Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mitologinis akmuo arba apeiginis akmuo akmenys archeologijos ir randami daugelyje kraštų Kapos akmuoRuzgų akmuoŠvendubrė
Mitologinis akmuo
Mitologinis akmuo arba apeiginis akmuo – akmenys, archeologijos ir , randami daugelyje kraštų.
Istorija
Europos šiaurės vakaruose ir rytuose žinoma įvairių rūšių ir formų, su išoriniais ženklais mitologinių akmenų, dažniausiai randamų šventvietėse. Baltų kraštuose akmenys pradėti garbinti neolite ir bronzos amžiuje, siejami su baltų religija, jos dievais ir dievybėmis. Jų yra ir gretimų etnosų (finougrai, slavai) kraštuose. Prie mitologinių akmenų žmonės aukodavo įvairias aukas, melsdavosi. Dauguma mitologinių akmenų buvo įprasminti krikščioniškai – pastatyta koplytėlių, kryžių, jie iki XIX–XX a. laikyti sakraliais.
Gausią paminklų grupe sudaro mitologiniai akmenys su duobutėmis ir plokščiadugniais arba smailiadugniais dubenimis bei pėdomis. Latvijoje žinoma apie 300, dažniausiai antropomorfinių ar zoomorfinių formų, vadinamų stabais (elku teli), t. p. su netaisyklingų formų įdubomis (muldakmeni) akmenų. Estijoje paplitę mitologiniai akmenys (apie 1750) su skirtingu duobučių skaičiumi, dažniausiai datuojami I tūkstantmečiu pr. m. e. – III a. m. e. Manoma, kad jie susiję su agrarine magija ir apeigomis. Baltarusijos mitologiniai akmenys (apie 300) be tipinių išorės požymių. Jie turi įvairius sakralinius vardus, apie juos pasakojami padavimai. Žinoma atvejų, kai mitologiniai akmenys buvo šventinami (Boriso akmenys). Kitą grupę sudaro akmeniniai kryžiai ir mitologiniai akmenys su iškaltais ženklais. Savitos yra Rytų Prūsijoje aptinkamos akmeninės bobos (Kulių Bobelė).
Lietuvoje
Lietuvoje žinoma apie 600 mitologinių akmenų. Ant jų aptinkama su kulto apeigomis susijusių duobučių, dubenų – , , Pelėkių akmuo (Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje), Švendubrės akmuo turi nuo kelių iki 90 apskritų duobučių. XIV–XVII a. šventvietėse stovėjo ritinio formos mitologiniai akmenys su iškaltais plokščiadugniais dubenimis (), į kuriuos rinkdavosi šventas vanduo. Manoma, jog prie tokių akmenų buvo kūrenama .
XVI–XVIII a. kaimuose buvo paplitę vidutinio dydžio plokščiu paviršiumi mitologiniai akmenys su smailiadugniais dubenimis. Manoma, jie turėję saugoti grūdus, gyvulius, namų laimę. Pėduotiesiems akmenims (Mitkiškių akmuo, , Zigmantiškių akmuo) datuoti trūksta duomenų. Jų atsiradimą padavimai sieja su Dievu, Marija, velniu, ragana. Tokie mitologiniai akmenys dažniausiai yra su natūraliais, žmonių ar gyvulių pėdas primenančiais įdubimais. Gausu pasakojimų, sakmių bei tikėjimų apie natūralių gamtinių formų šventuosius akmenis, vadinamuosius Mergų akmenis, Mokus ar Stabakulius, laikomus suakmenėjusiais žmonėmis (, ). Prie upių, ežerų aptinkama Laumių akmenų, akmenų stalų, akmenų krėslų (Padievaičio akmuo Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje), akmenų lovų ir kitokių. Dar XIX–XX a. viduryje per krikščionių religines šventes kai kur prie mitologinių akmenų žmonės gausiai rinkdavosi, aukodavo įvairių daiktų, pinigų, meldėsi prašydami sveikatos, laimės.
Literatūra
- Petras Tarasenka. Pėdos akmenyje, Vilnius, 1958
- Rimantas Matulis. Istoriniai akmenys, Vilnius, 1990
- Матулис В. Литовские жертвенные камни // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1985. Псков, 1985.
- Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija, Vilnius, 1998
- Andris Caunė. Dobumakmeni Latvijā // Arheologija un etnografija. T. XI. Riga, 1974.
- M. Baruch. Boże stopki. Archeologia i folklor kamieni z wyżlobionymi śladami stóp, Warszawa, 1907
- . Pedakmeni robezakmeni, muldakmeni, Riga 1990 m.
Taip pat skaitykite
- Alka (religijotyra)
- Šventvietė
Šaltiniai
- Vykintas Vaitkevičius. Apeiginiai akmenys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 635 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mitologinis akmuo, Kas yra Mitologinis akmuo? Ką reiškia Mitologinis akmuo?
Mitologinis akmuo arba apeiginis akmuo akmenys archeologijos ir randami daugelyje krastu Kapos akmuoRuzgu akmuoSvendubres akmuoMitologinis akmuo Mikytu alkakalnyjeDubeneti akmenys PasvalyjeIstorijaEuropos siaures vakaruose ir rytuose zinoma įvairiu rusiu ir formu su isoriniais zenklais mitologiniu akmenu dazniausiai randamu sventvietese Baltu krastuose akmenys pradeti garbinti neolite ir bronzos amziuje siejami su baltu religija jos dievais ir dievybemis Ju yra ir gretimu etnosu finougrai slavai krastuose Prie mitologiniu akmenu zmones aukodavo įvairias aukas melsdavosi Dauguma mitologiniu akmenu buvo įprasminti krikscioniskai pastatyta koplyteliu kryziu jie iki XIX XX a laikyti sakraliais Gausia paminklu grupe sudaro mitologiniai akmenys su duobutemis ir ploksciadugniais arba smailiadugniais dubenimis bei pedomis Latvijoje zinoma apie 300 dazniausiai antropomorfiniu ar zoomorfiniu formu vadinamu stabais elku teli t p su netaisyklingu formu įdubomis muldakmeni akmenu Estijoje paplite mitologiniai akmenys apie 1750 su skirtingu duobuciu skaiciumi dazniausiai datuojami I tukstantmeciu pr m e III a m e Manoma kad jie susije su agrarine magija ir apeigomis Baltarusijos mitologiniai akmenys apie 300 be tipiniu isores pozymiu Jie turi įvairius sakralinius vardus apie juos pasakojami padavimai Zinoma atveju kai mitologiniai akmenys buvo sventinami Boriso akmenys Kita grupe sudaro akmeniniai kryziai ir mitologiniai akmenys su iskaltais zenklais Savitos yra Rytu Prusijoje aptinkamos akmenines bobos Kuliu Bobele LietuvojeLietuvoje zinoma apie 600 mitologiniu akmenu Ant ju aptinkama su kulto apeigomis susijusiu duobuciu dubenu Pelekiu akmuo Kretingos rajono savivaldybes teritorijoje Svendubres akmuo turi nuo keliu iki 90 apskritu duobuciu XIV XVII a sventvietese stovejo ritinio formos mitologiniai akmenys su iskaltais ploksciadugniais dubenimis į kuriuos rinkdavosi sventas vanduo Manoma jog prie tokiu akmenu buvo kurenama XVI XVIII a kaimuose buvo paplite vidutinio dydzio ploksciu pavirsiumi mitologiniai akmenys su smailiadugniais dubenimis Manoma jie tureje saugoti grudus gyvulius namu laime Peduotiesiems akmenims Mitkiskiu akmuo Zigmantiskiu akmuo datuoti truksta duomenu Ju atsiradima padavimai sieja su Dievu Marija velniu ragana Tokie mitologiniai akmenys dazniausiai yra su naturaliais zmoniu ar gyvuliu pedas primenanciais įdubimais Gausu pasakojimu sakmiu bei tikejimu apie naturaliu gamtiniu formu sventuosius akmenis vadinamuosius Mergu akmenis Mokus ar Stabakulius laikomus suakmenejusiais zmonemis Prie upiu ezeru aptinkama Laumiu akmenu akmenu stalu akmenu kreslu Padievaicio akmuo Silales rajono savivaldybes teritorijoje akmenu lovu ir kitokiu Dar XIX XX a viduryje per krikscioniu religines sventes kai kur prie mitologiniu akmenu zmones gausiai rinkdavosi aukodavo įvairiu daiktu pinigu meldesi prasydami sveikatos laimes LiteraturaPetras Tarasenka Pedos akmenyje Vilnius 1958 Rimantas Matulis Istoriniai akmenys Vilnius 1990 Matulis V Litovskie zhertvennye kamni Arheologiya i istoriya Pskova i Pskovskoj zemli 1985 Pskov 1985 Vykintas Vaitkevicius Senosios Lietuvos sventvietes Zemaitija Vilnius 1998 Andris Caune Dobumakmeni Latvija Arheologija un etnografija T XI Riga 1974 M Baruch Boze stopki Archeologia i folklor kamieni z wyzlobionymi sladami stop Warszawa 1907 Pedakmeni robezakmeni muldakmeni Riga 1990 m Taip pat skaitykiteAlka religijotyra SventvieteSaltiniaiVykintas Vaitkevicius Apeiginiai akmenys Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 635 psl