Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Akvitanijos hercogas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Akvitanijos kunigaikštystė (oks. Ducat d'Aquitània, pranc. Duché d'Aquitaine) − istorinė valstybė, egzistavusi IX–XV a. Iki XII a. apėmė dideles teritorijas vidurio Prancūzijoje, o nuo XIII a. (dar vadinama kaip Gijenos kunigaikštystė) daugiausia koncentravosi Gaskonėje ir aplinkinėse srityse.
| Akvitanijos kunigaikštystė | |||||
| Vakarų frankų karalystės dalis Anglijos karalystės dalis (1154-14) | |||||
| |||||
| |||||
| Akvitanija (rausva) apie 1154 m. | |||||
| Sostinė | Nenurodyta | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Akvitanijos kunigaikštis | |||||
| 852–866 | Ranulfas II | ||||
| Era | Viduramžiai | ||||
Raida
Iki kunigaikštystės įsikūrimo jos teritorijas valdė Akvitanijos karalystė – daugiau ar mažiau nuo Frankų valstybės priklausoma valda, kurioje paskutinius amžius valdė Karolingų dinastijos atstovai. 835 m. nuo jos atskilusioje grafu tapo . 852 m. jis paskelbtas pirmuoju Akvitanijos kunigaikščiu. Tai buvo nominalus titulas, kurio turėtojas neturėjo nei žemių, nei sostinės. Šį titulą paprastai gaudavo galingiausias regiono grafas.
Akvitanijos kunigaikščio titulą užtvirtino . Mirus karaliui Karoliui Storajam, Ranulfas palaikė karaliaus kandidatūrą, o 888 m. pats pasiskelbė Akvitanijos karaliumi. Tačiau jo palikuonys vėliau titulavosi tik kunigaikščiais.
893 m. gretimos grafas užėmė Puatu ir tapo Akvitanijos kunigaikščiu. Šį titulą jo palikuonys išlaikė iki 927 m., kol buvęs Puatu grafas neperėmė Puatu ir Overnės grafysčių, o kartu ir Akvitanijos. Ebalas jau valdė ir Limuzeną bei Beri. Ebalo stiprėjimas nedavė ramybės tuometiniam karaliui , kuri 932 m. Akvitanijos kunigaikščio titulą perdavė ().
Tik 962 m. susigrąžino titulą į Ranulfidų rankas, o jo palikuonims pavyko jį išlaikyti Puatu grafų rankose. Giljomas IV pradėjo atvirą karą su Vakarų Frankų karaliumi , o Giljomas V užtikrino kunigaikštystei taiką ir klestėjimą, pradėjo didelio masto statybas. Per vedybas jis įgijo ir . Ranulfidai buvo de facto nepriklausomi nuo Vakarų frankų karalystės šiaurėje, o jų interesai labiau koncentravosi ties pietinėmis kaimynėmis Ispanijoje.
1137 m. mirus Puatu grafui Giljomui X, neliko vyriškos lyties įpėdinio. Sostą paveldėjo jo dukra . Jos paveldėtos valdos viršijo tuometinio Prancūzijos karaliaus kontroliuojamas teritorijas. Netrukus Eleonora buvo ištekinta už , Prancūzijos karaliaus. 1152 m. jis su ja išsiskyrė, ir tais pačiais metais Eleonora ištekėjo už kito galingo feodalo - Anžu grafo Henriko, kuris netrukus tapo Anglijos karaliumi. Tai pavertė Akvitaniją Anglijos karalystės valda, dėl ko negalėjo sutikti Prancūzija. Dėl to gerokai vėliau, 1337 m., prasidėjo Šimtametis karas.
Anglijos valdoma Akvitanija pamažu traukėsi, jos atskiras grafystes palaipsniui užimant Prancūzijos karaliams. Nuo XIII a. Akvitanija daugiausia koncentravosi Gaskonės regione, ir buvo pradėta vadinti iškraipytu pavadinimu Gijenė (pranc. Guyenne, iš Akvitanijos pavadinimo Aguyenne). Ją, be Gaskonės, sudarė , Limuzenas, ir kitos feodalinės sritys. Prancūzijos karaliai formaliai neatsisakė Akvitanijos: nuo XIV a. vidurio Akvitanijos kunigaikščio titulą jie kelis kartus suteikė Dofinės srities lordams.
1453 m. Anglijai pralaimėjus Šimtametį karą, Akvitanijos kunigaikštystė galutinai panaikinta ir prijungta prie Prancūzijos karūnos.
Sandara
Akvitanijos kunigaikštystė buvo atskirų valstybėlių (grafysčių) mozaika. Ją sudarė šios valdos:
- - valdoma Ranulfidų dinastijos, pagrindinė valda, prarasta XIII a.;
- - susiformavo X a., ją valdė vietos grafai, o vėliau . Prarasta XIII a.
- - valdoma Taileferių giminės, prarasta XIII a.
- - nuo XI a. valdoma Taleiranų giminės
- - galutinai prarasta 1271;
- - 1053 prijungta prie Akvitanijos, vėliau tapo pagrindine jos valda;
- - 1037 m. prijungta, o 1271 m. prarasta;
- - 1259 dalinai, o 1360 m. pilnai perėjo Akvitanijai. Prarasta 1440 m.
- - prijungta prie Akvitanijos 1360 m.
Kunigaikščiai
-
- (852–866);
- (887–890), 888-90 m. titulavosi karaliumi;
- (890–893).
- Overnės grafų dinastija
- (893–918);
- (918–926);
- (926–927).
- Ranulfidai
- Ebalas Pavainikis (927–932)
- Ruergai
- (932–936)
- (936–955)
- Kapetingai
- (955–962)
- Ranulfidai
- (962–963);
- (963–995);
- (995–1030);
- (1030–38);
- (1038–39);
- (1039–58);
- (1058–86);
- (1086–1127);
- (1127–37);
- (1137–1204)
- Kapetingai (kartu ir Prancūzijos karalius)
- Liudvikas VII (1137–52)
- (kartu ir Anglijos karaliai)
- Henrikas I (1152–89);
- Ričardas I Liūtaširdis (1189–99);
- Jonas I (1199–1216);
- (1216–72);
- Eduardas I (1272–1307);
- Eduardas II (1307–25);
- Eduardas III (1325–62);
- (1362–72);
- (1390–1399);
- Henrikas III (1399–1400);
- (1400–1422);
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Akvitanijos hercogas, Kas yra Akvitanijos hercogas? Ką reiškia Akvitanijos hercogas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Akvitanijos kunigaikstyste oks Ducat d Aquitania pranc Duche d Aquitaine istorine valstybe egzistavusi IX XV a Iki XII a apeme dideles teritorijas vidurio Prancuzijoje o nuo XIII a dar vadinama kaip Gijenos kunigaikstyste daugiausia koncentravosi Gaskoneje ir aplinkinese srityse Akvitanijos kunigaikstysteVakaru franku karalystes dalis Anglijos karalystes dalis 1154 14 852 1453 Veliava HerbasLocation ofAkvitanija rausva apie 1154 m Sostine NenurodytaValdymo forma monarchijaAkvitanijos kunigaikstis 852 866 Ranulfas IIEra ViduramziaiRaidaIki kunigaikstystes įsikurimo jos teritorijas valde Akvitanijos karalyste daugiau ar maziau nuo Franku valstybes priklausoma valda kurioje paskutinius amzius valde Karolingu dinastijos atstovai 835 m nuo jos atskilusioje grafu tapo 852 m jis paskelbtas pirmuoju Akvitanijos kunigaiksciu Tai buvo nominalus titulas kurio turetojas neturejo nei zemiu nei sostines Sį titula paprastai gaudavo galingiausias regiono grafas Akvitanijos kunigaikscio titula uztvirtino Mirus karaliui Karoliui Storajam Ranulfas palaike karaliaus kandidatura o 888 m pats pasiskelbe Akvitanijos karaliumi Taciau jo palikuonys veliau titulavosi tik kunigaiksciais 893 m gretimos grafas uzeme Puatu ir tapo Akvitanijos kunigaiksciu Sį titula jo palikuonys islaike iki 927 m kol buves Puatu grafas nepereme Puatu ir Overnes grafysciu o kartu ir Akvitanijos Ebalas jau valde ir Limuzena bei Beri Ebalo stiprejimas nedave ramybes tuometiniam karaliui kuri 932 m Akvitanijos kunigaikscio titula perdave Tik 962 m susigrazino titula į Ranulfidu rankas o jo palikuonims pavyko jį islaikyti Puatu grafu rankose Giljomas IV pradejo atvira kara su Vakaru Franku karaliumi o Giljomas V uztikrino kunigaikstystei taika ir klestejima pradejo didelio masto statybas Per vedybas jis įgijo ir Ranulfidai buvo de facto nepriklausomi nuo Vakaru franku karalystes siaureje o ju interesai labiau koncentravosi ties pietinemis kaimynemis Ispanijoje 1137 m mirus Puatu grafui Giljomui X neliko vyriskos lyties įpedinio Sosta paveldejo jo dukra Jos paveldetos valdos virsijo tuometinio Prancuzijos karaliaus kontroliuojamas teritorijas Netrukus Eleonora buvo istekinta uz Prancuzijos karaliaus 1152 m jis su ja issiskyre ir tais paciais metais Eleonora istekejo uz kito galingo feodalo Anzu grafo Henriko kuris netrukus tapo Anglijos karaliumi Tai paverte Akvitanija Anglijos karalystes valda del ko negalejo sutikti Prancuzija Del to gerokai veliau 1337 m prasidejo Simtametis karas Anglijos valdoma Akvitanija pamazu traukesi jos atskiras grafystes palaipsniui uzimant Prancuzijos karaliams Nuo XIII a Akvitanija daugiausia koncentravosi Gaskones regione ir buvo pradeta vadinti iskraipytu pavadinimu Gijene pranc Guyenne is Akvitanijos pavadinimo Aguyenne Ja be Gaskones sudare Limuzenas ir kitos feodalines sritys Prancuzijos karaliai formaliai neatsisake Akvitanijos nuo XIV a vidurio Akvitanijos kunigaikscio titula jie kelis kartus suteike Dofines srities lordams 1453 m Anglijai pralaimejus Simtametį kara Akvitanijos kunigaikstyste galutinai panaikinta ir prijungta prie Prancuzijos karunos SandaraAkvitanijos kunigaikstyste buvo atskiru valstybeliu grafysciu mozaika Ja sudare sios valdos valdoma Ranulfidu dinastijos pagrindine valda prarasta XIII a susiformavo X a ja valde vietos grafai o veliau Prarasta XIII a valdoma Taileferiu gimines prarasta XIII a nuo XI a valdoma Taleiranu gimines galutinai prarasta 1271 1053 prijungta prie Akvitanijos veliau tapo pagrindine jos valda 1037 m prijungta o 1271 m prarasta 1259 dalinai o 1360 m pilnai perejo Akvitanijai Prarasta 1440 m prijungta prie Akvitanijos 1360 m Kunigaiksciai 852 866 887 890 888 90 m titulavosi karaliumi 890 893 Overnes grafu dinastija 893 918 918 926 926 927 Ranulfidai Ebalas Pavainikis 927 932 Ruergai 932 936 936 955 Kapetingai 955 962 Ranulfidai 962 963 963 995 995 1030 1030 38 1038 39 1039 58 1058 86 1086 1127 1127 37 1137 1204 Kapetingai kartu ir Prancuzijos karalius Liudvikas VII 1137 52 kartu ir Anglijos karaliai Henrikas I 1152 89 Ricardas I Liutasirdis 1189 99 Jonas I 1199 1216 1216 72 Eduardas I 1272 1307 Eduardas II 1307 25 Eduardas III 1325 62 1362 72 1390 1399 Henrikas III 1399 1400 1400 1422