Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
SenamiestisŠiaulių miesto savivaldybės pastatas Šiaulių senamiestyjeSenamiestis55 55 52 š pl 23 18 54 r ilg 55 931 š pl
Šiaulių senamiestis
| Senamiestis | ||
|---|---|---|
| Senamiestis | ||
| 55°55′52″š. pl. 23°18′54″r. ilg. / 55.931°š. pl. 23.315°r. ilg. | ||
| Apskritis | Šiaulių apskritis | |
| Savivaldybė | Šiaulių miesto savivaldybė | |
Senamiestis – vienas iš seniausių Šiaulių miesto rajonų, miesto centrinė dalis. Kitaip nei dauguma Lietuvos miestų istorinių senamiesčių, Šiaulių senamiestis neturi urbanistikos paminklo statuso.
Istoriografija
Šiaulių senamiestis nėra pakankamai ištirtas, kad būtų galima tiksliai pasakyti, kada čia apsigyveno pirmieji žmonės. Iki XVIII a. nėra ir pakankamai planinės bei ikonografinės medžiagos, o rašytiniai šaltiniai labai skurdūs. Trūkumo nekompensuoja ir XVII a. pradžioje daryti Šiaulių inventoriai.
Etnografija suteikia peno spėjimui, kad aukštumoje, kurioje dabar stovi Šiaulių katedra, buvo pilis, priklausiusi . Vienas iš 1236 m. Saulės mūšio, kuriame buvo nugalėti kalavijuočiai, dalyvių buvo bajoras iš Bulionių giminės. Aukštumos papėdėje, dabartiniame Kalniuke stovėjo kita pilis, kurioje gyveno bajoro šauliai, davę vardą miestui.
Apie miesto dydį ir pastatus yra žinių 1589 m. mokesčių kvituose – tuo metu Šiauliuose buvo trapecijos formos turgaus aikštė, apie ją 26 namai, gatvėse stovėjo 52 namai ir 29 lūšnos. Vėlesniais laikais šaltinių gausėja. Kiek daugiau informacijos yra apie XVIII a. pabaigos Šiaulius, pasikeitusius po reformų.
Aušros muziejuje saugoma archeologinių radinių iš miesto centro. 1954 m. muziejus organizavo archeologinius kasinėjimus Varpo g. prie namo Nr. 81, kur buvo atkasti žmogaus griaučiai. Rasti keli kapai su įkapėmis, datuojamomis XIV a. pabaiga – XV a. Prie Vilniaus g. 289 namo surinkta radinių, kurie leidžia manyti, kad ten yra Vlll-X a. buvo kapinynas. Statant universalinę parduotuvę (dabar Šiaulių prekybos namai) rastas galąstuvas, aptikta molio indų šukių, monetų. Yra radinių, rastų atsitiktinai ar trumpalaikių kasinėjimų metu.
Požeminis kultūrinis sluoksnis labai suniokotas pokarinių atstatymų, vėlesnių statybų, požeminių komunikacijų tiesimo metu. Vilniaus g. 157 archeologė Birutė Salatkienė pamatų duobės sienoje matė nepaliestą kultūrinį sluoksnį – akmeninį grindinį, didelio gaisro metu atsiradusį degėsių sluoksnį. 1996 m. P. Višinskio g. statant ūkinį pastatą rasta XVIII a. koklių, molio indų šukių.
Žvalgomųjų tyrinėjimų metu įvairiose miesto centro vietose, daugiausia kiemuose ir skveruose, kasami bandomieji šurfai – 1x1 m dydžio duobės. Archeologė Audronė Šapaitė 2006 m. rekonstruojant Savivaldybės skverelį viename šurfe aptiko namo kampą, mūrinių sienų apatinę dalį ir pamatus. Pagal prie jų rastus šakę puodams iš krosnies traukti, koklius, keramiką, pastatą datavo XIX a. Kituose dviejuose šurfuose nukasus maždaug 1,5 m šiuolaikinio statybinio laužo ir tamsios vientisos žemės sluoksnį rasta dar senesnių molinių indų šukių.
Senamiesčio dalies, saugomos kaip archeologinis paminklas, ribos eina Rūdės gatve iki Vilniaus gatvės, Vasario 16-osios gatve iki Prisikėlimo aikštės, Aušros alėja iki Kaštonų alėjos, Vilniaus gatve iki Dvaro g., Dvaro gatve iki Vytauto gatvės ir Vytauto gatve iki Rūdės gatvės. Architektūriškai vertinga teritorija, patvirtinus naują Bendrąjį planą, turėtų būti paskelbta gerokai didesnė teritorija.
Istorija
Žinoma, kad 1445 m., matyt, buvusios pilies teritorijoje buvo pastatyta pirmoji, medinė Šiaulių bažnyčia. Tai įvyko prabėgus nedaug laiko po oficialaus Lietuvos krikšto 1387 m. ir po 1413 m. rudens, kai Vytautas kartu su Jogaila Nemunu ir Dubysa atplaukė iki Betygalos apylinkių ir pakrikštijo pirmuosius žemaičių bajorus. 1415 m. sausio 17 d. popiežius Jonas XXIII atšaukė Ordino teises į Lietuvą, o bažnyčios Konstanco susirinkimas 1418 m. pripažino Žemaitiją Lietuvai. Todėl galima spėti, kad 1445 m. gyvenvietė, kurioje buvo nuspręsta pastatyti bažnyčią, turėjo būti pakankamai didelė. Tai buvo pirmoji povytautinė parapijos bažnyčia. Jos iniciatorius buvo vyskupas (1423–1434 m.), fundatoriai – Žemaičių seniūnas Mykolas Kęsgaila ir vyskupas Mikalojus Dziežgavičius.
1410 m. Žalgirio mūšyje buvo parklupdytas Vokiečių ordinas, o 1435 m. Pabaisko mūšis pašalino Livonijos ordino grėsmę Lietuvai, todėl laisvai galėjo plėtotis prekyba. Šia proga pasinaudojo ir Šiaulių gyventojai. Tuo labiau, kad gyvenvietė stovėjo ant Rygos – Tilžės kelio, į ją vedė keliai iš Žemaitijos, Jurbarko ir iš Upytės. Gyvenvietė netrukus išsiplėtė. 1589 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įsteigiama karališkoji Šiaulių ekonomija, kurią valdė Radvilos, Sapiegos, Tyzenhauzai ir kiti didikai. Kiekvienas valdytojas iš ekonomijos stengdavosi sau išpešti kaip galima daugiau naudos. 1765 m. ekonomijos valdytojas iždininkas Antanas Tyzenhauzas padidino duoklę ir mokesčius, valstiečiams įvedė lažo prievolę ir 1774 m. pradėjo tvarkyti Šiaulius.
Rekonstrukcijos apimtį rodo 1781 m. Šiaulių centrinės dalies planas, kurį parengė architektas Josifas (Džiuzepė) Sakas (Giuzepe Sacco, 1735 m. Veronoje (Italija) – 1798 m. Vilniuje). Tada atsirado dabartinė Vilniaus gatvė, senosios turgaus aikštės vietoje numatyta nauja, daug didesnė, stačiakampė turgavietė. Iš jos į dvaro kompleksą (iki Dvaro gatvės) buvo nutiesta nauja gatvelė, kurios šiaurinėje dalyje iškilo parduotuvėlių galerija, sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą. 1783 m. plane gatvė vadinama Skersine. Ji naujosios aikštės pietinėje pusėje rėmėsi į greta Šv. Petro ir Povilo bažnyčios pastatytus teismo rūmus (dabartinio Šiaulių miesto savivaldybės pastato vietoje), nes 1775 m. į Šiaulius buvo perkeltas Telšių teismų reparticijos centras, o baigėsi ties įvažiavimo vartais į Šiaulių ekonomijos dvaro parką.
1795 m. Rusijos carienės Jekaterinos II įsakymu Šiaulių ekonomijos dvarai padovanoti grafui P. Zubovui. 1807 m. birželio mėnesį Šiauliai tapo tartum laikina Rusijos sostine, nes birželio 14 d. Napoleonas Prūsijoje sumušė generolo Beningseno vadovaujamos rusų kariuomenės pajėgas. Išgąsdintas caras Aleksandras I, kunigaikštis Kurakinas ir kiti didžiūnai Šiauliuose nekantriai laukė atomazgos. Jos laukė ir karo žygių išsekintas Napoleonas. Tarp abiejų valdovų lakstė diplomatai ir kurjeriai. Pagaliau, kai Aleksandras I, siekdamas išlaikyti sostą ir baudžiavinę santvarką, padarė daugybę nuolaidų, Napoleonas pasiūlė susitikti prie neutralaus Nemuno. Susitikimas baigėsi Tilžės taika. 1812 m. karo išvakarėse Aleksandras I vėl lankėsi Šiauliuose.
1915 m. besitraukdama rusų kariuomenė miestą padegė, o 1918–1919 m. jį bombardavo bermontininkai ir vokiečiai. Buvo sunaikinta apie 85 % senamiesčio pastatų. Iki 1929 m. miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas. Centre pastatytos administracinės įstaigos, visuomeniniai pastatai, gražūs gyvenamieji namai. Centrinės gatvės išgrįstos netašytais akmenimis. 1937 m. iškelta stačiatikių cerkvė, turgavietė ir įrengta reprezentacinė aikštė su gėlynais ir fontanu.
Antrojo pasaulinio karo metais senamiestis vėl buvo sugriautas, iki ikikarinio lygio pavyko atstatyti tik keliolika pastatų. Atstatant senamiestį buvo laikomasi ikikarinio gatvių tinklo ir užstatymo linijų. Nebuvo atstatytas tik Turgaus (vėliau Pergalės, Prisikėlimo) aikštės perimetras, o vietoje sugriautų pirklių namų Vilniaus gatvėje liko aikštė, kurioje 1991 m. pastatytas paminklas Povilui Višinskiui. Visi kiti pastatai statyti pokario metais, nuvalius griuvėsius.
Žymiausi pastatai
Bažnyčiai paskirtame žemės sklype, be klebonijos, dar buvo pastatyti namai kunigams, špitolė ir parapijinė mokykla. Prie bažnyčios atsiradusioje turgaus aikštėje rikiavosi smulkių prekybininkų krautuvėlės, amatininkų dirbtuvės ir smuklės. Apie ilgą aikštės amžių byloja gilus kultūrinis sluoksnis. Tilžės gatvės ir Aušros alėjos sankryžoje jis siekia 180 cm. Čia palaidoti 4–5 akmenų grindiniai.
Pirmajai medinei bažnyčiai sutrūnijus, 1625 m. pradėta dabartinės mūrinės bažnyčios statyba. Sienų mūrijimas užtruko apie penkiolika metų. Vidaus įrengimas tęsėsi dar ilgiau. Bažnyčios pastatas buvo pritaikytas gynybai. Apie tai liudija siauri šaudymo langeliai. Karų su švedais metu bažnyčion bėgdavo slėptis miesto gyventojai. Šių karų metu bažnyčia pirmą kartą buvo sudeginta, o po to vėl atstatyta. Keletą kartų bokštą apgadino žaibai. Po kiekvieno atstatymo keitėsi bažnyčios bokšto ir stogo aukštis bei forma. Paskutinį kartą bažnyčia atstatyta 1951 m. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia yra aukščiausias statinys Šiaulių mieste, ypač toli matomas jos bokštas.
Centrinė miesto dalis praėjusiame šimtmetyje labai keitėsi. Dauguma pastatų karų metu buvo sudeginta, sugriauta, sunyko savaime arba buvo neatpažįstamai perstatyta. Šiame rajone yra pėstiesiems atiduota Vilniaus gatvės dalis – pirmoji buvusioje TSRS pėsčiųjų gatvė. (Autoriai: architektė ir dailininkas Vilius Puronas)
Didždvario sodyba buvo įsikūrusi dabartinio senojo parko, Dvaro, Vilniaus gatvių ir Kaštonų alėjos supamoje teritorijoje. Ekonomijos rūmuose buvo įsikūrusi dvarų administracija, čia lankydavosi ekonomijos valdytojai ir nuomotojai. Rūmus supo parkas, turėjęs vartus į Skersinę gatvę ir Turgaus aikštę. XIX a. pastačius Zubovų vasaros rezidenciją (dabar Šiaulių universiteto Menų fakultetas), už įvažiavimo vartų su dviem šoninėmis arkomis pėstiesiems praeiti buvo apskritas, medžiais apsodintas ratas karietoms apvažiuoti, toliau – alėja (dabar Kaštonų alėja), pasibaigusi vartais į dabartinę Vilniaus gatvę. Alėjos vartai sugriauti per Pirmąjį pasaulinį karą, Aušros alėjos vartai nugriauti 1936 m., pratęsiant gatvę.
Iš kitų senojo dvaro statinių bemaž nieko iki mūsų laikų neišliko. Senųjų ekonomijos rūmų likučiai buvo nugriauti prieš Antrąjį pasaulinį karą, o jų vietoje pastatyti apygardos teismo rūmai (dabar policija). Išlikę tik dvaro rūmų akmeninės tvoros likučiai Kaštonų alėjoje. Buvusiose dvaro arklidėse dabar Apygardos teismo rūmai. Didždvario parko gilumoje išlikę pagalbinių dvaro pastatų rūsiai, apie kuriuos šiauliečių vaizduotė sukūrė daug legendų, neva jie slaptais tuneliais sujungti su bažnyčios požemiais ir net su Salduvės kalnu.
Greta Kaštonų alėjos, Zubovų dovanotame sklype 1898 m. įsikūrė mergaičių gimnazija (dabar Didždvario gimnazija).
Liaudies namai, pastatyti 1898 m., turėjo nemažą reikšmę Šiaulių visuomeniniame gyvenime. 1904 m. šių namų salėje, caro valdžiai oficialiai leidus, įvyko pirmasis viešas lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“. Po ilgamečio lietuviškos tautinės veiklos ir spaudos draudimo šis spektaklis buvo reikšmingas įvykis. Neatsitiktinai į spektaklį žiūrovai susirinko iš tolimiausių Lietuvos kampelių. Pirmasis spektaklis prasidėjo labai audringai – buvo platinamos proklamacijos, įvyko susirėmimų su carine policija.
1905–1907 m. Liaudies namuose ne kartą buvo susirinkę miesto darbininkai aptarti veiklos. 1918 m. čia vyko šiauliečių mitingai, nukreipti prieš vokiškuosius okupantus, o 1918 m. pabaigoje savivaldybės rinkimai, 1919 m. sausio 1 d. paskelbta Tarybų valdžia. Pokario metais čia buvo įsikūrę miesto Kultūros namai.
Šaltiniai
- Algis Vyšniūnas. Šiaulių miesto centrinė dalis ar urbanistikos paveldo saugotinos teritorijos? Urbanistika ir architektūra, 2010, 34(4): 181–194. http://doi.org/10.3846/tpa.2010.18
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaulių senamiestis, Kas yra Šiaulių senamiestis? Ką reiškia Šiaulių senamiestis?
SenamiestisSiauliu miesto savivaldybes pastatas Siauliu senamiestyjeSenamiestis55 55 52 s pl 23 18 54 r ilg 55 931 s pl 23 315 r ilg 55 931 23 315 Senamiestis Apskritis Siauliu apskritisSavivaldybe Siauliu miesto savivaldybe Senamiestis vienas is seniausiu Siauliu miesto rajonu miesto centrine dalis Kitaip nei dauguma Lietuvos miestu istoriniu senamiesciu Siauliu senamiestis neturi urbanistikos paminklo statuso IstoriografijaSiauliu senamiestis nera pakankamai istirtas kad butu galima tiksliai pasakyti kada cia apsigyveno pirmieji zmones Iki XVIII a nera ir pakankamai planines bei ikonografines medziagos o rasytiniai saltiniai labai skurdus Trukumo nekompensuoja ir XVII a pradzioje daryti Siauliu inventoriai Etnografija suteikia peno spejimui kad aukstumoje kurioje dabar stovi Siauliu katedra buvo pilis priklausiusi Vienas is 1236 m Saules musio kuriame buvo nugaleti kalavijuociai dalyviu buvo bajoras is Bulioniu gimines Aukstumos papedeje dabartiniame Kalniuke stovejo kita pilis kurioje gyveno bajoro sauliai dave varda miestui Apie miesto dydį ir pastatus yra ziniu 1589 m mokesciu kvituose tuo metu Siauliuose buvo trapecijos formos turgaus aikste apie ja 26 namai gatvese stovejo 52 namai ir 29 lusnos Velesniais laikais saltiniu gauseja Kiek daugiau informacijos yra apie XVIII a pabaigos Siaulius pasikeitusius po reformu Ausros muziejuje saugoma archeologiniu radiniu is miesto centro 1954 m muziejus organizavo archeologinius kasinejimus Varpo g prie namo Nr 81 kur buvo atkasti zmogaus griauciai Rasti keli kapai su įkapemis datuojamomis XIV a pabaiga XV a Prie Vilniaus g 289 namo surinkta radiniu kurie leidzia manyti kad ten yra Vlll X a buvo kapinynas Statant universaline parduotuve dabar Siauliu prekybos namai rastas galastuvas aptikta molio indu sukiu monetu Yra radiniu rastu atsitiktinai ar trumpalaikiu kasinejimu metu Pozeminis kulturinis sluoksnis labai suniokotas pokariniu atstatymu velesniu statybu pozeminiu komunikaciju tiesimo metu Vilniaus g 157 archeologe Birute Salatkiene pamatu duobes sienoje mate nepaliesta kulturinį sluoksnį akmeninį grindinį didelio gaisro metu atsiradusį degesiu sluoksnį 1996 m P Visinskio g statant ukinį pastata rasta XVIII a kokliu molio indu sukiu Zvalgomuju tyrinejimu metu įvairiose miesto centro vietose daugiausia kiemuose ir skveruose kasami bandomieji surfai 1x1 m dydzio duobes Archeologe Audrone Sapaite 2006 m rekonstruojant Savivaldybes skverelį viename surfe aptiko namo kampa muriniu sienu apatine dalį ir pamatus Pagal prie ju rastus sake puodams is krosnies traukti koklius keramika pastata datavo XIX a Kituose dviejuose surfuose nukasus mazdaug 1 5 m siuolaikinio statybinio lauzo ir tamsios vientisos zemes sluoksnį rasta dar senesniu moliniu indu sukiu Senamiescio dalies saugomos kaip archeologinis paminklas ribos eina Rudes gatve iki Vilniaus gatves Vasario 16 osios gatve iki Prisikelimo aikstes Ausros aleja iki Kastonu alejos Vilniaus gatve iki Dvaro g Dvaro gatve iki Vytauto gatves ir Vytauto gatve iki Rudes gatves Architekturiskai vertinga teritorija patvirtinus nauja Bendrajį plana turetu buti paskelbta gerokai didesne teritorija IstorijaZinoma kad 1445 m matyt buvusios pilies teritorijoje buvo pastatyta pirmoji medine Siauliu baznycia Tai įvyko prabegus nedaug laiko po oficialaus Lietuvos kriksto 1387 m ir po 1413 m rudens kai Vytautas kartu su Jogaila Nemunu ir Dubysa atplauke iki Betygalos apylinkiu ir pakrikstijo pirmuosius zemaiciu bajorus 1415 m sausio 17 d popiezius Jonas XXIII atsauke Ordino teises į Lietuva o baznycios Konstanco susirinkimas 1418 m pripazino Zemaitija Lietuvai Todel galima speti kad 1445 m gyvenviete kurioje buvo nuspresta pastatyti baznycia turejo buti pakankamai didele Tai buvo pirmoji povytautine parapijos baznycia Jos iniciatorius buvo vyskupas 1423 1434 m fundatoriai Zemaiciu seniunas Mykolas Kesgaila ir vyskupas Mikalojus Dziezgavicius 1410 m Zalgirio musyje buvo parklupdytas Vokieciu ordinas o 1435 m Pabaisko musis pasalino Livonijos ordino gresme Lietuvai todel laisvai galejo pletotis prekyba Sia proga pasinaudojo ir Siauliu gyventojai Tuo labiau kad gyvenviete stovejo ant Rygos Tilzes kelio į ja vede keliai is Zemaitijos Jurbarko ir is Upytes Gyvenviete netrukus issiplete 1589 m Abieju Tautu Respublikos Seimas prieme įstatyma kuriuo įsteigiama karaliskoji Siauliu ekonomija kuria valde Radvilos Sapiegos Tyzenhauzai ir kiti didikai Kiekvienas valdytojas is ekonomijos stengdavosi sau ispesti kaip galima daugiau naudos 1765 m ekonomijos valdytojas izdininkas Antanas Tyzenhauzas padidino duokle ir mokescius valstieciams įvede lazo prievole ir 1774 m pradejo tvarkyti Siaulius Rekonstrukcijos apimtį rodo 1781 m Siauliu centrines dalies planas kurį parenge architektas Josifas Dziuzepe Sakas Giuzepe Sacco 1735 m Veronoje Italija 1798 m Vilniuje Tada atsirado dabartine Vilniaus gatve senosios turgaus aikstes vietoje numatyta nauja daug didesne staciakampe turgaviete Is jos į dvaro kompleksa iki Dvaro gatves buvo nutiesta nauja gatvele kurios siaurineje dalyje iskilo parduotuveliu galerija sugriauta per Antrajį pasaulinį kara 1783 m plane gatve vadinama Skersine Ji naujosios aikstes pietineje puseje remesi į greta Sv Petro ir Povilo baznycios pastatytus teismo rumus dabartinio Siauliu miesto savivaldybes pastato vietoje nes 1775 m į Siaulius buvo perkeltas Telsiu teismu reparticijos centras o baigesi ties įvaziavimo vartais į Siauliu ekonomijos dvaro parka Vokieciu kareiviai deganciuose Siauliuose 1915 m Dab Vilniaus gatveSiauliu senamiestis Pirmojo pasaulinio karo metais Priekyje Siauliu Sv apastalu Petro ir Povilo cerkveSiauliu senamiescio griuvesiai Pirmojo pasaulinio karo metais 1795 m Rusijos carienes Jekaterinos II įsakymu Siauliu ekonomijos dvarai padovanoti grafui P Zubovui 1807 m birzelio menesį Siauliai tapo tartum laikina Rusijos sostine nes birzelio 14 d Napoleonas Prusijoje sumuse generolo Beningseno vadovaujamos rusu kariuomenes pajegas Isgasdintas caras Aleksandras I kunigaikstis Kurakinas ir kiti didziunai Siauliuose nekantriai lauke atomazgos Jos lauke ir karo zygiu issekintas Napoleonas Tarp abieju valdovu lakste diplomatai ir kurjeriai Pagaliau kai Aleksandras I siekdamas islaikyti sosta ir baudziavine santvarka padare daugybe nuolaidu Napoleonas pasiule susitikti prie neutralaus Nemuno Susitikimas baigesi Tilzes taika 1812 m karo isvakarese Aleksandras I vel lankesi Siauliuose 1915 m besitraukdama rusu kariuomene miesta padege o 1918 1919 m jį bombardavo bermontininkai ir vokieciai Buvo sunaikinta apie 85 senamiescio pastatu Iki 1929 m miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas Centre pastatytos administracines įstaigos visuomeniniai pastatai grazus gyvenamieji namai Centrines gatves isgrįstos netasytais akmenimis 1937 m iskelta staciatikiu cerkve turgaviete ir įrengta reprezentacine aikste su gelynais ir fontanu Antrojo pasaulinio karo metais senamiestis vel buvo sugriautas iki ikikarinio lygio pavyko atstatyti tik keliolika pastatu Atstatant senamiestį buvo laikomasi ikikarinio gatviu tinklo ir uzstatymo liniju Nebuvo atstatytas tik Turgaus veliau Pergales Prisikelimo aikstes perimetras o vietoje sugriautu pirkliu namu Vilniaus gatveje liko aikste kurioje 1991 m pastatytas paminklas Povilui Visinskiui Visi kiti pastatai statyti pokario metais nuvalius griuvesius Zymiausi pastataiBaznyciai paskirtame zemes sklype be klebonijos dar buvo pastatyti namai kunigams spitole ir parapijine mokykla Prie baznycios atsiradusioje turgaus aiksteje rikiavosi smulkiu prekybininku krautuveles amatininku dirbtuves ir smukles Apie ilga aikstes amziu byloja gilus kulturinis sluoksnis Tilzes gatves ir Ausros alejos sankryzoje jis siekia 180 cm Cia palaidoti 4 5 akmenu grindiniai Pirmajai medinei baznyciai sutrunijus 1625 m pradeta dabartines murines baznycios statyba Sienu murijimas uztruko apie penkiolika metu Vidaus įrengimas tesesi dar ilgiau Baznycios pastatas buvo pritaikytas gynybai Apie tai liudija siauri saudymo langeliai Karu su svedais metu baznycion begdavo sleptis miesto gyventojai Siu karu metu baznycia pirma karta buvo sudeginta o po to vel atstatyta Keleta kartu boksta apgadino zaibai Po kiekvieno atstatymo keitesi baznycios boksto ir stogo aukstis bei forma Paskutinį karta baznycia atstatyta 1951 m Sv Petro ir Povilo baznycia yra auksciausias statinys Siauliu mieste ypac toli matomas jos bokstas Centrine miesto dalis praejusiame simtmetyje labai keitesi Dauguma pastatu karu metu buvo sudeginta sugriauta sunyko savaime arba buvo neatpazįstamai perstatyta Siame rajone yra pestiesiems atiduota Vilniaus gatves dalis pirmoji buvusioje TSRS pesciuju gatve Autoriai architekte ir dailininkas Vilius Puronas Didzdvario sodyba buvo įsikurusi dabartinio senojo parko Dvaro Vilniaus gatviu ir Kastonu alejos supamoje teritorijoje Ekonomijos rumuose buvo įsikurusi dvaru administracija cia lankydavosi ekonomijos valdytojai ir nuomotojai Rumus supo parkas turejes vartus į Skersine gatve ir Turgaus aikste XIX a pastacius Zubovu vasaros rezidencija dabar Siauliu universiteto Menu fakultetas uz įvaziavimo vartu su dviem soninemis arkomis pestiesiems praeiti buvo apskritas medziais apsodintas ratas karietoms apvaziuoti toliau aleja dabar Kastonu aleja pasibaigusi vartais į dabartine Vilniaus gatve Alejos vartai sugriauti per Pirmajį pasaulinį kara Ausros alejos vartai nugriauti 1936 m pratesiant gatve Is kitu senojo dvaro statiniu bemaz nieko iki musu laiku neisliko Senuju ekonomijos rumu likuciai buvo nugriauti pries Antrajį pasaulinį kara o ju vietoje pastatyti apygardos teismo rumai dabar policija Islike tik dvaro rumu akmenines tvoros likuciai Kastonu alejoje Buvusiose dvaro arklidese dabar Apygardos teismo rumai Didzdvario parko gilumoje islike pagalbiniu dvaro pastatu rusiai apie kuriuos siaulieciu vaizduote sukure daug legendu neva jie slaptais tuneliais sujungti su baznycios pozemiais ir net su Salduves kalnu Greta Kastonu alejos Zubovu dovanotame sklype 1898 m įsikure mergaiciu gimnazija dabar Didzdvario gimnazija Liaudies namai pastatyti 1898 m turejo nemaza reiksme Siauliu visuomeniniame gyvenime 1904 m siu namu saleje caro valdziai oficialiai leidus įvyko pirmasis viesas lietuviskas spektaklis Amerika pirtyje Po ilgamecio lietuviskos tautines veiklos ir spaudos draudimo sis spektaklis buvo reiksmingas įvykis Neatsitiktinai į spektaklį ziurovai susirinko is tolimiausiu Lietuvos kampeliu Pirmasis spektaklis prasidejo labai audringai buvo platinamos proklamacijos įvyko susiremimu su carine policija 1905 1907 m Liaudies namuose ne karta buvo susirinke miesto darbininkai aptarti veiklos 1918 m cia vyko siaulieciu mitingai nukreipti pries vokiskuosius okupantus o 1918 m pabaigoje savivaldybes rinkimai 1919 m sausio 1 d paskelbta Tarybu valdzia Pokario metais cia buvo įsikure miesto Kulturos namai SaltiniaiAlgis Vysniunas Siauliu miesto centrine dalis ar urbanistikos paveldo saugotinos teritorijos Urbanistika ir architektura 2010 34 4 181 194 http doi org 10 3846 tpa 2010 18