Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šilalės Aukuro akmuoAukuro akmuo iš pietryčiųŠilalės Aukuro akmuoKoordinatės 56 09 15 š pl 21 33 45 r ilg 56 154119 š pl
Šilalės Aukuro akmuo
| Šilalės Aukuro akmuo | |||
|---|---|---|---|
| Šilalės Aukuro akmuo | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Skuodo rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Mosėdžio seniūnija | ||
| Aukštis | 0,9 m | ||
| Plotas | 0,00012 ha | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis – XVII a. | ||
| Žvalgytas | 1960, 1966, 1990, 2001, 2003, 2006 m. | ||
| Tirtas | 1970 m. | ||
| Registro Nr. | 3249, M251 | ||
Šilalės akmuo su plokščiadugniu dubeniu, vad. Aukuru (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 3249, senas registro kodas - M251, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR969) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šilalėje (Mosėdžio seniūnija), 0,3 km į pietryčius nuo Šakalės upelio, 0,11 km į vakarus nuo kelio Skuodas–Plungė.
Apibūdinimas
Dubenėtas akmuo pilkšvai rusvas, stambiai grūdėtas, 1,28 m skersmens, 86–90 cm aukščio. Apatinė dalis stambiai apskaldyta, nelygi, netašyta. Viršuje, 40–50 cm aukštyje šonai šiurkščiai aptašyti suteikiant akmeniui apskritą formą. Viršutinė plokštuma apskrita, nežymiai žemėjanti link pakraščių, 110 cm skersmens. Ties jos viduriu yra 10–11 cm gylio dubuo plokščiu dugnu ir nuožulniomis sienelėmis, kurio skersmuo viršuje – 32 cm, ties dugnu – 28 cm.
Teritorijos plotas – 0,00012 ha.
Į pietvakarius stūkso penktasis pagal dydį Lietuvoje akmuo – Šilalės Didysis kūlis.
Istorija
Akmuo stūkso kalvelėje, kurioje XX a. pr. dar augo senas ąžuolynas. Kalvelę supo pelkė, per kurią link kaimo vedė kūlgrinda. Prieš Antrąjį pasaulinį karą šioje vietovėje jaunimas rengdavo gegužines.
1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu,2003 m. įrašytas į kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąrašą,2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.
Tyrimai
Akmenį 1960 m. aptiko Ignas Jablonskis.1966 m. žvalgė Vytautas Daugudis, 1990 m. – Vykintas Vaitkevičius, 2001, 2006 m. – Julius Kanarskas, 2003 m. – (Kultūros paveldo centras). 1970 m. tyrinėjo Vytautas Urbanavičius (Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas).
Nustatyta, kad akmuo stovėjo pagonių šventykloje, ant akmenų pastovo, šalia židinio, šiaurinėje jo pusėje, pasviręs į jį žemesniąja pusę. Židinys buvo įrengtas 1,5 m skersmens ir 0,7 m gylio duobėje, kurios dugno pakraštys buvęs apjuostas 10–15 cm dydžio akmenų vainikėlio, o nuolaidūs šlaitai grįsti didesniais akmenimis. Iš židinyje rastų anglių nustatyta, kad ugnis kūrenta ne vieną kartą. Ilgesnį laiką degintas beržas, ąžuolas. Be to, rasta pušies žievių, kadagių anglių, susilydžiusio gintaro bei sakų. Vėliau šventvietė dėl tam tikrų priežasčių buvo apleista. Vėl ją atgaivinus, židinys nebuvo nuolat kurstomas, ugnis kūrenta tik tam tikromis progomis. Tuo metu į židinį pateko ir molinių puodo šukių, datuojamų XV–XVII a. Šventyklą naikinant, akmuo buvęs įverstas į šalia iškastą duobę.
Datuojamas I tūkstantmečiu – XVII a.
Šaltiniai
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973. - P. 171
- Valstybės žinios - 2004, sausio 21. - Nr. 11. - P. 98
- Kultūros vertybių registras: Akmuo su dubeniu, Skuodo r. sav., Šilalės k. (Mosėdžio sen.)
- Ignas Jablonskis. Dubenėtieji akmenys Kretingos ir Skuodo r. - Kraštotyra, 1969. - P. 112
- Vytautas Urbanavičius. Mitologinių akmenų aplinkos tyrinėjimai 1970-1971 m. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970–1971 metais. Vilnius, 1972. - P. 79–80
- Adolfas Tautavičius. Ženklai akmenyse. - Mokslas ir gyvenimas, 1966. - Nr. 12. - P. 23
- Rimutė Rimantienė, Vytautas Urbanavičius. Pagoniška šventykla Žemaitijoje. - Mokslas ir gyvenimas, 1971. - Nr. 2. - P. 11–13
- Vytautas Urbanavičius. Dubenuotų akmenų paslaptis. - Mokslas ir gyvenimas, 1972, Nr. 2
- Rimantas Matulis. Istoriniai akmenys. Vilnius, 1990. - P. 78, Nr. 245
- Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. Vilnius, 1998. - P. 145–147
Nuorodos
„Šilalės pirmasis akmuo su dubeniu, vad. Aukuru“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-05.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šilalės Aukuro akmuo, Kas yra Šilalės Aukuro akmuo? Ką reiškia Šilalės Aukuro akmuo?
Silales Aukuro akmuoAukuro akmuo is pietryciuSilales Aukuro akmuoKoordinates 56 09 15 s pl 21 33 45 r ilg 56 154119 s pl 21 562492 r ilg 56 154119 21 562492Vieta Skuodo rajono savivaldybeSeniunija Mosedzio seniunijaAukstis 0 9 mPlotas 0 00012 haNaudotas I tukstantmetis XVII a Zvalgytas 1960 1966 1990 2001 2003 2006 m Tirtas 1970 m Registro Nr 3249 M251 Silales akmuo su ploksciadugniu dubeniu vad Aukuru valstybes saugoma kulturos vertybe unikalus kodas 3249 senas registro kodas M251 senas kulturos paminklu saraso Nr AR969 mitologinis akmuo pietvakarineje Skuodo rajono savivaldybes teritorijos dalyje Silaleje Mosedzio seniunija 0 3 km į pietrycius nuo Sakales upelio 0 11 km į vakarus nuo kelio Skuodas Plunge Aukuro akmuo is vakaru pusesApibudinimasDubenetas akmuo pilksvai rusvas stambiai grudetas 1 28 m skersmens 86 90 cm aukscio Apatine dalis stambiai apskaldyta nelygi netasyta Virsuje 40 50 cm aukstyje sonai siurksciai aptasyti suteikiant akmeniui apskrita forma Virsutine plokstuma apskrita nezymiai zemejanti link pakrasciu 110 cm skersmens Ties jos viduriu yra 10 11 cm gylio dubuo ploksciu dugnu ir nuozulniomis sienelemis kurio skersmuo virsuje 32 cm ties dugnu 28 cm Teritorijos plotas 0 00012 ha Į pietvakarius stukso penktasis pagal dydį Lietuvoje akmuo Silales Didysis kulis Akmuo su dubeniu vad AukuruIstorijaAkmuo stukso kalveleje kurioje XX a pr dar augo senas azuolynas Kalvele supo pelke per kuria link kaimo vede kulgrinda Pries Antrajį pasaulinį kara sioje vietoveje jaunimas rengdavo geguzines 1972 m paskelbtas respublikines reiksmes archeologijos paminklu 2003 m įrasytas į kulturos vertybiu registro mitologiniu vietu sarasa 2005 m pripazintas valstybes saugoma kulturos vertybe Tyrimai Akmenį 1960 m aptiko Ignas Jablonskis 1966 m zvalge Vytautas Daugudis 1990 m Vykintas Vaitkevicius 2001 2006 m Julius Kanarskas 2003 m Kulturos paveldo centras 1970 m tyrinejo Vytautas Urbanavicius Lietuvos mokslu akademijos Istorijos institutas Nustatyta kad akmuo stovejo pagoniu sventykloje ant akmenu pastovo salia zidinio siaurineje jo puseje pasvires į jį zemesniaja puse Zidinys buvo įrengtas 1 5 m skersmens ir 0 7 m gylio duobeje kurios dugno pakrastys buves apjuostas 10 15 cm dydzio akmenu vainikelio o nuolaidus slaitai grįsti didesniais akmenimis Is zidinyje rastu angliu nustatyta kad ugnis kurenta ne viena karta Ilgesnį laika degintas berzas azuolas Be to rasta pusies zieviu kadagiu angliu susilydziusio gintaro bei saku Veliau sventviete del tam tikru priezasciu buvo apleista Vel ja atgaivinus zidinys nebuvo nuolat kurstomas ugnis kurenta tik tam tikromis progomis Tuo metu į zidinį pateko ir moliniu puodo sukiu datuojamu XV XVII a Sventykla naikinant akmuo buves įverstas į salia iskasta duobe Datuojamas I tukstantmeciu XVII a SaltiniaiLietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 P 171 Valstybes zinios 2004 sausio 21 Nr 11 P 98 Kulturos vertybiu registras Akmuo su dubeniu Skuodo r sav Silales k Mosedzio sen Ignas Jablonskis Dubenetieji akmenys Kretingos ir Skuodo r Krastotyra 1969 P 112 Vytautas Urbanavicius Mitologiniu akmenu aplinkos tyrinejimai 1970 1971 m Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1970 1971 metais Vilnius 1972 P 79 80 Adolfas Tautavicius Zenklai akmenyse Mokslas ir gyvenimas 1966 Nr 12 P 23 Rimute Rimantiene Vytautas Urbanavicius Pagoniska sventykla Zemaitijoje Mokslas ir gyvenimas 1971 Nr 2 P 11 13 Vytautas Urbanavicius Dubenuotu akmenu paslaptis Mokslas ir gyvenimas 1972 Nr 2 Rimantas Matulis Istoriniai akmenys Vilnius 1990 P 78 Nr 245 Vykintas Vaitkevicius Senosios Lietuvos sventvietes Zemaitija Vilnius 1998 P 145 147Nuorodos Silales pirmasis akmuo su dubeniu vad Aukuru Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2018 02 05