Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šočikalkas XochicalcoPiramidėŠočikalkasKoordinatės 18 48 0 š pl 99 17 0 v ilg 18 80000 š pl 99 28333 r ilg 18 80000 99 2
Šočikalkas
| Šočikalkas Xochicalco | |
|---|---|
Piramidė | |
| Šočikalkas | |
| Koordinatės | 18°48′0″ š. pl. 99°17′0″ v. ilg. / 18.80000°š. pl. 99.28333°r. ilg. |
| Vieta | Moreloso valstija, Meksika |
| Regionas | Mezoamerika |
| Istorija | |
| Pastatytas | VIII a. |
| Sugriautas | 900 m. |
| Laikotarpis | Klasikinis |
| Informacija | |
| Žvalgytas | nuo 1777 m. |
| Vikiteka | VikitekaVikiteka |
| UNESCO | (angl.) (pranc.): 939 |
Šočikalkas (isp. Xochicalco) – ikikolumbinio laikotarpio archeologinė radimvietė Meksikoje, Moreloso valstijos vakaruose, 38 km į pietvakarius nuo Kuernavakos. Pavadinimas išvertus iš nahuatlių kalbos reiškia „gėlių namo vietoje“.
Istorija
Teritorija apgyvendinta 200 m. pr. m. e., bet ilgą laiką nesivystė į svarbesnį centrą. Šočikalko klestėjimo laikotarpis (700–900 m.) prasidėjo netrukus po Teotihuakano žlugimo, todėl neretai spekuliuojama, kad Šočikalkas galėjęs prisidėti prie buvusios imperijos griūties. Miesto architektūra ir ikonografija turi daug bendrų bruožų su Teotihuakano, majų, menu. Klestėjimo piko metu čia galėję gyventi 20 tūkst. gyventojų. Apie 900-uosius m. Šočikalkas buvo sudegintas ir sugriautas. Vėliau, apie 1200 m. buvusio miesto vietoje apsigyveno nahuatliškai kalbantys tlahuikai.
Architektūra
Pagrindinis kulto centras yra dirbtinai sudaryta kalva. Vienas įspūdingiausių išlikusių Šočikalko objektų – plunksnuotosios gyvatės šventykla su raižiniais ant sienų. Taip pat yra dar keletas laiptuotųjų piramidžių, rūmai, trys žaidimo kamuoliu stadionai, altoriai, pirtys, stelos, urvai su įrengtais nusileidimais.
Taip pat yra urve įrengta senovinė observatorija. Urvas ištinkuotas, išdažytas juodai, geltonai ir raudonai. Įrengtas 8,7 m ilgio „kaminas“, per kurį saulės spinduliai patenka į urvą ir projektuojasi ant urvo grindų. Saulės šviesa patenka į urvą 105 dienas per metus – nuo balandžio 30 iki rugpjūčio 15 d. Saulei judant link Vėžio atogrąžos ir atgal, du kartus per metus ji atsiduria zenite – gegužės 14/15 ir liepos 28/29 dienomis – tuomet spinduliai patenka tiesiai į observatoriją.
Dėl savo istorinės ir architektūrinės reikšmės Šočikalkas 1999 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
- Plunksuotosios gyvatės piramidė
- Stadionas
- Observatorijos „kaminas“
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šočikalkas, Kas yra Šočikalkas? Ką reiškia Šočikalkas?
Socikalkas XochicalcoPiramideSocikalkasKoordinates 18 48 0 s pl 99 17 0 v ilg 18 80000 s pl 99 28333 r ilg 18 80000 99 28333Vieta Moreloso valstija MeksikaRegionas MezoamerikaIstorijaPastatytas VIII a Sugriautas 900 m Laikotarpis KlasikinisInformacijaZvalgytas nuo 1777 m Vikiteka VikitekaVikitekaUNESCO angl pranc 939 Socikalkas isp Xochicalco ikikolumbinio laikotarpio archeologine radimviete Meksikoje Moreloso valstijos vakaruose 38 km į pietvakarius nuo Kuernavakos Pavadinimas isvertus is nahuatliu kalbos reiskia geliu namo vietoje IstorijaTeritorija apgyvendinta 200 m pr m e bet ilga laika nesivyste į svarbesnį centra Socikalko klestejimo laikotarpis 700 900 m prasidejo netrukus po Teotihuakano zlugimo todel neretai spekuliuojama kad Socikalkas galejes prisideti prie buvusios imperijos griuties Miesto architektura ir ikonografija turi daug bendru bruozu su Teotihuakano maju menu Klestejimo piko metu cia galeje gyventi 20 tukst gyventoju Apie 900 uosius m Socikalkas buvo sudegintas ir sugriautas Veliau apie 1200 m buvusio miesto vietoje apsigyveno nahuatliskai kalbantys tlahuikai ArchitekturaPagrindinis kulto centras yra dirbtinai sudaryta kalva Vienas įspudingiausiu islikusiu Socikalko objektu plunksnuotosios gyvates sventykla su raiziniais ant sienu Taip pat yra dar keletas laiptuotuju piramidziu rumai trys zaidimo kamuoliu stadionai altoriai pirtys stelos urvai su įrengtais nusileidimais Taip pat yra urve įrengta senovine observatorija Urvas istinkuotas isdazytas juodai geltonai ir raudonai Įrengtas 8 7 m ilgio kaminas per kurį saules spinduliai patenka į urva ir projektuojasi ant urvo grindu Saules sviesa patenka į urva 105 dienas per metus nuo balandzio 30 iki rugpjucio 15 d Saulei judant link Vezio atograzos ir atgal du kartus per metus ji atsiduria zenite geguzes 14 15 ir liepos 28 29 dienomis tuomet spinduliai patenka tiesiai į observatorija Del savo istorines ir architekturines reiksmes Socikalkas 1999 m įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sarasa Plunksuotosios gyvates piramide Stadionas Observatorijos kaminas