Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Orderis lot ordo eilė tvarka architektūrinis orderis pastato kolonų ir jų laikomų konstrukcijų formomis bei deriniu pagr
Orderis (architektūra)
Orderis (lot. ordo – eilė, tvarka), architektūrinis orderis – pastato kolonų ir jų laikomų konstrukcijų formomis bei deriniu pagrįstas architektūrinės kompozicijos tipas. Orderį sudaro vertikali laikančioji dalis – kolona su baze ir kapiteliu (kai kada puskolonė, piliastras), ir horizontali laikomoji dalis – antablementas. Pagal kapitelio ir antablemento sandarą orderiai skirstomi į , (pagrindiniai), , ir (išvestiniai). Visi šie orderiai dar vadinami klasikiniais.
Orderių elementai naudoti jau Senovės Egipto, Mesopotamijos, Finikijos, Persijos ir Indijos architektūroje. Klasikiniai orderiai sukurti Senovės Graikijoje, vėliau perimti romėnų. Pamažu prarado savo pirminę konstrukcinę paskirtį, tapo dekoratyviniu pastato elementu. Viduramžių architektūroje naudoti rečiau, išpopuliarėjo Renesanso epochoje, taikyti baroko, klasicizmo, neoklasicizmo architektūroje. XX a. pab.–XXI a. pr. vėl taikyti , bet netradiciškai, laisvai.
Elementai
Kolona remiasi į stilobatą – viršutinę stereobato pakopą. Dauguma kolonų (išskyrus dorėniškąją) turi bazę – profiliuotą apatinę dalį, į kurią remiasi liemuo. Kolonos liemuo – ilgas, siauras, vertikalus cilindras. Liemuo būna tiesus, siaurėjantis į viršų (kartais į apačią), su entaze (išgaubtas); jo paviršius būna lygus arba puoštas vertikaliais grioveliais – kaneliūromis. Kolonos gale yra antablementą laikantis kapitelis. Kapiteliu perduodama antablemento apkrova kolonos liemeniui bei sukuriamas šių dviejų orderio elementų estetinis ryšys. Paprasčiausią – dorėninį kapitelį sudaro trys dalys: astragalas arba kaklelis, skiriantis kapitelį nuo liemens, echinas – vidurinė dalis, ir abakas, tiesiogiai remiantis antablementą. Antablementą sudaro trys vizualiai atskirtos horizontalios dalys: architravas (sija virš kolonų), frizas (vidurinė juosta) ir karnizas (viršutinė išsikišusi dalis).
Graikiškieji orderiai
Dorėninis ir jonėninis orderiai atsirado, pritaikius medinės sijinės perdangos konstrukciją akmeniniams pastatams. Masyvių, monumentalių formų dorėninis orderis pradėtas vartoti dorėnų genties teritorijoje Graikijos žemyninėje dalyje VII a. pr. m. e. pradžioje, puošnesnis ir grakštesnis jonėninis orderis – jonėnų gyvenamoje Atikoje ir Mažojoje Azijoje VII a. pr. m. e. viduryje. Vėlyvuoju klasikiniu laikotarpiu susiformavo jonėninio orderio atmaina – korintinis orderis, pavadintas pagal Korinto miestą. Visus tris orderius su nedideliais pakeitimais perėmė romėnai.
Dorėninis orderis
Dorėninis – paprasčiausias iš visų orderių, laikomas ankstyviausia orderių rūšimi. Masyvus, monumentalių griežtų formų, be puošybos. Kolonos liemuo šiek tiek išgaubtas, siaurėjantis į viršų, su 20 kaneliūrų. Neturi bazės: remiasi tiesiai į stilobatą. Palyginti su kitais orderiais, kolonos liemuo trumpesnis ir storesnis, kartu su kapiteliu yra 4–8 kolonos skersmenų ilgio. Kapitelis paprastas, susidedantis iš kaklelio, profiliuoto echino ir kvadratinio abako. Antablementas sudarytas iš žemo, lygaus arba horizontaliomis linijomis paryškinto architravo, frizo su ir bei karnizo. Triglifai vertikaliais grioveliais suskaidyti į 3 ar 4 dalis, metopos – lygios arba papuoštos reljefais (kai kada tapyba).
Romėnų dorėninio orderio kolona lieknesnė, puošyba didesnė. Naudota bazė, dažnai būta ir . Romėniškasis orderio variantas plačiai naudotas ir klasicizmo architektūroje.
Dorėninio orderio pavyzdžiai – visos Sicilijos ir Pesto senesnės šventyklos, Atėnų Tesėjonas ir Partenonas.
Jonėninis orderis
Jonėninis orderis kildinamas iš panašaus, bet paprastesnio ir mažiau žinomo eolinio orderio. Jonėninė kolona remiasi į profiliuotą, dviejų nupjautų kūgių formos bazę, liemuo šiek tiek išgaubtas, su 24 kaneliūromis. Išskirtinis kapitelio bruožas – du į sraigės namelius panašūs užraitymai – voliutos. Echinas dekoruotas jonikais – kiaušinių ir strėlių ornamentų motyvais. Antablementą sudaro profiliuotas architravas, lygus arba reljefais puoštas frizas ir profiliuotas karnizas, dažnai atskirti vienas nuo kito ornamentuotomis juostomis. Būna ir be frizo. Viso orderio aukštis – devyni kolonos liemens žemutinės dalies skesmenys (18 modulių).
Skiriamas antikinis, Mažosios Azijos ir helenistinis jonėninis orderiai. Iš helenistinio susiformavo romėnų jonėninis orderis, plačiai naudotas renesanso, klasicizmo ir neoklasicizmo architektūroje. Žymiausi išlikę jonėninio orderio paminklai – Atėnės Nikės šventykla ir Erechtėjonas Atėnų akropolyje, Pergamo Dzeuso altorius.
Korintinis orderis
Korintinis – grakščiausias iš visų graikiškųjų orderių. Susiformavo iš jonėninio orderio IV a. pr. m. e. Romėnų architektas Vitruvijus orderio autoriumi laikė V a. pr. m. e. kūrusį graikų skulptorių . Nuo jonėninio labiausiai skiriasi aukštesniu ir puošnesniu taurės formos kapiteliu, apsuptu 2–3 eilėmis stilizuotų , su 4 abaką laikančiomis voliutomis kampuose. Architravas trijų profiliais atskirtų juostų, frizas su reljefiniais ornamentais arba užrašais, karnizas su ir . Kolonos liemuo su 24 kaneliūromis, ilgis – 10 liemens skersmenų (20 modulių).
Korintinis orderis ypač paplito Romos imperijos laikais. Romėnų korintinis orderis skiriasi kapitelio siluetu, antablemento proporcijomis, karnizo profiliais ir puošyba. Vartotas Renesanso, baroko, klasicizmo ir istorizmo architektūroje.
Romėniškieji orderiai
Perėmę ir pritakę tris graikiškuosius orderius, romėnai sukūrė ir du savo – toskaninį ir kompozitinį orderius. Romėnų pastatuose orderiai buvo vartojami , , portikuose. Įvairūs orderiai vartoti keliuose pastato aukštuose (): apatiniame aukšte dorėninis, toskaninis (masyviausi), viduriniame – jonėninis, paskutiniame – korintinis ar kompozicinis (lengviausi). Vienas iš žymiausių pastatų, kurio aukštuose naudoti skirtingi orderiai – Koliziejus.
Toskaninis orderis
Toskaninis orderis – supaprastinta dorėniškojo orderio atmaina. Susiklostė V–III a. pr. m. e. Sunkių proporcijų, be puošmenų. Apačioje turi bazę su plintu ir toru. Kolonos liemuo be kaneliūrų, viršutinėje dalyje penktadaliu siauresnis nei apatinėje. Kolonos aukštis – 7 skersmenys (14 modulių). Kapitelis sudarytas tik iš echino ir abako, abi dalys vienodo aukščio. Architravo ir frizo paviršius lygus, karnizo – profiliuotas. Paplito Renesanso ir klasicizmo architektūroje.
Kompozitinis orderis
Kompozitinis orderis pasižymi lengvomis, grakščiomis formomis, gausia skulptūrine puošyba. Pagrindinis skiriamasis bruožas – kombinuotas kapitelis su jonėniškomis voliutomis ir korintiniais akanto lapais. Kolona 10 skersmenų (20 modulių) aukščio, liemuo su kaneliūromis, remiasi į profiliuotą bazę su pjedestalu. Antablementą sudaro 2 dalių profiliuotas architravas, frizas ir ornamentuotas karnizas. Susiformavo I a. pr. m. e., iki Renesanso nebuvo išskirtas į atskirą rūšį, buvo laikomas korintinio orderio vėlyvąja romėniškąja atmaina. Naudotas Renesanso, baroko ir klasicizmo architektūroje.
Orderinė sistema vėlesniais amžiais
Viduramžiais orderiai taikyti retai, dažniau buvo vartojami tik jų elementai. Orderinė architektūra atgimė Renesanso epochoje: orderiai pasidarė vienu svarbiausių Renesanso architektūros komponentų. Buvo matematiškai apskaičiuotos orderių proporcijos, nustatytas tų proporcijų santykinis vienetas – modulis (pusė kolonos skersmens). Vėlyvojo Renesanso ir baroko laikotarpiu paplito – kolonų, puskolonių arba piliastrų eilė, jungianti kelis aukštus. Transformuoti klasikiniai orderiai taikyti ir klasicizmo, ampyro, neoklasicizmo architektūroje. XX a. modernizmo architektūroje atsisakyta istorinių architektūros formų, ornamentų, orderių vietoje naudotos gelžbetoninės atramos. Postmodernistiniuose pastatuose orderiai taikyti laisvai, nesilaikant moduliais pagrįstų proporcijų ir standartų. Dalis architektų savo darbuose naudoja klasikinius orderius ir šiais laikais.
Terminas
„Orderio“ terminas pirmąkart sistemingai panaudotas Renesanso laikais italų architekto ir architektūros teoretiko Džakomo da Vinjolos veikale „Penkių architektūros orderių taisyklės“ (La regola delli cinque ordini d’architettura, 1562 m.). Vieninteliame iš antikos laikų išlikusiame architektūros veikale – Vitruvijaus traktate „Dešimt knygų apie architektūrą“ (De architectura libri decem, apie 20–30 pr. m. e.), keturios kolonų rūšys (dorėninė, joninė, korintinė ir toskaninė) vadinamos įvairiais vardais: genus (tipas, rūšis), mos (tradicija, paprotys), opera (darbas).
Lietuvoje
Lietuvoje orderių elementai vartoti nuo XVI a.; orderiai ypač paplito Renesanso ir klasicizmo laikotarpiu – , M. Knakfuso, L. Stuokos-Gucevičiaus, K. Podčašinskio pastatuose. XX a. orderių elementus vartojo M. Songaila ir kai kurie kiti architektai.
Išnašos
- Orderis, lietuviuzodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2020-10-01.
- Orderiai, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 8 (Moreasas–Pinturikjas), p. 346. Vilnius, „Mokslas“, 1981 m.
- Orderis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-09-27. Nuoroda tikrinta 2020-10-07.
- "Order, architecture", Encyclopaedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-10-07.
- Aleksandras Indriulaitis, Dorėniškasis orderis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2018-08-20. Nuoroda tikrinta 2020-10-04.
- Dorėninis orderis, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 3 (Demokratinis–Garibaldžio), p. 146. Vilnius, „Mokslas“, 1978 m.
- Kolonų orderiai, Antikos žodynas, p. 260, Vilnius, „Alma Litera“ 2008 m.
- Rasa Butvilaitė, Jonėniškasis orderis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2018-08-24. Nuoroda tikrinta 2020-10-04.
- Jonėninis orderis, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 5 (Janenka–Kombatantai), p. 69. Vilnius, „Mokslas“, 1979 m.
- Dalia Andziulytė, Kalimachas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-01-18. Nuoroda tikrinta 2020-10-04.
- Algė Jankevičienė, Korintiškasis orderis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2018-09-03. Nuoroda tikrinta 2020-10-04.
- Korintinis orderis, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 6 (Kombinacija–Lietuvos), p. 94. Vilnius, „Mokslas“, 1980 m.
- Koliziejus, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2020-04-20. Nuoroda tikrinta 2020-10-04.
- Toskaniškasis orderis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2018-10-19. Nuoroda tikrinta 2020-10-04.
- Toskaninis orderis, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 11 (Šternbergo–Vaisius), p. 361. Vilnius, „Mokslas“, 1983 m.
- Kompozitinis orderis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2018-09-03. Nuoroda tikrinta 2020-10-04.
- Kompozicinis orderis, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 6 (Kombinacija–Lietuvos), p. 19. Vilnius, „Mokslas“, 1980 m.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Orderis (architektūra), Kas yra Orderis (architektūra)? Ką reiškia Orderis (architektūra)?
Orderis lot ordo eile tvarka architekturinis orderis pastato kolonu ir ju laikomu konstrukciju formomis bei deriniu pagrįstas architekturines kompozicijos tipas Orderį sudaro vertikali laikancioji dalis kolona su baze ir kapiteliu kai kada puskolone piliastras ir horizontali laikomoji dalis antablementas Pagal kapitelio ir antablemento sandara orderiai skirstomi į pagrindiniai ir isvestiniai Visi sie orderiai dar vadinami klasikiniais Penkiu architekturiniu orderiu iliustracija prancuziskoje enciklopedijoje Virsutineje eileje toskaninis ir doreninis orderiai vidurineje dvi joneninio orderio atmainos apatineje korintinis ir kompozitinis orderiai Orderiu elementai naudoti jau Senoves Egipto Mesopotamijos Finikijos Persijos ir Indijos architekturoje Klasikiniai orderiai sukurti Senoves Graikijoje veliau perimti romenu Pamazu prarado savo pirmine konstrukcine paskirtį tapo dekoratyviniu pastato elementu Viduramziu architekturoje naudoti reciau ispopuliarejo Renesanso epochoje taikyti baroko klasicizmo neoklasicizmo architekturoje XX a pab XXI a pr vel taikyti bet netradiciskai laisvai ElementaiDoreninis kaireje ir joneninis desineje orderiai ir ju elementai Kolona remiasi į stilobata virsutine stereobato pakopa Dauguma kolonu isskyrus doreniskaja turi baze profiliuota apatine dalį į kuria remiasi liemuo Kolonos liemuo ilgas siauras vertikalus cilindras Liemuo buna tiesus siaurejantis į virsu kartais į apacia su entaze isgaubtas jo pavirsius buna lygus arba puostas vertikaliais grioveliais kaneliuromis Kolonos gale yra antablementa laikantis kapitelis Kapiteliu perduodama antablemento apkrova kolonos liemeniui bei sukuriamas siu dvieju orderio elementu estetinis rysys Paprasciausia doreninį kapitelį sudaro trys dalys astragalas arba kaklelis skiriantis kapitelį nuo liemens echinas vidurine dalis ir abakas tiesiogiai remiantis antablementa Antablementa sudaro trys vizualiai atskirtos horizontalios dalys architravas sija virs kolonu frizas vidurine juosta ir karnizas virsutine issikisusi dalis Graikiskieji orderiaiDoreninis ir joneninis orderiai atsirado pritaikius medines sijines perdangos konstrukcija akmeniniams pastatams Masyviu monumentaliu formu doreninis orderis pradetas vartoti dorenu genties teritorijoje Graikijos zemynineje dalyje VII a pr m e pradzioje puosnesnis ir grakstesnis joneninis orderis jonenu gyvenamoje Atikoje ir Mazojoje Azijoje VII a pr m e viduryje Velyvuoju klasikiniu laikotarpiu susiformavo joneninio orderio atmaina korintinis orderis pavadintas pagal Korinto miesta Visus tris orderius su nedideliais pakeitimais pereme romenai Doreninis orderis Doreninis kapitelis PartenoneJoneninis kapitelis Britu muziejuje LondoneKorintinis kapitelis Panteono portike Romoje Doreninis paprasciausias is visu orderiu laikomas ankstyviausia orderiu rusimi Masyvus monumentaliu grieztu formu be puosybos Kolonos liemuo siek tiek isgaubtas siaurejantis į virsu su 20 kaneliuru Neturi bazes remiasi tiesiai į stilobata Palyginti su kitais orderiais kolonos liemuo trumpesnis ir storesnis kartu su kapiteliu yra 4 8 kolonos skersmenu ilgio Kapitelis paprastas susidedantis is kaklelio profiliuoto echino ir kvadratinio abako Antablementas sudarytas is zemo lygaus arba horizontaliomis linijomis paryskinto architravo frizo su ir bei karnizo Triglifai vertikaliais grioveliais suskaidyti į 3 ar 4 dalis metopos lygios arba papuostos reljefais kai kada tapyba Romenu doreninio orderio kolona lieknesne puosyba didesne Naudota baze daznai buta ir Romeniskasis orderio variantas placiai naudotas ir klasicizmo architekturoje Doreninio orderio pavyzdziai visos Sicilijos ir Pesto senesnes sventyklos Atenu Tesejonas ir Partenonas Joneninis orderis Joneninis orderis kildinamas is panasaus bet paprastesnio ir maziau zinomo eolinio orderio Jonenine kolona remiasi į profiliuota dvieju nupjautu kugiu formos baze liemuo siek tiek isgaubtas su 24 kaneliuromis Isskirtinis kapitelio bruozas du į sraiges namelius panasus uzraitymai voliutos Echinas dekoruotas jonikais kiausiniu ir streliu ornamentu motyvais Antablementa sudaro profiliuotas architravas lygus arba reljefais puostas frizas ir profiliuotas karnizas daznai atskirti vienas nuo kito ornamentuotomis juostomis Buna ir be frizo Viso orderio aukstis devyni kolonos liemens zemutines dalies skesmenys 18 moduliu Skiriamas antikinis Mazosios Azijos ir helenistinis joneninis orderiai Is helenistinio susiformavo romenu joneninis orderis placiai naudotas renesanso klasicizmo ir neoklasicizmo architekturoje Zymiausi islike joneninio orderio paminklai Atenes Nikes sventykla ir Erechtejonas Atenu akropolyje Pergamo Dzeuso altorius Korintinis orderis Korintinis graksciausias is visu graikiskuju orderiu Susiformavo is joneninio orderio IV a pr m e Romenu architektas Vitruvijus orderio autoriumi laike V a pr m e kurusį graiku skulptoriu Nuo joneninio labiausiai skiriasi aukstesniu ir puosnesniu taures formos kapiteliu apsuptu 2 3 eilemis stilizuotu su 4 abaka laikanciomis voliutomis kampuose Architravas triju profiliais atskirtu juostu frizas su reljefiniais ornamentais arba uzrasais karnizas su ir Kolonos liemuo su 24 kaneliuromis ilgis 10 liemens skersmenu 20 moduliu Korintinis orderis ypac paplito Romos imperijos laikais Romenu korintinis orderis skiriasi kapitelio siluetu antablemento proporcijomis karnizo profiliais ir puosyba Vartotas Renesanso baroko klasicizmo ir istorizmo architekturoje Romeniskieji orderiaiKompozitinis kapitelis buvusiuose Teisingumo rumuose Budapeste Pereme ir pritake tris graikiskuosius orderius romenai sukure ir du savo toskaninį ir kompozitinį orderius Romenu pastatuose orderiai buvo vartojami portikuose Įvairus orderiai vartoti keliuose pastato aukstuose apatiniame aukste doreninis toskaninis masyviausi viduriniame joneninis paskutiniame korintinis ar kompozicinis lengviausi Vienas is zymiausiu pastatu kurio aukstuose naudoti skirtingi orderiai Koliziejus Toskaninis orderis Toskaninis orderis supaprastinta doreniskojo orderio atmaina Susikloste V III a pr m e Sunkiu proporciju be puosmenu Apacioje turi baze su plintu ir toru Kolonos liemuo be kaneliuru virsutineje dalyje penktadaliu siauresnis nei apatineje Kolonos aukstis 7 skersmenys 14 moduliu Kapitelis sudarytas tik is echino ir abako abi dalys vienodo aukscio Architravo ir frizo pavirsius lygus karnizo profiliuotas Paplito Renesanso ir klasicizmo architekturoje Kompozitinis orderis Kompozitinis orderis pasizymi lengvomis graksciomis formomis gausia skulpturine puosyba Pagrindinis skiriamasis bruozas kombinuotas kapitelis su joneniskomis voliutomis ir korintiniais akanto lapais Kolona 10 skersmenu 20 moduliu aukscio liemuo su kaneliuromis remiasi į profiliuota baze su pjedestalu Antablementa sudaro 2 daliu profiliuotas architravas frizas ir ornamentuotas karnizas Susiformavo I a pr m e iki Renesanso nebuvo isskirtas į atskira rusį buvo laikomas korintinio orderio velyvaja romeniskaja atmaina Naudotas Renesanso baroko ir klasicizmo architekturoje Orderine sistema velesniais amziaisOksfordo universiteto Bodlio bibliotekos Penkiu orderiu bokstas su visais klasikiniais orderiais nuo toskaninio apacioje iki kompozitinio virsuje 1619 m Viduramziais orderiai taikyti retai dazniau buvo vartojami tik ju elementai Orderine architektura atgime Renesanso epochoje orderiai pasidare vienu svarbiausiu Renesanso architekturos komponentu Buvo matematiskai apskaiciuotos orderiu proporcijos nustatytas tu proporciju santykinis vienetas modulis puse kolonos skersmens Velyvojo Renesanso ir baroko laikotarpiu paplito kolonu puskoloniu arba piliastru eile jungianti kelis aukstus Transformuoti klasikiniai orderiai taikyti ir klasicizmo ampyro neoklasicizmo architekturoje XX a modernizmo architekturoje atsisakyta istoriniu architekturos formu ornamentu orderiu vietoje naudotos gelzbetonines atramos Postmodernistiniuose pastatuose orderiai taikyti laisvai nesilaikant moduliais pagrįstu proporciju ir standartu Dalis architektu savo darbuose naudoja klasikinius orderius ir siais laikais Terminas Orderio terminas pirmakart sistemingai panaudotas Renesanso laikais italu architekto ir architekturos teoretiko Dzakomo da Vinjolos veikale Penkiu architekturos orderiu taisykles La regola delli cinque ordini d architettura 1562 m Vieninteliame is antikos laiku islikusiame architekturos veikale Vitruvijaus traktate Desimt knygu apie architektura De architectura libri decem apie 20 30 pr m e keturios kolonu rusys dorenine jonine korintine ir toskanine vadinamos įvairiais vardais genus tipas rusis mos tradicija paprotys opera darbas LietuvojeLietuvoje orderiu elementai vartoti nuo XVI a orderiai ypac paplito Renesanso ir klasicizmo laikotarpiu M Knakfuso L Stuokos Guceviciaus K Podcasinskio pastatuose XX a orderiu elementus vartojo M Songaila ir kai kurie kiti architektai IsnasosOrderis lietuviuzodynas lt Nuoroda tikrinta 2020 10 01 Orderiai Lietuviskoji tarybine enciklopedija t 8 Moreasas Pinturikjas p 346 Vilnius Mokslas 1981 m Orderis Visuotine lietuviu enciklopedija 2019 09 27 Nuoroda tikrinta 2020 10 07 Order architecture Encyclopaedia Britannica Nuoroda tikrinta 2020 10 07 Aleksandras Indriulaitis Doreniskasis orderis Visuotine lietuviu enciklopedija 2018 08 20 Nuoroda tikrinta 2020 10 04 Doreninis orderis Lietuviskoji tarybine enciklopedija t 3 Demokratinis Garibaldzio p 146 Vilnius Mokslas 1978 m Kolonu orderiai Antikos zodynas p 260 Vilnius Alma Litera 2008 m Rasa Butvilaite Joneniskasis orderis Visuotine lietuviu enciklopedija 2018 08 24 Nuoroda tikrinta 2020 10 04 Joneninis orderis Lietuviskoji tarybine enciklopedija t 5 Janenka Kombatantai p 69 Vilnius Mokslas 1979 m Dalia Andziulyte Kalimachas Visuotine lietuviu enciklopedija 2019 01 18 Nuoroda tikrinta 2020 10 04 Alge Jankeviciene Korintiskasis orderis Visuotine lietuviu enciklopedija 2018 09 03 Nuoroda tikrinta 2020 10 04 Korintinis orderis Lietuviskoji tarybine enciklopedija t 6 Kombinacija Lietuvos p 94 Vilnius Mokslas 1980 m Koliziejus Visuotine lietuviu enciklopedija 2020 04 20 Nuoroda tikrinta 2020 10 04 Toskaniskasis orderis Visuotine lietuviu enciklopedija 2018 10 19 Nuoroda tikrinta 2020 10 04 Toskaninis orderis Lietuviskoji tarybine enciklopedija t 11 Sternbergo Vaisius p 361 Vilnius Mokslas 1983 m Kompozitinis orderis Visuotine lietuviu enciklopedija 2018 09 03 Nuoroda tikrinta 2020 10 04 Kompozicinis orderis Lietuviskoji tarybine enciklopedija t 6 Kombinacija Lietuvos p 19 Vilnius Mokslas 1980 m Vikiteka Orderis architektura vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu