Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šimtametis karas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Šimtametis karas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Prancūzijos karalystė Kastilijos karalystė Škotijos karalystė Genujos respublika Čekijos karalystė Aragono karalystė | Anglijos karalystė Burgundijos kunigaikštystė Portugalijos karalystė Navaros karalystė Flandrijos grafystė Heno grafystė Akvitanijos kunigaikštystė | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| Dideli | Dideli | ||||||||
Šimtametis karas – Anglijos ir Prancūzijos karas, vykęs 1337–1453 m. Jo priežastis – abiejų valstybių nesutarimai dėl anglų valdomų Prancūzijos teritorijų. Karo pretekstas – Anglijos karaliaus (Edvardo III) pretendavimas į Prancūzijos sostą. Šimtametį karą galima suskirstyti į kelis etapus:
- 1337–1360 m., šiuo laikotarpiu Anglija turėjo didelę iniciatyvą kare ir sumušė Prancūzijos laivyną, užėmė Normandiją. Prancūzija taip pat pralaimėjo labai svarbius mūšius – prie Kresi (1346 m.) ir Puatjė mūšį (1356 m.). Tai sudarė sąlygas plisti Prancūzijoje neramumams, padėtį apsunkino ir prasidėjusi maro epidemija. 1358 m. kilo valstiečių maištas, vėliau pavadintas vardu. 1360 m. buvo pasirašyta taikos sutartis – pagal ją Prancūzija pripažino Anglijai užkariautas teritorijas;
- 1369–1396 m.; Prancūzija atsiėmė prarastas žemes; 1396 m. sudaryta palanki Prancūzijai taika;
- 1415–1420 m.; Anglija užėmė visą Prancūzijos šiaurę ir Paryžių; 1420 m. pasirašyta taikos sutartis – pagal ją Anglija ir Prancūzija turėjo susijungti į vieną valstybę, valdomą Anglijos karaliaus, taip Prancūzija prarado nepriklausomybę;
- 1428–1453 m.; anglai puolė Orleano tvirtovę, kadangi prancūzai nesilaikė taikos sutarties sąlygų; per šį mūšį ypač pasižymėjo Žana d’Ark, dar vadinama Orleano mergele. Jos ryžtingų pastangų dėka buvo išvaduoti Orleanas ir visa Prancūzija; pagal 1453 m. pasirašytą taikos sutartį Anglijai Prancūzijos teritorijoje liko tik Kalė uostas.
Karo rezultatai ir reikšmė
- Anglija karą pralaimėjo ir neteko visų žemių Prancūzijoje, išskyrus Kalė uostą;
- Susidarė sąlygos galutiniam Prancūzijos susivienijimui, XV a. pabaigoje Prancūzija tapo centralizuota valstybe;
- Anglijoje prasidėjo feodalų tarpusavio kovos dėl sosto, jos peraugo į pilietinį Baltosios ir Raudonosios Rožių karą (Rožių karai) tarp Lankasterių ir Jorkų; karas vyko 1455–1485 m., jį laimėję Lankasteriai į sostą iškėlė savo šalininką, jis tituluotas karaliumi Henriku VII ir XV a. pabaigoje galutinai centralizavo šalį.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šimtametis karas, Kas yra Šimtametis karas? Ką reiškia Šimtametis karas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Simtametis karasData 1337 1453 m 116 metu Vieta Prancuzija Anglija IspanijaRezultatas Prancuzijos pergaleTeritoriniai pokyciai Anglija gauna Kales uosta bet praranda visas likusias kontinentines Prancuzijos teritorijas Konflikto salysPrancuzijos karalyste Kastilijos karalyste Skotijos karalyste Genujos respublika Cekijos karalyste Aragono karalyste Anglijos karalyste Burgundijos kunigaikstyste Portugalijos karalyste Navaros karalyste Flandrijos grafyste Heno grafyste Akvitanijos kunigaikstysteNuostoliaiDideli Dideli Simtametis karas Anglijos ir Prancuzijos karas vykes 1337 1453 m Jo priezastis abieju valstybiu nesutarimai del anglu valdomu Prancuzijos teritoriju Karo pretekstas Anglijos karaliaus Edvardo III pretendavimas į Prancuzijos sosta Simtametį kara galima suskirstyti į kelis etapus 1337 1360 m siuo laikotarpiu Anglija turejo didele iniciatyva kare ir sumuse Prancuzijos laivyna uzeme Normandija Prancuzija taip pat pralaimejo labai svarbius musius prie Kresi 1346 m ir Puatje musį 1356 m Tai sudare salygas plisti Prancuzijoje neramumams padetį apsunkino ir prasidejusi maro epidemija 1358 m kilo valstieciu maistas veliau pavadintas vardu 1360 m buvo pasirasyta taikos sutartis pagal ja Prancuzija pripazino Anglijai uzkariautas teritorijas 1369 1396 m Prancuzija atsieme prarastas zemes 1396 m sudaryta palanki Prancuzijai taika 1415 1420 m Anglija uzeme visa Prancuzijos siaure ir Paryziu 1420 m pasirasyta taikos sutartis pagal ja Anglija ir Prancuzija turejo susijungti į viena valstybe valdoma Anglijos karaliaus taip Prancuzija prarado nepriklausomybe 1428 1453 m anglai puole Orleano tvirtove kadangi prancuzai nesilaike taikos sutarties salygu per sį musį ypac pasizymejo Zana d Ark dar vadinama Orleano mergele Jos ryztingu pastangu deka buvo isvaduoti Orleanas ir visa Prancuzija pagal 1453 m pasirasyta taikos sutartį Anglijai Prancuzijos teritorijoje liko tik Kale uostas Karo rezultatai ir reiksmeAnglija kara pralaimejo ir neteko visu zemiu Prancuzijoje isskyrus Kale uosta Susidare salygos galutiniam Prancuzijos susivienijimui XV a pabaigoje Prancuzija tapo centralizuota valstybe Anglijoje prasidejo feodalu tarpusavio kovos del sosto jos peraugo į pilietinį Baltosios ir Raudonosios Roziu kara Roziu karai tarp Lankasteriu ir Jorku karas vyko 1455 1485 m jį laimeje Lankasteriai į sosta iskele savo salininka jis tituluotas karaliumi Henriku VII ir XV a pabaigoje galutinai centralizavo salį Sis straipsnis apie kara yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį