Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Čiukčių raštasTipas abėcėlėNaudojamas kalbose čiukčių kalbaRašymo kryptis iš kairės į dešinęLaikotarpis 1937 m dabarISO
Čiukčių raštas
| Čiukčių raštas | |
|---|---|
| Tipas | abėcėlė |
| Naudojamas kalbose | čiukčių kalba |
| Rašymo kryptis | iš kairės į dešinę |
| Laikotarpis | 1937 m. – dabar |
| Kilmė | kirilica |
| Dukterinės sistemos | |
Čiukčių raštas – rašto sistema, skirta čiukčių kalbos užrašymui, naudojanti kirilicos abėcėlę.
2010 m. duomenimis, buvo apie 4,6 tūkst. šios kalbos vartotojų, daugiausiai Čiukčių autonominėje apygardoje (Rusijos Tolimuosiuose Rytuose). Iki 1931 m. čiukčių kalba neturėjo oficialaus rašto.
Istorija
Praeityje čiukčių rašto pagrindą sudarė įvairios grafinės sistemos. Jis ne kartą buvo reformuojamas. Išskiriami 3 šio rašto istorijos etapai:
- iki 1930-ųjų metų – pirmieji bandymai sukurti raštą,
- 1931–1937 m. – raštas lotynų abėcėlės pagrindu,
- nuo 1937 m. – šiuolaikinis raštas kirilicos abėcėlės pagrindu.
Anksčiausiai užrašyti čiukčių kalbą pabandė XIX a. pradžioje rusų stačiatikių bažnyčios misionieriai. 1821 m. Irkutsko spaustuvėje kirilicos rašmenimis buvo išleista 100 egzempliorių tiražu 10-ties puslapių knygelė su Dešimtimi Dievo įsakymų, išverstų į čiukčių kalbą. Ten pat vėliau buvo išspausdinti kitų krikščioniškų maldų vertimai.
1881 ir 1894 m. Jakutske buvo išspaudsinti imperatorių Aleksandro III ir Nikolajaus II priesaikų vertimai, naudojantys rusiškas raides. Šių leidinių kalba buvo nemokšiška ir patiems čiukčiams buvo nesuprantama.
1898 m. išėjo pirmasis M. Pitelino sudarytas rusų–čiukčių kalbų žodynas. Jame panaudota rusų kalbos abėcėlė su papildomu ženklu Ҥ ҥ.
1930-ųjų pradžioje (rus. Владимир Германович Богораз) aprašė Anadyrio upės aukštupyje surastus užrašus čiukčių kalba. Šių užrašų autorius buvo čiukčių elnių augintojas Tenevilis (rus. Теневиль), gyvenęs tundroje netoli Ust Belajos gyvenvietės, Anadyrio rajone. Tenevilio rankraščiai buvo surasti 1945 m. dėžėje po sniegu jo gyventoje vietoje.
Ankstesnių kalbos užrašymų nežinoma. Panašią sistemą naudojo čiukčių prekeivis Antymavlė rytų Čiukčijoje. Tikėtina, kad toks grafinis raštas buvom sudaromas rusų ir anglų kalbų abėcėlės, taip pat firmų ženklai ant rusiškų ir amerikietiškų prekių pagrindu. Iki pat mirties 1944 m. Tenevilis tobulino savo raštą, tačiau jis nepaplito už jo šeimos ribų. To priežastis buvo ir kaimynų nepasitikėjimas Tenevilio išradimu, ir oficialaus čiukčių rašto plitimo pradžia.
Lotyniška abėcėlė
Pirmą kartą šiuolaikinis čiukčių raštas buvo sukurtas ir įdiegtas 1930-ųjų pradžioje, kuomet buvo lotynizuojamos ir kuriamos rašto sistemos SSRS tautoms. Pagal pradinį projektą abėcėlė turėjo šiuos ženklus: A a, Ç ç, E e, Ә ә, G g, Ꜧ ꜧ, I i, J j, K k, L l, M m, N n, Ŋ ŋ, O o, P p, Q q, R r, S s, T t, U u, V v, W w, Ь ь, Æ æ. Tačiau to meto čiukčių vadovėliuose, pradedant pirmuoju „Celgьkalekal“, išleistu 1932 m., buvo naudojama šiek tiek pakeista abėcėlė.
| А а | B в | C c | D d | Е е | Ә ә | F f | G g | H h |
| I i | Ь ь | J j | K k | L l | M m | N n | Ŋ ŋ | O o |
| P p | Q q | R r | S s | T t | U u | V v | W w | Z z |
Raidės B в, F f, H h, Z z naudotos tik skoliniuose iš rusų kalbos. Garsas ч to meto įvairiuose leidiniuose žymėtas įvairiai: c, є, ç.
Kirilica
1937 m. lotynišką abėcėlę čiukčių rašte oficialiai pakeitė kirilica, bet lotyniški rašmenys dar buvo naudojami iki 1940-ųjų metų pradžios, o kai kuriais duomenimis, iki 1950-ųjų pradžios. Tačiau žinoma, kad jau 1930-ųjų pradžioje, kai dar oficialiai buvo naudojama lotyniška abėcėlė, Čiaūno rajono čiukčių mokyklose vietos valdžios sprendimu buvo naudojama rusiška abėcėlė.
Pradžioje čiukčių kirilicos abėcėlę sudarė visos 33 rusų kalbos abėcėlės raidės, taip pat ženklas Н’ н’. Šioje abėcėlėje trūko ženklo, žyminčio uvuliarinį garsą ӄ. Jį atitinkantis К’ к’ buvo įvestas 1940-ųjų metų pabaigoje. 1950-ųjų pabaigoje К’ к’ ir Н’ н’ pakeisti į Ӄ ӄ ir Ӈ ӈ. Paskutinis pakeitimas čiukčių abėcėlėje įvyko 1980-ųjų pabaigoje pridedant raidę Ԓ ԓ (pažymėti duslią lateralinę л).
Šiuolaikinė čiukčių kalboje naudojama abėcėlė:
| А а | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ё ё | Ж ж | З з | И и |
| Й й | К к | Ӄ ӄ | Л л | Ԓ ԓ | М м | Н н | Ӈ ӈ | О о | П п |
| Р р | С с | Т т | У у | Ф ф | Х х | Ц ц | Ч ч | Ш ш | Щ щ |
| Ъ ъ | Ы ы | Ь ь | Э э | Ю ю | Я я | ʼ |
Nuorodos
- Sibiro ir Tolimųjų Rytų knyginės kultūros istorijos apybraižos (rusų k.)
- Šiaurės tautų kalbos ir raštas (rusų k.)
- Rusijos Šiaurės mažųjų tautų kalbų fonetikos tyrimai ir jų rašto vystymosi problemos (rusų k.)
- Rusijos nacionalinė biblioteka. Vertimai iš čiukčių kalbos (rusų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čiukčių raštas, Kas yra Čiukčių raštas? Ką reiškia Čiukčių raštas?
Ciukciu rastasTipas abeceleNaudojamas kalbose ciukciu kalbaRasymo kryptis is kaires į desineLaikotarpis 1937 m dabarISO 15924UnicodeGenealogijaKilme kirilicaDukterines sistemos Ciukciu rastas rasto sistema skirta ciukciu kalbos uzrasymui naudojanti kirilicos abecele 2010 m duomenimis buvo apie 4 6 tukst sios kalbos vartotoju daugiausiai Ciukciu autonomineje apygardoje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose Iki 1931 m ciukciu kalba neturejo oficialaus rasto Elniu augintojo Tenevilio sukurtos ciukciuIstorijaPraeityje ciukciu rasto pagrinda sudare įvairios grafines sistemos Jis ne karta buvo reformuojamas Isskiriami 3 sio rasto istorijos etapai iki 1930 uju metu pirmieji bandymai sukurti rasta 1931 1937 m rastas lotynu abeceles pagrindu nuo 1937 m siuolaikinis rastas kirilicos abeceles pagrindu Anksciausiai uzrasyti ciukciu kalba pabande XIX a pradzioje rusu staciatikiu baznycios misionieriai 1821 m Irkutsko spaustuveje kirilicos rasmenimis buvo isleista 100 egzemplioriu tirazu 10 ties puslapiu knygele su Desimtimi Dievo įsakymu isverstu į ciukciu kalba Ten pat veliau buvo isspausdinti kitu krikscionisku maldu vertimai 1881 ir 1894 m Jakutske buvo isspaudsinti imperatoriu Aleksandro III ir Nikolajaus II priesaiku vertimai naudojantys rusiskas raides Siu leidiniu kalba buvo nemoksiska ir patiems ciukciams buvo nesuprantama 1898 m isejo pirmasis M Pitelino sudarytas rusu ciukciu kalbu zodynas Jame panaudota rusu kalbos abecele su papildomu zenklu Ҥ ҥ 1930 uju pradzioje rus Vladimir Germanovich Bogoraz aprase Anadyrio upes aukstupyje surastus uzrasus ciukciu kalba Siu uzrasu autorius buvo ciukciu elniu augintojas Tenevilis rus Tenevil gyvenes tundroje netoli Ust Belajos gyvenvietes Anadyrio rajone Tenevilio rankrasciai buvo surasti 1945 m dezeje po sniegu jo gyventoje vietoje Ankstesniu kalbos uzrasymu nezinoma Panasia sistema naudojo ciukciu prekeivis Antymavle rytu Ciukcijoje Tiketina kad toks grafinis rastas buvom sudaromas rusu ir anglu kalbu abeceles taip pat firmu zenklai ant rusisku ir amerikietisku prekiu pagrindu Iki pat mirties 1944 m Tenevilis tobulino savo rasta taciau jis nepaplito uz jo seimos ribu To priezastis buvo ir kaimynu nepasitikejimas Tenevilio isradimu ir oficialaus ciukciu rasto plitimo pradzia Lotyniska abecelePirma karta siuolaikinis ciukciu rastas buvo sukurtas ir įdiegtas 1930 uju pradzioje kuomet buvo lotynizuojamos ir kuriamos rasto sistemos SSRS tautoms Pagal pradinį projekta abecele turejo siuos zenklus A a C c E e Ә ә G g Ꜧ ꜧ I i J j K k L l M m N n Ŋ ŋ O o P p Q q R r S s T t U u V v W w AE ae Taciau to meto ciukciu vadoveliuose pradedant pirmuoju Celgkalekal isleistu 1932 m buvo naudojama siek tiek pakeista abecele A a B v C c D d E e Ә ә F f G g H hI i J j K k L l M m N n Ŋ ŋ O oP p Q q R r S s T t U u V v W w Z z Raides B v F f H h Z z naudotos tik skoliniuose is rusu kalbos Garsas ch to meto įvairiuose leidiniuose zymetas įvairiai c ye c Kirilica1937 m lotyniska abecele ciukciu raste oficialiai pakeite kirilica bet lotyniski rasmenys dar buvo naudojami iki 1940 uju metu pradzios o kai kuriais duomenimis iki 1950 uju pradzios Taciau zinoma kad jau 1930 uju pradzioje kai dar oficialiai buvo naudojama lotyniska abecele Ciauno rajono ciukciu mokyklose vietos valdzios sprendimu buvo naudojama rusiska abecele Pradzioje ciukciu kirilicos abecele sudare visos 33 rusu kalbos abeceles raides taip pat zenklas N n Sioje abeceleje truko zenklo zymincio uvuliarinį garsa ӄ Jį atitinkantis K k buvo įvestas 1940 uju metu pabaigoje 1950 uju pabaigoje K k ir N n pakeisti į Ӄ ӄ ir Ӈ ӈ Paskutinis pakeitimas ciukciu abeceleje įvyko 1980 uju pabaigoje pridedant raide Ԓ ԓ pazymeti duslia lateraline l Siuolaikine ciukciu kalboje naudojama abecele A a B b V v G g D d E e Yo yo Zh zh Z z I iJ j K k Ӄ ӄ L l Ԓ ԓ M m N n Ӈ ӈ O o P pR r S s T t U u F f H h C c Ch ch Sh sh Sh sh Y y E e Yu yu Ya ya ʼNuorodosSibiro ir Tolimuju Rytu knygines kulturos istorijos apybraizos rusu k Siaures tautu kalbos ir rastas rusu k Rusijos Siaures mazuju tautu kalbu fonetikos tyrimai ir ju rasto vystymosi problemos rusu k Rusijos nacionaline biblioteka Vertimai is ciukciu kalbos rusu k