Šimuliai

Šimuliai
Sena sodyba
Šimuliai
54°27′54″š. pl. 23°23′31″r. ilg. / 54.465°š. pl. 23.392°r. ilg. / 54.465; 23.392 (Šimuliai)
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Marijampolės savivaldybė
Seniūnija	Liudvinavo seniūnija
Gyventojai (2021)	10
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Šimuliaĩ Kilmininkas: Šimulių̃

Šimuliai – kaimas pietinėje Marijampolės savivaldybės dalyje, 2,5 km į pietryčius nuo Liudvinavo, prie kelio  182  Marijampolė–Liudvinavas–Krosna , kairiajame Šešupės krante. Į vakarus nuo kaimo auga Dalginės miškas, kuriame įsteigtas Dalginės botaninis draustinis. Šešupės vingyje saugomas archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas Šimulių senovės gyvenvietė.

Šimuliai išsidėstę banguotame kraštovaizdyje, Šešupės vingyje tarp Buktos, Balaikų ir Žaidogalos kaimų. Liudvinavo–Krosnos kelias kaimą dalina į dvi dalis. Keletas sodybų įsikūrusios dešinėje kelio pusėje netoli Zvyniškių kaimo ir Dalginės miškelio. Šešupė pro Šimulius teka tarsi įsprausta tarp dviejų skardžių, apaugusių lapuočiais: alksniais, ievomis ir karklais.

Istorija

Šimuliai priklausė Liudvinavo valsčiui. Senuosiuose žemėlapiuose vietovė vadinta Biała Krynica, Baltaisiais Šaltiniais.

1744 m. Šimuliai jau buvo Liudvinavo parapijos kaimas. Lenkų istorikas Aleksandras Polujanskis savo „Pasivaikščiojimuose po Suvalkų guberniją“ (lenk. „Wędrówki po guberni augustowskiej w celu naukowym odbyte“) rašė, kad apie 1760 m. Liudvinavo valsčiui priklausę Paežerėliai, Aštruliai ir Šimuliai buvo paskelbti „margininkų“ kaimais. Tai reiškė, kad čia gyvenę valstiečiai bajorams turėjo mokėti činšo mokestį nuo turimų žemės margų. Maždaug apie 1800 m. ir kiek vėliau Šimuliai buvo vadinami Baltais Šaltiniais, kai kur buvo minimas Bielakrinicos kaimas. Tarp Liudvinavo dvaro kaimų, kurie 1836 m. Rusijos caro buvo padovanoti Teodorui Bergui, randamas įrašas – Balti Šaltiniai (Šimuliai). Kaime tuomet buvo 11 valstiečių ūkių, kurie valdė 273 margus.

1895 m. Liudvinavo valsčiaus gyventojų sąrašuose įrašytas tik Šimulių kaimas, o apie Baltus Šaltinius neužsimenama. Kaime tuomet gyveno 111 žmonių. Po 1918 m. Šimuliai priklausė Užgirių seniūnijai. Praėjus pirmajam pasauliniam karui daugeliui ūkininkų teko atstatyti nuniokotas sodybas ir sugriovimus, kuriuos paliko pražygiavusios vokiečių ir rusų kariuomenės, pradėti naujus gyvenimus. Šimulių ir aplinkinių kaimų vaikai pradėjo lankyti Buktos dvare atidarytą mokyklą.

Siručių–Adomynų sodyboje buvo įrengta slėptuvė lietuviškai draudžiamai spaudai, atgabenamai iš Bartninkų ar Keturvalakių. Tvarkingam ūkiui pavyko išvengti išskirtinio caro žandarų dėmesio.

Iki 1940 m. Šimuliuose buvo 14 sodybų. Jose gyveno Bujauskai, Barzdaičiai, Vasiliauskai, Siručiai, Leskevičiai, Grincevičiai, Mockevičiai, Radžiūnai, Buknevičiai, Adomynai, Botyriai.

Adolfo Bujausko sodyboje pokario metais partizanai buvo įsirengę slėptuvę. Šeimininkai buvo susekti NKVD agentų, todėl išvežti į tremtį Sibire. Į ją pateko tik tėvai, o vaikams pavyko laiku pasislėpti. Tremties dalią patyrė kitų Siručių šeima. Ūkininkas Petras Sirutis buvo Liudvinavo pavasarininkų kuopos vedlys, daug metų vadovavo Liudvinavo bažnyčios komitetui.

Pokaryje Buktos dvarą užėmus tarybiniam ūkiui, dalis ten buvusios mokyklos perkelta į Sergiejaus Buknevičiaus namus.

Prasidėjus kolektyvizacijai ir sodybų naikinimui, buvo plečiami dirbami laukai. Paupyje valdžios suteiktuose sklypeliuose pradėjo kurtis kolektyvinių sodų šeimininkai. Kraštovaizdyje neliko daugelio senųjų trobesių, sodintų želdinių, keitėsi žemių savininkai. Iš 14 vienkiemių liko keturi.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
111	98	80	51	24	16	14	7	10
Demografinės raidos histograma

Galerija

• Buvusio kolūkio riboženklis
• Kaimo kryžius (2025 m. nukeltas)
• Apleista sodyba
• Sodininkų bendrija „Šimuliai“

Literatūra

• Vizbarienė, Teresė (2019). Prie Šešupės, Dovinės ir Sūduonios. Marijampolė: Idėja plius. ISBN 978-609-8253-01-6.