Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kuernavaka isp Cuernavaca nah Cuauhnāhuac miestas centrinėje Meksikoje Vulkaninės Kordiljeros pietiniame šlaite apie 60
Kuernavaka
Kuernavaka (isp. Cuernavaca, nah. Cuauhnāhuac) – miestas centrinėje Meksikoje, Vulkaninės Kordiljeros pietiniame šlaite, apie 60 km į pietus nuo Meksiko. Moreloso valstijos sostinė.
| Kuernavaka isp. Cuernavaca | |
|---|---|
| Korteso rūmai | |
| Laiko juosta: (UTC-6) | |
| Valstybė | Meksika |
| Valstija | Moreloso valstija |
| Gyventojų | 341 029 |
| Plotas | 74,6 km² |
| Tankumas | 4 571 žm./km² |
| Altitudė | 1 510 m |
| Tinklalapis | [1] |
| Vikiteka | Kuernavaka |
Per miestą eina greitkelis Meksikas-Akapulkas bei Meksiko-Balsaso siaurasis geležinkelis. Maisto (malimo, tabako, cukraus, alaus), tekstilės, cemento, odos, popieriaus pramonė. Amatai (sidabro dirbinių gamyba, tradicinė tekstilė, dailė). Apylinkėse auginami kavamedžiai, cukranendrės, verčiamasi gėlininkyste, bitininkyste. Svarbus turistinis Meksikos centras bei Meksiko miesto gyventojų poilsio vieta. Veikia archeologijos, istorijos, liaudies medicinos muziejai, Moreloso autonominis universitetas, įkurtas 1953 m., keletas teatrų, kino salių.
Paveldas
Miesto įžymybė – XII-XIV a. actekų piramidė su 2 kapaviečių liekanomis.
Miestas taip pat turtingas kolonijine architektūra:
- 1529 m. pastatytas Šv. Pranciškaus vienuolynas su katedra (pradėta statyti 1533 m., su XVI a. plateresko stiliaus portalu, freskomis),
- Ernano Korteso rūmai, pastatyti 1533 m., išdailinti Diego Riveros freskomis (dabar čia veikia valstijos vyriausybė),
- XVI–XVIII a. bažnyčios ir koplyčios,
- ispanų – maurų stiliaus sodai (1699–1778 m.),
- XVIII a. akviadukas, kolonijinių laikų tiltai.
Iš moderniosios architektūros išskirtini XX a. daugiaaukščiai viešbučiai.
- Teopansolko piramidė
- Marijos ėmimo į Dangų katedra
- Kalvarijos koplyčia
Istorija
Pirmieji regiono gyventojai, kaip manoma, buvo . Nuo XII a. čia įsikūrė actekai. Jie įkūrė miestą, pastatė šventyklų kompleksą, tvirtovę. Paskutiniu miesto valdovu buvo Icohuacinas. Ispanai, vadovaujami , Meksikos užkariavimo metu užėmė Kuernavaką (tada vadintą Kuauhnahuaku). Vėliau čia pastatytas pirmasis cukraus fabrikas, o 1526 m. pradėti statyti rūmai, kuriuose įsikūrė Ernanas Kortesas. 1529 m. į Kuernvaką atvyko pranciškonai ir įkūrė vienuolyną. Kolonijiniais laikais miestas buvo Oašakos slėnio markizato centras.
Šaltiniai
- MEXICO: States and Major Cities, citypopulation.de
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 243
- Kuernavaka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kuernavaka, Kas yra Kuernavaka? Ką reiškia Kuernavaka?
Kuernavaka isp Cuernavaca nah Cuauhnahuac miestas centrineje Meksikoje Vulkanines Kordiljeros pietiniame slaite apie 60 km į pietus nuo Meksiko Moreloso valstijos sostine Kuernavaka isp Cuernavaca Korteso rumaiKuernavaka18 55 0 s pl 99 13 0 v ilg 18 91667 s pl 99 21667 r ilg 18 91667 99 21667 Kuernavaka Laiko juosta UTC 6 Valstybe MeksikaValstija Moreloso valstijaGyventoju 2020 341 029Plotas 74 6 km Tankumas 2020 4 571 zm km Altitude 1 510 mTinklalapis 1 Vikiteka Kuernavaka Per miesta eina greitkelis Meksikas Akapulkas bei Meksiko Balsaso siaurasis gelezinkelis Maisto malimo tabako cukraus alaus tekstiles cemento odos popieriaus pramone Amatai sidabro dirbiniu gamyba tradicine tekstile daile Apylinkese auginami kavamedziai cukranendres verciamasi gelininkyste bitininkyste Svarbus turistinis Meksikos centras bei Meksiko miesto gyventoju poilsio vieta Veikia archeologijos istorijos liaudies medicinos muziejai Moreloso autonominis universitetas įkurtas 1953 m keletas teatru kino saliu PaveldasMiesto įzymybe XII XIV a acteku piramide su 2 kapavieciu liekanomis Miestas taip pat turtingas kolonijine architektura 1529 m pastatytas Sv Pranciskaus vienuolynas su katedra pradeta statyti 1533 m su XVI a plateresko stiliaus portalu freskomis Ernano Korteso rumai pastatyti 1533 m isdailinti Diego Riveros freskomis dabar cia veikia valstijos vyriausybe XVI XVIII a baznycios ir koplycios ispanu mauru stiliaus sodai 1699 1778 m XVIII a akviadukas kolonijiniu laiku tiltai Is moderniosios architekturos isskirtini XX a daugiaauksciai viesbuciai Teopansolko piramide Marijos emimo į Dangu katedra Kalvarijos koplyciaIstorijaPirmieji regiono gyventojai kaip manoma buvo Nuo XII a cia įsikure actekai Jie įkure miesta pastate sventyklu kompleksa tvirtove Paskutiniu miesto valdovu buvo Icohuacinas Ispanai vadovaujami Meksikos uzkariavimo metu uzeme Kuernavaka tada vadinta Kuauhnahuaku Veliau cia pastatytas pirmasis cukraus fabrikas o 1526 m pradeti statyti rumai kuriuose įsikure Ernanas Kortesas 1529 m į Kuernvaka atvyko pranciskonai ir įkure vienuolyna Kolonijiniais laikais miestas buvo Oasakos slenio markizato centras SaltiniaiMEXICO States and Major Cities citypopulation de Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 243 Kuernavaka Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003