Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
ŠienlaukisĮvažiavimas ŠienlaukinŠienlaukis55 28 01 š pl 23 01 23 r ilg 55 467 š pl 23 023 r ilg 55 467 23 023 Šienlaukis
Šienlaukis
| Šienlaukis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Šienlaukis | ||||||||||||||||
| 55°28′01″š. pl. 23°01′23″r. ilg. / 55.467°š. pl. 23.023°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Raseinių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Viduklės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 107 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Шинолавки, lenk. Szynoławki, Szynałowki | |||||||||||||||
Šienlaukis – kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, 3 km į šiaurės rytus nuo Gylių, 12 km į šiaurę nuo Raseinių. Seniūnaitijos centras. Pro kaimą eina Radviliškio–Tilžės geležinkelis, prie kurio yra Šienlaukio geležinkelio stotis. Per kaimą eina kelias Paraseinys–Alėjai–Lioliai–Kelmė , atsišakoja Viduklė–Gyliai–Šienlaukis .
Prie Šienlaukio yra 114 ha Pušynpelkio durpynas. Jame vidutinis durpių klodas yra 3,8 m. Durpių atsargos sudarė 3,8 mln. m³. Durpynas priklauso seniūnijai ir yra eksploatuojamas. Ankstesniais laikais Šienlaukyje prie Šešuvies buvo keliasdešimt ledyninių riedulių, vadintų „deivių“ akmenimis.
Istorija
Šis kaimas, ankstesniais laikais dar vadintas Juozapavu ir Šilaukiu, bene pirmąsyk paminėtas 1500 m., kai bajoras Mitkus testamentu Viduklės bažnyčiai užrašė tris savo baudžiauninkus kartu su jiems priklausančiomis žemėmis Trapėnų, Domeikių ir Šienlaukio kaimuose. Šienlaukis paminėtas ir 1514 m., kuomet bajoras Vaitiekus Janavičius Viduklės klebonui Jurgiui pardavė šio kaimo valstietį Budrį su šeima ir turtu.
Valakų reforma Viduklės valsčiuje pradėta vykdyti 1559 m. Dėl žemės sklypų ištiesinimo ir taisyklingo išmatavimo iš valsčiaus bajorų paėmus dalį žemės, jie tokio pat dydžio žemės pakaitalus gaudavo Šienlaukio kaimo žemėse. Pakaitalas buvo duodamas ir mišku, ir pievomis, ir dirvonuojančia žeme. Tie, kurie sutiko atsiimti mišku, žemės gaudavo daugiau negu atidavė.
1667 m., atliekant Žemaitijos dvarų surašymą, pažymėta, kad tėvūnas yra Aleksandras Vainiotas. Į dvaro sudėtį įėjo Lenkčiai (9 dūmai), Šienlaukis (30 dūmų) ir Vailabai (4 dūmai).
Ilgą laiką Šienlaukio kaimas priklausė Viduklės dvarininkams Stanevičiams. 1771 m., mirus Jurgiui Stanevičiui, jo nemažą turtą pasidalijo šeši sūnūs, Šienlaukį pasiėmė sūnus Marcelijus Stanevičius (1728–1813) kartu su žmona Zuzana. Anų laikų dokumentuose jie buvo tituluojami Mstislavlio kardininkais.
Vėliau Šienlaukis priklausė Marcelijaus sūnui Jurgiui Ksaverui (1769–1828), Jurgio Ksavero sūnui Feliksui (1815–1883), o šiam mirus, atiteko vieninteliam sūnui Feliksui (18?-1948). Feliksas buvo lošėjas, ir dėl jo skolų dvarą teko įkeisti Sankt Peterburgo – Tulos žemės bankui. 1908 m. įskolintą dvarą iš F. Stanevičiaus nupirko Blinstrubiškių savininkas Kazimieras Jančiauskas. Vėliau dalį dvaro žemių iš jo išpirko Felikso sesuo Bronislava Pšeciševskienė, bet Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę, buvo pradėta vykdyti žemės reforma, parceliuojami dvarai, žeme aprūpinami bežemiai valstiečiai. 1922 metais B. Pšeciševskienei taip pat teko valstybei perduoti visą Viduklės dvarą.
Apie Šienlaukio pastatus pirmieji duomenys randami 1859 m. sudarytame inventoriuje, kuriame surašyta 19 sodybų ir . Pirmoji sodyba, kurioje aprašyti 6 trobesiai, priklausė Florijonui Stulginskiui. Antroji sodyba, kurioje stovėjo 4 pastatai, priklausė Liudvikui Šneideriui. Trečioji sodyba, su 5 trobesiais, priklausė Simonui Vaigauskui. Ketvirtoji sodyba, su 4 pastatais, priklausė Antanui Antanavičiui. Penktoji sodyba, taip pat su 4 pastatais, priklausė Pranciškui Navickui. Šeštoji sodyba nedidelė, su 3 pastatais, priklausė Stanislovui Jakubauskui. Septintoji sodyba, kurią sudarė 5 trobesiai, priklausė Pranui Adomavičiui. Aštuntoji sodyba, sudaryta iš 4 trobesių, priklausė Ievai Jucevičienei. Devintoji sodyba sudaryta taip pat iš 4 trobesių, priklausė našlei Elžbietai Žukauskienei. Dešimtoji sodyba su 5 trobesiais priklausė Vincui Bakevičiui. Vienuoliktoji sodyba su 4 trobesiais priklausė Pranui Kačiušiui. Dvyliktoji sodyba su 5 trobesiais priklausė Ignui Gumuliauskui. Tryliktoji sodyba su 5 trobesiais priklausė Jonui Žulpai. Keturioliktoji sodyba su 4 trobesiais priklausė Motiejui Arbačiauskui. Penkioliktoji sodyba su 5 trobesiais priklausė Antanui Navickui. Šešioliktoji sodyba su 5 trobesiais priklausė Felicijonui Vizgirdui. Septynioliktoji sodyba – tik 3 trobesių – priklausė miškininkui Barauskui Pilypui, Kasparo s. Aštuonioliktoji sodyba, susidedanti iš 5 trobesių, priklausė Izidoriui Radziliauskui. Devynioliktoji sodyba – dviejų pastatų – priklausė Pratapui Pranui, Juozapo s.
Šiuo metu Šienlaukyje išlikusios tik dvi senos etnografinės sodybos ir užvažiuojamieji namai. Buvusieji užvažiuojamieji namai su smukle stovi kelių sankirtoje. Priešais užvažiuojamuosius namus, prie kelio, stovi medinis kryžius – vertikalus akcentas, žymintis Šienlaukio kaimo pradžią.
1915 m. pabaigoje – 1916 m. pradžioje, vykstant Pirmajam pasauliniam karui, vokiečiai tiesė Tauragės–Radviliškio geležinkelio magistralę, kuri ėjo ir per Šienlaukį.
1918 m. gruodžio 29 d. Lietuvos vyriausybė pakvietė vyrus ginti savo kraštą; iš Šienlaukio kaimo į savanorių gretas stojo Juozapas Mockus.
Šienlaukyje nuo 1935 m. veikė pradinė mokykla.
Antrojo pasaulinio karo metai
II pasaulinio karo metais vokiečiai Šienlaukyje buvo įsirengę karinę stovyklą. Vienas iš kaimo gyventojų – sentikis Rodijonas Kozlovas – aktyviai rėmė apylinkėse veikusius antinacinio pasipriešinimo kovotojus, „Keršytojo“ būrio vyrus.
Prasidėjus žydų persekiojimui Viduklės valsčiuje, LAF narys mokytojas Kazimieras Giedraitis buvo siunčiamas iš Šienlaukio atvežti netoli geležinkelio stoties gyvenusio neturtingo žydo Abelio šeimos. Pasipiktinęs tuo, kokiems tikslams mėginama jį panaudoti, mokytojas nutrenkė turėtą šautuvą ir pasišalino. Panašiai pasielgė ir kiti vidukliškiai inteligentai LAF organizacijos nariai. Vieną iš Abelio dukterų per nacių okupacijos laikotarpį slėpė ir globojo Šienlaukio sentikio Rodijono Kozlovo šeima.
1943 m. kovo 11 d. apie 4 valandą nakties Šienlaukio kaime netoli geležinkelio stoties įvyko didelė avarija, kai priešpriešiais susidūrė du vokiečių kareivių pilni ešelonai. Vienas iš Rytų fronto su sužeistais ir atostogauti vykstančiais vermachto kariais važiavo į Vokietiją, o kitas iš Vokietijos su kariais vyko į Rytų frontą. Abu ešelonai turėjo apsilenkti Šienlaukio geležinkelio stotyje. Avarijoje žuvo apie 130 nacių. Iki šiol nėra visai aišku, ar tai buvo antifašistinio „Keršytojo“ būrio partizanų diversija, ar atsitiktinumas, įvykęs dėl budėtojų ir mašinistų neatidumo. Diversija mažiau tikėtina, nes naciai po to nesiėmė, kaip įprasta, smurto prieš aplinkinius gyventojus (ypač rusų sentikius); buvo suimti ir įkalinti Šienlaukio geležinkelio stoties viršininkas Mockus, budėtojai Pranciškus Galinauskas ir Anufrijenka.
Pokario pasipriešinimo kovos
Šienlaukyje gimė pokario pasipriešinimo kovų dalyvis Petras Parnarauskas-Lapas. Jis žuvo 1947 m. kovo pabaigoje Užumedžio kaime. Tuo metu Viduklės stribai ir garnizonas, gavę informatoriaus Galicko pranešimą, Talkininkų, Užumedžio ir Šarkaimio kaimų apylinkėse vykdė karinę – čekistinę operaciją.
LTSR
LTSR laikais Šienlaukis buvo Pryšmančių tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė. Veikė biblioteka.
Sentikiai Šienlaukyje
1920–1925 m. į Šienlaukio kaimą atsikėlė nemažai rusų sentikių. Jie kaimą vadino rus. Шинолавки.
1942 m., remiantis gegužės mėnesį vykdyto visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Šienlaukio sentikių valdomų ūkių savininkais buvo: Nikolajus Lavrentjevičius Kartašovas (g. 1870), Fiodoras Nikolajevičius Kartašovas (g. 1903), Romanas Nikolajevičius Kartašovas (g. 1905), Vasilijus Nikolajevičius Kartašovas (g. 1907), Vasilijus Kiseliovas (g. 1901), Jemeljanas Fiodorovičius Kozlovas (g. 1900), Ilja Fiodorovičius Kozlovas (g. 1908), Rodijonas Fiodorovičius Kozlovas (g. 1919), Ivanas Grigorjevičius Kupreščenka (g. 1880), Semionas Vasiljevičius Kuznecovas (g. 1902), Jegorijus Vasiljevičius Kuznecovas (g. 1905), Larijonas Ivanovičius Metlovas (g. 1900), Romanas Metlovas (g. 1914), Filimonas Metlovas (g. 1914), Varsanofijus Metlovas (g. 1921), Konstantinas Rybakovas (g. 1903), Jelena Rybakova (g. 1903), Jermolajus Larijonovičius Sokolovas (g. 1901), Dorofejus Tolkačiovas (g. 1895), Vasilijus Tolkačiovas (g. 1898), Timofejus Zujevas (g. 1899).
Taip pat nuo 1941 m. pavasario kaime buvo apsistojusios trys sentikių šeimos, atsikėlusios iš Suvalkų krašto – tai Lukos Januševskio (g. 1907), Anisimo Protokovo (g. 1887) ir Marijos Šalajevos (g. 1892). Paminėtinas faktas, kad tuo metu nuo 1940 m. rudens kaime gyveno keturi totoriai musulmonai iš Rusijos – tai pas Zujevus apsistoję Zoja ir Michailas Maksutaviai, ir pas Kiseliovus priimti Marija ir Fenis Faizulenai.
Šienlaukio sentikiai priklausė Kelmės valsčiuje buvusiai Šlyžiškės religinei bendruomenei, ten buvo krikštijami, tuokėsi, laidojami Šlyžiškės sentikių kapinėse.
2012 m. Šienlaukyje gyveno tik vienas sentikis – Nikolajus Šeršniovas (Semiono Kuznecovo anūkas).
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | ||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 173 | 302 | 276 | 229 | 191 | ||
| 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
| 144 | 134 | 160 | 130 | 107 | ||
| ||||||
Šienlaukio sentikių fotogalerija
|
Literatūra
- Sud. A. Pocius: Viduklė. – Kaunas, 2002.
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Szynoławki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 120 psl. (lenk.)
- Šienlaukis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 189
- Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Šienlaukis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 396 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šienlaukis, Kas yra Šienlaukis? Ką reiškia Šienlaukis?
SienlaukisĮvaziavimas SienlaukinSienlaukis55 28 01 s pl 23 01 23 r ilg 55 467 s pl 23 023 r ilg 55 467 23 023 Sienlaukis Apskritis Kauno apskritisSavivaldybe Raseiniu rajono savivaldybeSeniunija Vidukles seniunijaGyventoju 2021 107Vietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas SiẽnlaukisKilmininkas SiẽnlaukioNaudininkas SiẽnlaukiuiGalininkas SiẽnlaukįĮnagininkas SiẽnlaukiuVietininkas SiẽnlaukyjeIstoriniai pavadinimai rus Shinolavki lenk Szynolawki Szynalowki Sienlaukis kaimas Raseiniu rajono savivaldybeje 3 km į siaures rytus nuo Gyliu 12 km į siaure nuo Raseiniu Seniunaitijos centras Pro kaima eina Radviliskio Tilzes gelezinkelis prie kurio yra Sienlaukio gelezinkelio stotis Per kaima eina kelias Paraseinys Alejai Lioliai Kelme atsisakoja Vidukle Gyliai Sienlaukis Prie Sienlaukio yra 114 ha Pusynpelkio durpynas Jame vidutinis durpiu klodas yra 3 8 m Durpiu atsargos sudare 3 8 mln m Durpynas priklauso seniunijai ir yra eksploatuojamas Ankstesniais laikais Sienlaukyje prie Sesuvies buvo keliasdesimt ledyniniu rieduliu vadintu deiviu akmenimis Kryzius prie posukio ViduklenIstorijaSis kaimas ankstesniais laikais dar vadintas Juozapavu ir Silaukiu bene pirmasyk paminetas 1500 m kai bajoras Mitkus testamentu Vidukles baznyciai uzrase tris savo baudziauninkus kartu su jiems priklausanciomis zememis Trapenu Domeikiu ir Sienlaukio kaimuose Sienlaukis paminetas ir 1514 m kuomet bajoras Vaitiekus Janavicius Vidukles klebonui Jurgiui pardave sio kaimo valstietį Budrį su seima ir turtu Valaku reforma Vidukles valsciuje pradeta vykdyti 1559 m Del zemes sklypu istiesinimo ir taisyklingo ismatavimo is valsciaus bajoru paemus dalį zemes jie tokio pat dydzio zemes pakaitalus gaudavo Sienlaukio kaimo zemese Pakaitalas buvo duodamas ir misku ir pievomis ir dirvonuojancia zeme Tie kurie sutiko atsiimti misku zemes gaudavo daugiau negu atidave 1667 m atliekant Zemaitijos dvaru surasyma pazymeta kad tevunas yra Aleksandras Vainiotas Į dvaro sudetį įejo Lenkciai 9 dumai Sienlaukis 30 dumu ir Vailabai 4 dumai Ilga laika Sienlaukio kaimas priklause Vidukles dvarininkams Staneviciams 1771 m mirus Jurgiui Staneviciui jo nemaza turta pasidalijo sesi sunus Sienlaukį pasieme sunus Marcelijus Stanevicius 1728 1813 kartu su zmona Zuzana Anu laiku dokumentuose jie buvo tituluojami Mstislavlio kardininkais Veliau Sienlaukis priklause Marcelijaus sunui Jurgiui Ksaverui 1769 1828 Jurgio Ksavero sunui Feliksui 1815 1883 o siam mirus atiteko vieninteliam sunui Feliksui 18 1948 Feliksas buvo losejas ir del jo skolu dvara teko įkeisti Sankt Peterburgo Tulos zemes bankui 1908 m įskolinta dvara is F Staneviciaus nupirko Blinstrubiskiu savininkas Kazimieras Janciauskas Veliau dalį dvaro zemiu is jo ispirko Felikso sesuo Bronislava Psecisevskiene bet Lietuvai issikovojus nepriklausomybe buvo pradeta vykdyti zemes reforma parceliuojami dvarai zeme aprupinami bezemiai valstieciai 1922 metais B Psecisevskienei taip pat teko valstybei perduoti visa Vidukles dvara Apie Sienlaukio pastatus pirmieji duomenys randami 1859 m sudarytame inventoriuje kuriame surasyta 19 sodybu ir Pirmoji sodyba kurioje aprasyti 6 trobesiai priklause Florijonui Stulginskiui Antroji sodyba kurioje stovejo 4 pastatai priklause Liudvikui Sneideriui Trecioji sodyba su 5 trobesiais priklause Simonui Vaigauskui Ketvirtoji sodyba su 4 pastatais priklause Antanui Antanaviciui Penktoji sodyba taip pat su 4 pastatais priklause Pranciskui Navickui Sestoji sodyba nedidele su 3 pastatais priklause Stanislovui Jakubauskui Septintoji sodyba kuria sudare 5 trobesiai priklause Pranui Adomaviciui Astuntoji sodyba sudaryta is 4 trobesiu priklause Ievai Jucevicienei Devintoji sodyba sudaryta taip pat is 4 trobesiu priklause naslei Elzbietai Zukauskienei Desimtoji sodyba su 5 trobesiais priklause Vincui Bakeviciui Vienuoliktoji sodyba su 4 trobesiais priklause Pranui Kaciusiui Dvyliktoji sodyba su 5 trobesiais priklause Ignui Gumuliauskui Tryliktoji sodyba su 5 trobesiais priklause Jonui Zulpai Keturioliktoji sodyba su 4 trobesiais priklause Motiejui Arbaciauskui Penkioliktoji sodyba su 5 trobesiais priklause Antanui Navickui Sesioliktoji sodyba su 5 trobesiais priklause Felicijonui Vizgirdui Septynioliktoji sodyba tik 3 trobesiu priklause miskininkui Barauskui Pilypui Kasparo s Astuonioliktoji sodyba susidedanti is 5 trobesiu priklause Izidoriui Radziliauskui Devynioliktoji sodyba dvieju pastatu priklause Pratapui Pranui Juozapo s Siuo metu Sienlaukyje islikusios tik dvi senos etnografines sodybos ir uzvaziuojamieji namai Buvusieji uzvaziuojamieji namai su smukle stovi keliu sankirtoje Priesais uzvaziuojamuosius namus prie kelio stovi medinis kryzius vertikalus akcentas zymintis Sienlaukio kaimo pradzia 1915 m pabaigoje 1916 m pradzioje vykstant Pirmajam pasauliniam karui vokieciai tiese Taurages Radviliskio gelezinkelio magistrale kuri ejo ir per Sienlaukį 1918 m gruodzio 29 d Lietuvos vyriausybe pakviete vyrus ginti savo krasta is Sienlaukio kaimo į savanoriu gretas stojo Juozapas Mockus Sienlaukyje nuo 1935 m veike pradine mokykla Antrojo pasaulinio karo metai II pasaulinio karo metais vokieciai Sienlaukyje buvo įsirenge karine stovykla Vienas is kaimo gyventoju sentikis Rodijonas Kozlovas aktyviai reme apylinkese veikusius antinacinio pasipriesinimo kovotojus Kersytojo burio vyrus Prasidejus zydu persekiojimui Vidukles valsciuje LAF narys mokytojas Kazimieras Giedraitis buvo siunciamas is Sienlaukio atvezti netoli gelezinkelio stoties gyvenusio neturtingo zydo Abelio seimos Pasipiktines tuo kokiems tikslams meginama jį panaudoti mokytojas nutrenke tureta sautuva ir pasisalino Panasiai pasielge ir kiti vidukliskiai inteligentai LAF organizacijos nariai Viena is Abelio dukteru per naciu okupacijos laikotarpį slepe ir globojo Sienlaukio sentikio Rodijono Kozlovo seima 1943 m kovo 11 d apie 4 valanda nakties Sienlaukio kaime netoli gelezinkelio stoties įvyko didele avarija kai priespriesiais susidure du vokieciu kareiviu pilni eselonai Vienas is Rytu fronto su suzeistais ir atostogauti vykstanciais vermachto kariais vaziavo į Vokietija o kitas is Vokietijos su kariais vyko į Rytu fronta Abu eselonai turejo apsilenkti Sienlaukio gelezinkelio stotyje Avarijoje zuvo apie 130 naciu Iki siol nera visai aisku ar tai buvo antifasistinio Kersytojo burio partizanu diversija ar atsitiktinumas įvykes del budetoju ir masinistu neatidumo Diversija maziau tiketina nes naciai po to nesieme kaip įprasta smurto pries aplinkinius gyventojus ypac rusu sentikius buvo suimti ir įkalinti Sienlaukio gelezinkelio stoties virsininkas Mockus budetojai Pranciskus Galinauskas ir Anufrijenka Pokario pasipriesinimo kovos Sienlaukyje gime pokario pasipriesinimo kovu dalyvis Petras Parnarauskas Lapas Jis zuvo 1947 m kovo pabaigoje Uzumedzio kaime Tuo metu Vidukles stribai ir garnizonas gave informatoriaus Galicko pranesima Talkininku Uzumedzio ir Sarkaimio kaimu apylinkese vykde karine cekistine operacija LTSR LTSR laikais Sienlaukis buvo Prysmanciu tarybinio ukio pagalbine gyvenviete Veike biblioteka Sentikiai Sienlaukyje 1920 1925 m į Sienlaukio kaima atsikele nemazai rusu sentikiu Jie kaima vadino rus Shinolavki 1942 m remiantis geguzes menesį vykdyto visuotinio gyventoju surasymo duomenimis Sienlaukio sentikiu valdomu ukiu savininkais buvo Nikolajus Lavrentjevicius Kartasovas g 1870 Fiodoras Nikolajevicius Kartasovas g 1903 Romanas Nikolajevicius Kartasovas g 1905 Vasilijus Nikolajevicius Kartasovas g 1907 Vasilijus Kiseliovas g 1901 Jemeljanas Fiodorovicius Kozlovas g 1900 Ilja Fiodorovicius Kozlovas g 1908 Rodijonas Fiodorovicius Kozlovas g 1919 Ivanas Grigorjevicius Kuprescenka g 1880 Semionas Vasiljevicius Kuznecovas g 1902 Jegorijus Vasiljevicius Kuznecovas g 1905 Larijonas Ivanovicius Metlovas g 1900 Romanas Metlovas g 1914 Filimonas Metlovas g 1914 Varsanofijus Metlovas g 1921 Konstantinas Rybakovas g 1903 Jelena Rybakova g 1903 Jermolajus Larijonovicius Sokolovas g 1901 Dorofejus Tolkaciovas g 1895 Vasilijus Tolkaciovas g 1898 Timofejus Zujevas g 1899 Taip pat nuo 1941 m pavasario kaime buvo apsistojusios trys sentikiu seimos atsikelusios is Suvalku krasto tai Lukos Janusevskio g 1907 Anisimo Protokovo g 1887 ir Marijos Salajevos g 1892 Paminetinas faktas kad tuo metu nuo 1940 m rudens kaime gyveno keturi totoriai musulmonai is Rusijos tai pas Zujevus apsistoje Zoja ir Michailas Maksutaviai ir pas Kiseliovus priimti Marija ir Fenis Faizulenai Sienlaukio sentikiai priklause Kelmes valsciuje buvusiai Slyziskes religinei bendruomenei ten buvo krikstijami tuokesi laidojami Slyziskes sentikiu kapinese 2012 m Sienlaukyje gyveno tik vienas sentikis Nikolajus Sersniovas Semiono Kuznecovo anukas GyventojaiDemografine raida tarp 1902 m ir 2021 m 1902 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 173 302 276 229 1911987 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 144 134 160 130 107Demografines raidos histogramaSienlaukio sentikiu fotogalerijaOlga Fiodorovna merg Puskova 1903 1987 ir Semionas Vasiljevicius 1902 1987 Kuznecovai Olga Fiodorovna ir Semionas Vasiljevicius Kuznecovai su anuke Ala Leontjevna Kuznecova Rodijonas Fiodorovicius 1919 1971 ir Ana Grigorjevna Negatina 1920 1987 Kozlovai su vaikais Andrejumi Porfirijumi ir Gene Ana Grigorjevna Kozlova merg Negatina 1920 1987 ir Irina Vlasovna Kozlova merg Pavlova 1907 1986 Feodosija Radivonovna 1900 1988 ir Jemeljanas Fiodorovicius 1900 1972 Kozlovai Lukerija Fiodorovna Kozlova Voronenko is Sienlaukio nutekejusi į Karmelavos valsc Ilja Fiodorovicius Kozlovas 1908 1981 Irina Vlasovna merg Pavlova Kozlova 1907 1986 Sioje 1965 metu nuotraukoje sedi is kaires į desine Larijonas Ivanovicius Metlovas 1900 1985 Ana Larijonovna Metlova g 1947 Dmitrijus Parfionovas g 1939 Marija Fiodorovna Metlova merg Kozlova 1906 1981 stovi is kaires į desine Jemeljanas Fiodorovicius Kozlovas 1900 1972 Anfisa Afanasjevna Kozlova merg Fomkina 1940 1998 su dukra Liubove g 1959 Ana Grigorjevna Kozlova merg Negatina 1920 1987 Filipas Jemeljanovicius Kozlovas g 1931 ir Rodijonas Fiodorovicius Kozlovas 1919 1971 Leontijaus Semionoviciaus 1936 1993 ir Genes Rodijonovnos merg Kozlovos g 1940 Kuznecovu vestuves Sienlaukyje 1961 metu rugpjutį visi keturi muzikantai pirmame nuotraukos plane lietuviai centre pritupe is kaires pirslys Jermolajus Larijonovicius Sokolovas 1901 1968 jaunieji ir svocia Irina Romanovna Milerovskaja merg Kartasova g 1933 LiteraturaSud A Pocius Vidukle Kaunas 2002 SaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Szynolawki Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XII Szlurpkiszki Warlynka Warszawa 1892 120 psl lenk Sienlaukis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 189 Alfavitnyj spisok naselennyh mѣst Kovenskoj gubernii Kovna Tipografiya Gubernskago Pravleniya 1903 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Sienlaukis Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 3 R Z Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1971 396 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Kauno apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2002 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022