstituciją ir pratęsė Debaso kadenciją vieneriems metams. Taip jis neleido prezidentu išrinkti musulmono. Prancūzijos vyriausybė, nepatenkinta Ponsot sprendimu, pakeitė jį grafu Damien de Martel, kuris 1934 m. sausio 30 d. vieneriems metams prezidentu paskyrė Habib Pacha Es-Saad, kurio kadencija vėliau buvo pratęsta dar vieneriems metams.
1936 m. sausio 30 d. prezidentu buvo išrinktas Émile Eddé. Po metų jis dalinai atstatė 1926 m. konstitucijos veikimą ir organizavo rinkimus į Žemesniuosius rūmus.
1939 m. rugsėjo mėn. Prancūzijos vyriausiasis komisaras vėl suspendavo konstituciją.
Libanas nepriklausomybę gavo 1943 m., o Prancūzijos kariuomenė išvyko 1946 m.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didysis Libanas, Kas yra Didysis Libanas? Ką reiškia Didysis Libanas?
Didysis Libanas Prancuzijos mandatine teritorija sukurta 1920 m Prancuzijai dalinant pagal Tautu Sajungos mandata valdyta Sirija į 6 valstybes dabartines Libano valstybes pirmtakas pranc Etat du Grand Liban Didziojo Libano valstybePrancuzijos mandatine teritorija 1920 1943 VeliavaLocation of Didysis LibanasSostine BeirutasValdymo forma Tautu Sajungos mandatasprezidentas 1926 1934 Charles Debbas 1934 1936 Habib Pacha Es SaadEra Tarpukaris Mandatines teritorijos paskelbimas 1920 m rugsejo 1 d Nepriklausomybes suteikimas 1943 m Prancuzijos Sirijos mandatas buvo sukurtas pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Pagal 1920 m buvusi Osmanu imperija buvo padalinta ir keturios buvusios jos dalys tapo Tautu Sajungos mandatinemis teritorijomis kurias Tautu Sajungos vardu laikinai valde D Britanija ir Prancuzija D Britanija gavo Palestinos mandata ir Irako mandata o Prancuzija Sirijos mandata jo sriciai priklause ir Libanas Didziojo Libano 5 piastru moneta 1924 1920 m rugsejo 1 d generolas Gouraud paskelbe Didziojo Libano valstybes pranc Etat du Grand Liban įkurima Naujosios valstybes ribos sutapo su dabartinio Libano ribomis sostine Beirutas Naujosios Prancuzijos uzjurio teritorijos veliava tapo Prancuzijos veliava su Libano kedro atvaizdu Naujasis darinys buvo pavadintas Didziuoju Libanu kadangi prie buvusios autonomines srities įkurta 1861 m siekiant apsaugoti vietine krikscioniu populiacija buvo prijungti Osmanu imperijos rajonai Tripolis ir Sidonas bei Pirmoji buvo paskelbta 1926 m geguzes 26 d po to kelis kartus taisoma Ji sukurta remiantis Prancuzijos Treciosios respublikos konstitucija pagal ja valstybe valde dvieju rumu parlamentas su zemaisiais rumais ir senatu veliau sis buvo panaikintas prezidentas ir ministru taryba Prezidenta rinkdavo Zemesnieji rumai seseriems metams prezidentas negalejo buti renkamas dviem kadencijoms is eiles Zemesniuju rumu deputatai buvo renkami pagal rinkeju tikejima Tradicija didziuosius politinius valstybes vadovus bei aukstuosius viesosios valdzios pareigunus rinkti pagal tai kokia proporcija gyventoju tarpe sudaro įvairios religijos sustiprejo Didziojo Libano laikais Pvz prezidentas turi buti krikscionis maronitas premjeras sunitas Zemesniuju rumu siitas Teoriskai Zemesnieji parlamento rumai turejo atlikti įstatymo kurimo funkcijas bet faktiskai įstatymus rengdavo vykdomoji valdzia ir perduodavo Zemesniesiems rumams kurie automatiskai juos patvirtindavo Pagal konstitucija Prancuzijos vyriausiasis komisaras tebeturejo auksciausia valdzia pries ka pradzioje protestavo Libano nacionalistai Pirmuoju Libano prezidentu buvo isrinktas Charles Debbas graikas staciatikis praejus vos trims dienoms po konstitucijos priemimo 1932 m baigiantis pirmajai Debaso kadencijai del prezidento posto varzesi Bishara al Khuri ir Emile Edde kartu pasidalino ir Zemesnieji rumai Kaip sprendima pato situacijai isspresti kai kurie deputatai kompromisiniu pretendentu pasiule Ministru tarybos pirmininka ir Tripolio musulmonu lyderį seicha Muhammad al Jisr Taciau Prancuzijos vyriausiasis komisaras Henri Ponsot 1932 m geguzes 9 d suspendavo konstitucija ir pratese Debaso kadencija vieneriems metams Taip jis neleido prezidentu isrinkti musulmono Prancuzijos vyriausybe nepatenkinta Ponsot sprendimu pakeite jį grafu Damien de Martel kuris 1934 m sausio 30 d vieneriems metams prezidentu paskyre Habib Pacha Es Saad kurio kadencija veliau buvo pratesta dar vieneriems metams 1936 m sausio 30 d prezidentu buvo isrinktas Emile Edde Po metu jis dalinai atstate 1926 m konstitucijos veikima ir organizavo rinkimus į Zemesniuosius rumus 1939 m rugsejo men Prancuzijos vyriausiasis komisaras vel suspendavo konstitucija Pirmoji Libano veliava ranka piestas projektas ant kurio pasirase Libano parlamento deputatai 1943 m lapkricio 11 d Libanas nepriklausomybe gavo 1943 m o Prancuzijos kariuomene isvyko 1946 m Nuorodoshttp lcweb2 loc gov cgi bin query r frd cstdy field DOCID lb0028