Užnemunės geležinkelisVietaŠalys Lietuva Baltarusija LenkijaMiestaiVarėna Daugai Alytus Simnas Suvalkai Augustavas Gardi
Šeštokų–Alytaus geležinkelis

Užnemunės geležinkelis | |
Vieta | |
---|---|
Šalys | Lietuva, Baltarusija, Lenkija |
Miestai | Varėna – Daugai – Alytus – Simnas – Suvalkai – Augustavas – Gardinas |
Pagrindinė informacija | |
Operatorius | AB „Lietuvos geležinkeliai“, „Lenkijos geležinkeliai“, „Baltarusijos geležinkeliai“ |
Atidarymas | 1899 m. |
Techninė informacija | |
Vėžė | 1520 mm vėžė |
Užnemunės geležinkelis (lenk. Kolej zaniemeńska, Zaniemeńska kolej żelazna) – karinio geležinkelio linija Rusijos imperijoje, puslankiu jungusi Varėnos, Alytaus, Suvalkų, Augustavo ir Gardino geležinkelio stotis. Rytinė linijos dalis (tarp Alytaus ir Varėnos) yra demontuota; pietinė pakeista kitu maršrutu; linijos viduriniąja dalimi eismas vyksta ruože Alytus–Naujoji Kamena. Buvusį Užnemunės geležinkelį eksploatuoja dviejų šalių kompanijos – AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos „PKP Polskie Linie Kolejowe“. Buvusio geležinkelio ruože yra Sokulkos–Suvalkų geležinkelio linija ir Mockavos–Suvalkų geležinkelio linija.
Istorija
XIX a. 2-ojoje pusėje Rusijos imperija ėmė stiprinti vakarinių sienų apsaugą, pastatė ir apginklavo Alytaus, Gardino ir Kauno karines tvirtoves. Norint jas aprūpinti statybinėmis medžiagomis ir amunicija, pervežti kariškius ir buvo sumanyta nutiesti platųjį geležinkelį, kuris kraštinėse stotyse turėjo jungtis su Peterburgo–Varšuvos geležinkeliu.
Pirmasis tiesiamas ruožas buvo Varėna–Poteronys. Tolesnis ruožas per Nemuną į Alytų buvo sudėtingesnis. Jeigu pilant sankasą ir klojant bėgius visoje trasoje su dideliais sunkumais nesusidurta, tai prie Alytaus geležinkelio tilto per Nemuną, turėjusio sujungti Alytaus ir Poteronių geležinkelio stotis sugaišta nemažai laiko. Tai buvo aukštas (turintis dvi 20 m atramas) trijų angų (73,3 m + 96,6 m + 73,3 m) konsolinis tiltas, vienintelis tokio tipo visoje Rusijos imperijoje. Tiltą projektavo žinomas rusų inžinierius , tiesiant bėgių kelią dalyvavo ir lietuvių inžinierius Juozas Kamarauskas. Darbai vyko nuo 1893 m. vasaros iki 1894 m. rudens. Linija perduota Peterburgo–Varšuvos geležinkeliui 1895 m. naktį iš sausio 24 į sausio 25 d., o vasario 15 d. buvo atidarytas reguliarus eismas.
1899 m. gegužės 1 d. buvo atidarytas traukinių eismas ruože Gardinas–Suvalkai–Alytus. Nuo tų pačių metų rudens eismas jau vyko visa nauja geležinkelio linija. Kasdien vykdavo viena pora keleivinių traukinių maršrutu Varėna–Suvalkai ir Gardinas–Suvalkai. Po kelių metų atsirado antroji keleivinių traukinių pora: abiem maršrutais traukiniai vykdavo atskiromis savaitės dienomis.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Rusijos kariuomenė traukdamasi susprogdino tiltą per Nemuną prie Alytaus. Kraštą užėmė vokiečių kariuomenė ir per 63 dienas pastatė naują medinį geležinkelio tiltą. 1915 m. vokiečių inžineriniai daliniai sujungė bėgių kelius tarp Alėckos ir Suvalkų ir atidarė naują , taip Užnemunės geležinkelis buvo sujungtas su Rytprūsių geležinkeliais. Buvo pakeista ir bėgių vėžė: iš senosios rusiškos 1524 mm į europinę 1435 mm. Geležinkelis veikė karo metais, kai frontas nutolo į rytus, keleivinių traukinių kiekis išaugo iki dviejų porų kasdien.
1919 m. rugpjūtį jau „Lietuvos geležinkeliai“ vykdė eismą tarp Alytaus ir Trakiškių – viena pora traukinių kasdien. Kitas tvarkaraštis įsigaliojo pačioje rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo 1 d. (išspausdintas laikraštyje „Lietuva“ rugsėjo 2 d.). Traukiniai turėjo važiuoti nuo Varėnos iki Suvalkų. Viena pora – į Suvalkus porinėmis dienomis, iš Suvalkų neporinėmis dienomis. Deja, Lenkija rugpjūčio 31 d. užėmė Suvalkus, todėl traukiniai Suvalkų pasiekti negalėjo, galbūt važiavo iki Trakiškių ar tik Šeštokų.
1920 m. rudenį, karinio konflikto tarp Lietuvos ir Lenkijos metu, buvo baiminamasi, kad pastarosios šalies kariuomenė panaudos geležinkelį puolant pietų Lietuvą. Klemenso Popeliučkos vadovaujami Geležinkelio bataliono sprogdintojai išardė bėgius tarp Glūko kaimo ir Varėnos, užminavo medinį tiltą. 1922 m. batalionas išardė po pusę kilometro geležinkelio abipus tilto per Varėnę. Buvo apardytas ir bėgių kelias prie Šeštokų, o nebenaudojama pagal paskirtį šio miestelio geležinkelio stotis tapo valsčiaus administraciniu pastatu. Laikinasis tiltas per Nemuną tapo avariniu ir 1927 m. buvo uždarytas, vėliau visai išardytas. Kiek anksčiau buvo nutiesta 26 km geležinkelis atkarpoje Marijampolė-Kazlų Rūda, tokiu būdu Alytus buvo sujungtas geležinkelio linija su šalies sostine Kaunu. Šis įvykis alytiškių buvo labai džiaugsmingai sutiktas – mat anksčiau Kauną buvo galima pasiekti tik garlaiviu Nemunu ir kelionė užtrukdavo visą dieną.
Lenkijos pusėje likusiu geležinkeliu tarpukaryje eismas vyko iki Trakiškių. PKP 1922 m. vasaros tvarkaraštyje traukinių tarp Suvalkų ir Trakiškių dar nėra. Tarp Suvalkų ir Lososnos dvi poros traukinių kasdien. Vienas iš Varšuvos, kitas iš Balstogės. Traukiniai į Gardiną nevažiuodavo, nes tiltas Gardine dar buvo neatstatytas. 1924 m. vasaros tvarkaraštyje tarp Suvalkų ir Gardino dvi poros traukinių kasdien, abi iš Varšuvos, judėjimo kryptis keičiama Gardine. Iki Trakiškių traukiniai nevažiavo. 1925 vasaros tvarkaraštyje traukiniai iki Trakiškių jau važiavo – dvi poros kasdien.
1939 m. Vokietijai užpuolus Lenkiją ir TSRS prisijungus Rytinę Lenkiją, geležinkelio linija vėl buvo padalinta valstybinės sienos. Bialystoko geležinkelio (TSRS sudėtyje) tvarkaraštyje nuo 1940 m. vasario 1 d. tarp Augustavo ir Gardino 3 poros traukinių kasdien. 1940 m. vasaros NKPS tinklo tvarkaraštyje tarp Gardino ir Augustavo 1 pora traukinių. Tačiau šiame tvarkaraštyje nurodyti tik visi tolimojo susisiekimo traukiniai ir tik dalis priemiestinių (vietinių) traukinių. Todėl gali būti, kad traukinių buvo daugiau.
1941 m. gegužės 5 d. įsigaliojusiame Trečiojo Reicho geležinkelių tvarkaraštyje tarp Suvalkų ir Trakiškių dvi poros traukinių kasdien. Vokietijos pusėje eismas vyko iki Bliznos stotelės. Tarp Suvalkų ir Bliznos 3 poros traukinių. Nuo 1941 m. spalio 6 d. įsigaliojus naujam Reicho 1941–1942 m. tvarkaraščiui iki Trakiškių 2 poros kasdien. Linija Suvalkai – Gardinas pilnai pateko į Vokietijos okupuotą teritoriją, bet ją padalino Reicho ir Bialystoko apskrities (kuri formaliai priskirta Rytų Prūsijos administravimui, tačiau į Reichą oficialiai neįėjo) sienos. Eismas vyko tarp Suvalkų ir Augustavo (kuris buvo Bialystoko apskrityje): 4 poros traukinių. 1943 gegužės 17 d. įsigaliojusiame 1943–1944 m. tvarkaraštyje tarp Suvalkų ir Gardino 3 poros kasdienių traukinių. Tarp Suvalkų ir Trakiškių dvi poros kasdien. Pagal paskutinį Reicho geležinkelių 1944–1945 metų tvarkaraštį išliko tie patys traukiniai kaip ir metai prieš tai.
Linijos dalį tarp Trakiškių ir Šeštokų vokiečiai atstatė (1943 m. nurodyta kaip veikianti), bet keleivinių traukinių eismas ja nevyko, buvo vežami tik kariniai ir kitokie kroviniai.
Antrojo pasaulinio karo metais atsitraukdami vokiečiai išardė geležinkelio atkarpą Alytus-Šeštokai ir tik 1959 m. rugpjūčio 3 d. vėl buvo atidarytas maršrutas Kaunas-Alytus. Po Antrojo pasaulinio karo nustačius naują valstybinę sieną tarp TSRS (Baltarusijos TSR) ir Lenkijos Liaudies Respublikos, geležinkelis buvo perkirstas naujosios sienos ir dalis jo tapo nebenaudojamas. Lenkija septintajame XX a. dešimtmetyje nutiesė naują liniją tarp Kamienos Novos ir Sokulkos stočių (atidaryta 1964 m.), o senoji linijos atkarpa nuo Kamienos Novos iki Lososnos (tiek Lenkijos, tiek ir TSRS teritorijose) buvo išardyta. Baltarusijoje nedidelė dalis geležinkelio nuo Lososnos stoties naudojama kaip privažiuojamasis kelias prie pramonės ir sandėlių teritorijos.
Po karo Lenkijoje keleivinių traukinių eismas iš Elko iki Suvalkų atnaujintas 1946 m. antroje pusėje, o iki Trakiškių – 1947 m. 1947-48 metų žiemą prasidėjo traukinių eismas tarp Suvalkų ir Augustavo. 1948 m. vasarą traukiniai važiavo jau iki Jastšembnos ir tik 1956 m. pradėjo važiuoti iki Kamienos Novos.
Susisiekimo pikas tarp Suvalkų ir Sokulkos buvo pasiektas XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje – aštuntojo pradžioje: 8 poros traukinių, aštuntoji tik vasaros sezono metu. Tarp Suvalkų ir Trakiškių susisiekimo traukiniais pikas buvo pasiektas aštuntajame XX a. dešimtmetyje įvedus 5 poras traukinių, iš jų keturios kasdien, penktoji tik darbo d.
Alytaus miestas sparčiai augo, miesto pakraštyje arčiau pramoninio rajono 1984 m. buvo pastatyta nauja geležinkelio stotis. Keleivinių traukinių eismas vyko tik iki naujosios stoties, o senoji stotis, pavadinta Alytumi II, tapo krovinine. Kaip pertvarkyti geležinkelį, einantį per Alytaus miestą, vyko diskusijos tiek tarybinio laikotarpio pabaigoje, tiek ir nepriklausomybės pradžioje.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, geležinkelio susisiekimas su Lenkija buvo atstatytas. 1993 m. gegužės 23 d. Šeštokų geležinkelio stotyje susitiko du keleiviniai traukiniai: 1520 mm vėžės bėgiais riedėjęs Talinas-Šeštokai ir 1435 mm vėžėmis – Varšuva-Suvalkai-Šeštokai – buvo atidarytas susisiekimas tarp Lenkijos ir Estijos.
Po nepriklausomybės paskelbimo smarkiai traukiantis pramonei, žlungant gamybai, o pramonei pereinant prie autotransporto, buvo priimtas sprendimas geležinkelį per Alytaus miestą išardyti. 1997 m. kovo 14 d. buvo uždaryta senoji Alytaus stotis ir per kelias savaites demontuoti bėgiai tarp abiejų stočių. Likusi Alytaus – Šeštokų geležinkelio linijos dalis po kelių metų buvo pervesta iš magistralinio į privažiuojamojo kelio statusą turinčią liniją.
Išlikusios Užnemunės geležinkelio atkarpos tarp Lietuvos – Lenkijos sienos ir Šeštokų laukė didelės permainos. 2012–2016 metais ji buvo modernizuota ir tapo šiuolaikinės europinės magistralės Rail Baltica dalimi. Lenkijoje esantis ruožas Suvalkų mieste ir iki Lenkijos-Lietuvos sienos patenka į Rail Baltica magistralę ir bus modernizuojamas. Suvalkuose numatoma pastatyti naują keleivinę geležinkelio stotį, kurioje nereikėtų keisti traukinių važiavimo krypties (dabartinėje reikia).
Stotys
Buvusios ir esamos Užnemunės geležinkelio stotys ir stotelės:
- Varėnos geležinkelio stotis (Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis)
- Artilerijos geležinkelio stotis
- (pralanka)
- Daugų geležinkelio stotis
- Poteronių geležinkelio stotis
- Alytaus senoji geležinkelio stotis Gardino g., uždaryta atidarius naująją stotį
- Alytaus geležinkelio stotis (atidaryta nuo 1984 m.)
- Likiškių geležinkelio stotis (buvo už tilto per Simno plentą Šeštokų link; panaikinta pastačius dabartinę stotį Alytaus miesto pakraštyje)
- Kurnėnų geležinkelio stotis (stotelė tarybiniais metais)
- Balkūnų geležinkelio stotis (stotelė)
- Pošnios geležinkelio stotis (stotelė tarybiniais laikais, apie 1970–1980 m., pavadinimas pakeistas į Santaiką)
- Dainavos geležinkelio stotis (stotelė įrengta apie 1970–1980 m.)
- Mergalaukio geležinkelio stotis (tai tikroji Simno stotis, caro laikais ir tarpukariu; tarpukaryje pakeistas pavadinimas į Mergalaukį, po karo kurį laiką vėl vadinosi Simnu, vėliau vėl Mergalaukiu)
- Simno geležinkelio stotelė (stotelė; tarpukaryje Kalesnykai arba Kalesninkai; pavadinimas pakeistas septintajame XX a. dešimtmetyje)
- Giluičių geležinkelio stotis (stotelė įrengta tarpukaryje)
- Krosnos geležinkelio stotis
- Tūriškių geležinkelio stotis (stotelė tarybiniais metais pervadinta į Krosna II)
- Šeštokų geležinkelio stotis
- Mockavos geležinkelio stotis (Lietuvos pasienio stotis; dabartinė stotis pastatyta tarybiniais metais)
- (buvusi stotelė, įrengta Pirmojo pasaulinio karo metais; jos vieta nesutampa su Mockavos stoties vieta)
- (paskutinė stotelė dabartinės Lietuvos teritorijoje; veikė Pirmojo pasaulinio karo metais)
- Trakiškių geležinkelio stotis (caro lakais Punskas; pirmoji (pasienio) stotis Lenkijos teritorijoje)
- Lavuočiai (stotelė)
- Lipniakas (stotelė)
- Suvalkų geležinkelio stotis
- Suvalkų Miško geležinkelio stotis
- Blizna (stotelė)
- Augustavo geležinkelio stotis
- Sajenekas (buvusi stotelė)
- is
- Ostroviai
- Ružanistokas
- Dubasna
- Bielianai
- Karalina
- Lososna (pusstotė; Peterburgo–Varšuvos geležinkelis)
- Naujosios Kamenos geležinkelio stotelė
- Augustavo geležinkelio stotis
- Suvalkų geležinkelio stotis
- Trakiškių geležinkelio stotelė
- Varėnos geležinkelio stotis
Šaltiniai
- Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 58
- Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 59
- Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 60
Nuorodos
- Audronė Jakunskienė. Geležinkelio istorijos kvapas
- Geležinkelio istorija
- Suvalkų gubernijos 1896 m. žemėlapio fragmentas (iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos)
- Buvęs geležinkelis Alytus – Varėna
- Geležinkelis Kazlų Rūda – Šeštokai – Trakiškiai
- Alytus–Šeštokai geležinkelio atidarymas 1959 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šeštokų–Alytaus geležinkelis, Kas yra Šeštokų–Alytaus geležinkelis? Ką reiškia Šeštokų–Alytaus geležinkelis?
Uznemunes gelezinkelisVietaSalys Lietuva Baltarusija LenkijaMiestaiVarena Daugai Alytus Simnas Suvalkai Augustavas GardinasPagrindine informacijaOperatoriusAB Lietuvos gelezinkeliai Lenkijos gelezinkeliai Baltarusijos gelezinkeliai Atidarymas1899 m Technine informacijaVeze1520 mm vezeInfolentele ziureti redaguoti Uznemunes gelezinkelis lenk Kolej zaniemenska Zaniemenska kolej zelazna karinio gelezinkelio linija Rusijos imperijoje puslankiu jungusi Varenos Alytaus Suvalku Augustavo ir Gardino gelezinkelio stotis Rytine linijos dalis tarp Alytaus ir Varenos yra demontuota pietine pakeista kitu marsrutu linijos viduriniaja dalimi eismas vyksta ruoze Alytus Naujoji Kamena Buvusį Uznemunes gelezinkelį eksploatuoja dvieju saliu kompanijos AB Lietuvos gelezinkeliai ir Lenkijos PKP Polskie Linie Kolejowe Buvusio gelezinkelio ruoze yra Sokulkos Suvalku gelezinkelio linija ir Mockavos Suvalku gelezinkelio linija IstorijaAlytaus senoji gelezinkelio stotis apie 1900 m Varenos gelezinkelio stotis apie 1915 m Gardino gelezinkelio stotis 1915 m Suvalku gelezinkelio stotis 1917 m XIX a 2 ojoje puseje Rusijos imperija eme stiprinti vakariniu sienu apsauga pastate ir apginklavo Alytaus Gardino ir Kauno karines tvirtoves Norint jas aprupinti statybinemis medziagomis ir amunicija pervezti kariskius ir buvo sumanyta nutiesti platujį gelezinkelį kuris krastinese stotyse turejo jungtis su Peterburgo Varsuvos gelezinkeliu Pirmasis tiesiamas ruozas buvo Varena Poteronys Tolesnis ruozas per Nemuna į Alytu buvo sudetingesnis Jeigu pilant sankasa ir klojant begius visoje trasoje su dideliais sunkumais nesusidurta tai prie Alytaus gelezinkelio tilto per Nemuna turejusio sujungti Alytaus ir Poteroniu gelezinkelio stotis sugaista nemazai laiko Tai buvo aukstas turintis dvi 20 m atramas triju angu 73 3 m 96 6 m 73 3 m konsolinis tiltas vienintelis tokio tipo visoje Rusijos imperijoje Tilta projektavo zinomas rusu inzinierius tiesiant begiu kelia dalyvavo ir lietuviu inzinierius Juozas Kamarauskas Darbai vyko nuo 1893 m vasaros iki 1894 m rudens Linija perduota Peterburgo Varsuvos gelezinkeliui 1895 m naktį is sausio 24 į sausio 25 d o vasario 15 d buvo atidarytas reguliarus eismas 1899 m geguzes 1 d buvo atidarytas traukiniu eismas ruoze Gardinas Suvalkai Alytus Nuo tu paciu metu rudens eismas jau vyko visa nauja gelezinkelio linija Kasdien vykdavo viena pora keleiviniu traukiniu marsrutu Varena Suvalkai ir Gardinas Suvalkai Po keliu metu atsirado antroji keleiviniu traukiniu pora abiem marsrutais traukiniai vykdavo atskiromis savaites dienomis Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui Rusijos kariuomene traukdamasi susprogdino tilta per Nemuna prie Alytaus Krasta uzeme vokieciu kariuomene ir per 63 dienas pastate nauja medinį gelezinkelio tilta 1915 m vokieciu inzineriniai daliniai sujunge begiu kelius tarp Aleckos ir Suvalku ir atidare nauja taip Uznemunes gelezinkelis buvo sujungtas su Rytprusiu gelezinkeliais Buvo pakeista ir begiu veze is senosios rusiskos 1524 mm į europine 1435 mm Gelezinkelis veike karo metais kai frontas nutolo į rytus keleiviniu traukiniu kiekis isaugo iki dvieju poru kasdien 1919 m rugpjutį jau Lietuvos gelezinkeliai vykde eisma tarp Alytaus ir Trakiskiu viena pora traukiniu kasdien Kitas tvarkarastis įsigaliojo pacioje rugpjucio pabaigoje ar rugsejo 1 d isspausdintas laikrastyje Lietuva rugsejo 2 d Traukiniai turejo vaziuoti nuo Varenos iki Suvalku Viena pora į Suvalkus porinemis dienomis is Suvalku neporinemis dienomis Deja Lenkija rugpjucio 31 d uzeme Suvalkus todel traukiniai Suvalku pasiekti negalejo galbut vaziavo iki Trakiskiu ar tik Sestoku 1920 m rudenį karinio konflikto tarp Lietuvos ir Lenkijos metu buvo baiminamasi kad pastarosios salies kariuomene panaudos gelezinkelį puolant pietu Lietuva Klemenso Popeliuckos vadovaujami Gelezinkelio bataliono sprogdintojai isarde begius tarp Gluko kaimo ir Varenos uzminavo medinį tilta 1922 m batalionas isarde po puse kilometro gelezinkelio abipus tilto per Varene Buvo apardytas ir begiu kelias prie Sestoku o nebenaudojama pagal paskirtį sio miestelio gelezinkelio stotis tapo valsciaus administraciniu pastatu Laikinasis tiltas per Nemuna tapo avariniu ir 1927 m buvo uzdarytas veliau visai isardytas Kiek anksciau buvo nutiesta 26 km gelezinkelis atkarpoje Marijampole Kazlu Ruda tokiu budu Alytus buvo sujungtas gelezinkelio linija su salies sostine Kaunu Sis įvykis alytiskiu buvo labai dziaugsmingai sutiktas mat anksciau Kauna buvo galima pasiekti tik garlaiviu Nemunu ir kelione uztrukdavo visa diena Lenkijos puseje likusiu gelezinkeliu tarpukaryje eismas vyko iki Trakiskiu PKP 1922 m vasaros tvarkarastyje traukiniu tarp Suvalku ir Trakiskiu dar nera Tarp Suvalku ir Lososnos dvi poros traukiniu kasdien Vienas is Varsuvos kitas is Balstoges Traukiniai į Gardina nevaziuodavo nes tiltas Gardine dar buvo neatstatytas 1924 m vasaros tvarkarastyje tarp Suvalku ir Gardino dvi poros traukiniu kasdien abi is Varsuvos judejimo kryptis keiciama Gardine Iki Trakiskiu traukiniai nevaziavo 1925 vasaros tvarkarastyje traukiniai iki Trakiskiu jau vaziavo dvi poros kasdien 1939 m Vokietijai uzpuolus Lenkija ir TSRS prisijungus Rytine Lenkija gelezinkelio linija vel buvo padalinta valstybines sienos Bialystoko gelezinkelio TSRS sudetyje tvarkarastyje nuo 1940 m vasario 1 d tarp Augustavo ir Gardino 3 poros traukiniu kasdien 1940 m vasaros NKPS tinklo tvarkarastyje tarp Gardino ir Augustavo 1 pora traukiniu Taciau siame tvarkarastyje nurodyti tik visi tolimojo susisiekimo traukiniai ir tik dalis priemiestiniu vietiniu traukiniu Todel gali buti kad traukiniu buvo daugiau 1941 m geguzes 5 d įsigaliojusiame Treciojo Reicho gelezinkeliu tvarkarastyje tarp Suvalku ir Trakiskiu dvi poros traukiniu kasdien Vokietijos puseje eismas vyko iki Bliznos stoteles Tarp Suvalku ir Bliznos 3 poros traukiniu Nuo 1941 m spalio 6 d įsigaliojus naujam Reicho 1941 1942 m tvarkarasciui iki Trakiskiu 2 poros kasdien Linija Suvalkai Gardinas pilnai pateko į Vokietijos okupuota teritorija bet ja padalino Reicho ir Bialystoko apskrities kuri formaliai priskirta Rytu Prusijos administravimui taciau į Reicha oficialiai neįejo sienos Eismas vyko tarp Suvalku ir Augustavo kuris buvo Bialystoko apskrityje 4 poros traukiniu 1943 geguzes 17 d įsigaliojusiame 1943 1944 m tvarkarastyje tarp Suvalku ir Gardino 3 poros kasdieniu traukiniu Tarp Suvalku ir Trakiskiu dvi poros kasdien Pagal paskutinį Reicho gelezinkeliu 1944 1945 metu tvarkarastį isliko tie patys traukiniai kaip ir metai pries tai Linijos dalį tarp Trakiskiu ir Sestoku vokieciai atstate 1943 m nurodyta kaip veikianti bet keleiviniu traukiniu eismas ja nevyko buvo vezami tik kariniai ir kitokie kroviniai Antrojo pasaulinio karo metais atsitraukdami vokieciai isarde gelezinkelio atkarpa Alytus Sestokai ir tik 1959 m rugpjucio 3 d vel buvo atidarytas marsrutas Kaunas Alytus Po Antrojo pasaulinio karo nustacius nauja valstybine siena tarp TSRS Baltarusijos TSR ir Lenkijos Liaudies Respublikos gelezinkelis buvo perkirstas naujosios sienos ir dalis jo tapo nebenaudojamas Lenkija septintajame XX a desimtmetyje nutiese nauja linija tarp Kamienos Novos ir Sokulkos stociu atidaryta 1964 m o senoji linijos atkarpa nuo Kamienos Novos iki Lososnos tiek Lenkijos tiek ir TSRS teritorijose buvo isardyta Baltarusijoje nedidele dalis gelezinkelio nuo Lososnos stoties naudojama kaip privaziuojamasis kelias prie pramones ir sandeliu teritorijos Po karo Lenkijoje keleiviniu traukiniu eismas is Elko iki Suvalku atnaujintas 1946 m antroje puseje o iki Trakiskiu 1947 m 1947 48 metu ziema prasidejo traukiniu eismas tarp Suvalku ir Augustavo 1948 m vasara traukiniai vaziavo jau iki Jastsembnos ir tik 1956 m pradejo vaziuoti iki Kamienos Novos Susisiekimo pikas tarp Suvalku ir Sokulkos buvo pasiektas XX a septintojo desimtmecio pabaigoje astuntojo pradzioje 8 poros traukiniu astuntoji tik vasaros sezono metu Tarp Suvalku ir Trakiskiu susisiekimo traukiniais pikas buvo pasiektas astuntajame XX a desimtmetyje įvedus 5 poras traukiniu is ju keturios kasdien penktoji tik darbo d Alytaus miestas sparciai augo miesto pakrastyje arciau pramoninio rajono 1984 m buvo pastatyta nauja gelezinkelio stotis Keleiviniu traukiniu eismas vyko tik iki naujosios stoties o senoji stotis pavadinta Alytumi II tapo krovinine Kaip pertvarkyti gelezinkelį einantį per Alytaus miesta vyko diskusijos tiek tarybinio laikotarpio pabaigoje tiek ir nepriklausomybes pradzioje Lietuvai atgavus nepriklausomybe gelezinkelio susisiekimas su Lenkija buvo atstatytas 1993 m geguzes 23 d Sestoku gelezinkelio stotyje susitiko du keleiviniai traukiniai 1520 mm vezes begiais riedejes Talinas Sestokai ir 1435 mm vezemis Varsuva Suvalkai Sestokai buvo atidarytas susisiekimas tarp Lenkijos ir Estijos Po nepriklausomybes paskelbimo smarkiai traukiantis pramonei zlungant gamybai o pramonei pereinant prie autotransporto buvo priimtas sprendimas gelezinkelį per Alytaus miesta isardyti 1997 m kovo 14 d buvo uzdaryta senoji Alytaus stotis ir per kelias savaites demontuoti begiai tarp abieju stociu Likusi Alytaus Sestoku gelezinkelio linijos dalis po keliu metu buvo pervesta is magistralinio į privaziuojamojo kelio statusa turincia linija Islikusios Uznemunes gelezinkelio atkarpos tarp Lietuvos Lenkijos sienos ir Sestoku lauke dideles permainos 2012 2016 metais ji buvo modernizuota ir tapo siuolaikines europines magistrales Rail Baltica dalimi Lenkijoje esantis ruozas Suvalku mieste ir iki Lenkijos Lietuvos sienos patenka į Rail Baltica magistrale ir bus modernizuojamas Suvalkuose numatoma pastatyti nauja keleivine gelezinkelio stotį kurioje nereiketu keisti traukiniu vaziavimo krypties dabartineje reikia StotysBuvusios ir esamos Uznemunes gelezinkelio stotys ir stoteles Varenos gelezinkelio stotis Sankt Peterburgo Varsuvos gelezinkelis Artilerijos gelezinkelio stotis pralanka Daugu gelezinkelio stotis Poteroniu gelezinkelio stotis Alytaus senoji gelezinkelio stotis Gardino g uzdaryta atidarius naujaja stotį Alytaus gelezinkelio stotis atidaryta nuo 1984 m Likiskiu gelezinkelio stotis buvo uz tilto per Simno plenta Sestoku link panaikinta pastacius dabartine stotį Alytaus miesto pakrastyje Kurnenu gelezinkelio stotis stotele tarybiniais metais Balkunu gelezinkelio stotis stotele Posnios gelezinkelio stotis stotele tarybiniais laikais apie 1970 1980 m pavadinimas pakeistas į Santaika Dainavos gelezinkelio stotis stotele įrengta apie 1970 1980 m Mergalaukio gelezinkelio stotis tai tikroji Simno stotis caro laikais ir tarpukariu tarpukaryje pakeistas pavadinimas į Mergalaukį po karo kurį laika vel vadinosi Simnu veliau vel Mergalaukiu Simno gelezinkelio stotele stotele tarpukaryje Kalesnykai arba Kalesninkai pavadinimas pakeistas septintajame XX a desimtmetyje Giluiciu gelezinkelio stotis stotele įrengta tarpukaryje Krosnos gelezinkelio stotis Turiskiu gelezinkelio stotis stotele tarybiniais metais pervadinta į Krosna II Sestoku gelezinkelio stotis Mockavos gelezinkelio stotis Lietuvos pasienio stotis dabartine stotis pastatyta tarybiniais metais buvusi stotele įrengta Pirmojo pasaulinio karo metais jos vieta nesutampa su Mockavos stoties vieta paskutine stotele dabartines Lietuvos teritorijoje veike Pirmojo pasaulinio karo metais Trakiskiu gelezinkelio stotis caro lakais Punskas pirmoji pasienio stotis Lenkijos teritorijoje Lavuociai stotele Lipniakas stotele Suvalku gelezinkelio stotis Suvalku Misko gelezinkelio stotis Blizna stotele Augustavo gelezinkelio stotis Sajenekas buvusi stotele is Ostroviai Ruzanistokas Dubasna Bielianai Karalina Lososna pusstote Peterburgo Varsuvos gelezinkelis Naujosios Kamenos gelezinkelio stotele Augustavo gelezinkelio stotis Suvalku gelezinkelio stotis Trakiskiu gelezinkelio stotele Varenos gelezinkelio stotisSaltiniaiG I Kosakovskij Gerasimas Kosakovskis Zheleznye dorogi Litvy Lietuvos gelezinkeliai Vilnius Mokslas 1975 psl 58 G I Kosakovskij Gerasimas Kosakovskis Zheleznye dorogi Litvy Lietuvos gelezinkeliai Vilnius Mokslas 1975 psl 59 G I Kosakovskij Gerasimas Kosakovskis Zheleznye dorogi Litvy Lietuvos gelezinkeliai Vilnius Mokslas 1975 psl 60NuorodosAudrone Jakunskiene Gelezinkelio istorijos kvapas Gelezinkelio istorija Suvalku gubernijos 1896 m zemelapio fragmentas is Eugenijaus Peikstenio kolekcijos Buves gelezinkelis Alytus Varena Gelezinkelis Kazlu Ruda Sestokai Trakiskiai Alytus Sestokai gelezinkelio atidarymas 1959 m