Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bronzos amžius Lietuvoje bronzos amžius archeologinis laikotarpis tarp akmens amžiaus ir geležies amžiaus Lietuvoje XX a
Bronzos amžius Lietuvoje
Bronzos amžius Lietuvoje – bronzos amžius, archeologinis laikotarpis tarp akmens amžiaus ir geležies amžiaus. Lietuvoje XX a. bronzos amžius vadintas žalvario amžiumi, nors žalvaris Europoje iki Romos imperijos laikų (30 ar 27 m. iki m. e.) beveik nenaudotas. Bronzos amžius Lietuvoje apima laikotarpį maždaug nuo 1600 m. iki m. e. iki 550 m. iki m. e., kuris skirstomas į senąjį (XVII a. - XII a. iki m. e.) ir naująjį (XI a. - VI a. iki m. e.)
Baltijos kraštai bronzos amžiuje
Rytų Baltijos kraštuose, arba ankstyviausioje prabaltų teritorijoje, apimančioje nuo Vyslos žemupio pietuose iki Suomijos įlankos šiaurėje ir Dniepro rytuose, nebuvo bronzos žaliavos. Metalai greičiausiai buvo atvežami iš vario ir alavo telkinių Bohemijoje, vario telkinių Vidurio Slovakijoje, Vidurio Vokietijoje ir Rytų Alpių kalnuose. Manoma, kad bronzos dirbiniai į Rytų Baltijos regioną pirmiausia pateko iš šiaurės Vokietijos ir Skandinavijos metalo apdirbimo centrų, nes daugiausia bronzos dirbinių rasta Baltijos pajūryje, ypač Semboje.
Senojo bronzos amžiaus dirbinių, dažniausiai vienetinių, aptinkama pavieniui visame regione. Žinomos 204 radimvietės, kuriose buvo 439 bronzos amžiaus radiniai. Didžiausią radinių dalį, apie 79 % sudaro ginklai (beveik visi - kirviai), apie 18 % papuošalai, apie 1 % darbo įrankiai. Šiuo laikotarpiu ypač paspartėjo prie Baltijos jūros gyvenusių genčių prekyba gintaru. Baltijos gintaras, iškeistas į bronzą, buvo gabenamas į Pomeraniją, Šiaurės Vokietiją, Daniją, iš ten greičiausiai ir į Vidurio, Vakarų ir Pietų Europą. Apie 1300–1100 m. iki m. e. be atvežtinių, atsirado ir vietinių bronzos dirbinių, daugiausia ginklų ir papuošalų. Rasta apie 300 bronzos dirbinių iš 120 radimviečių. Dauguma jų, ypač lobiai, rasti siaurame pajūrio ruože, kuriame gausu gintaro. Nutolusiuose nuo jūros regionuose bronzos dirbinių randama retai.
Senojo bronzos amžiaus kultūros
Senojo bronzos amžiaus gyvenviečių, kurios kurtos netoli vandens, topografija, planavimas bei pastatų konstrukcijos panašios į akmens amžiaus. Plačiai naudoti akmens, kaulo ir rago dirbiniai. Bronzos dirbiniai reti, jų aptinkama pavieniui arba nedideliuose lobiuose. Dauguma dirbinių, lietų vietinių meistrų (varkalių), paprastai turi prototipus gretimuose kraštuose. Žymiausios senojo bronzos amžiaus gyvenvietės yra Žalioji (Maišiagalos seniūnija), Bratoniškės (), Kernavė, Samantonys (Samantonių stovyklavietė), Kretuonys, prie .
Laidojimo paminklų žinoma labai nedaug, daugiausia iš Vakarų Lietuvos. Mirusieji laidoti nedeginti pilkapiuose su akmenų vainikais, krūsnimis ar kitokiomis akmenų konstrukcijomis ( prie Kretingos).
Naujojo bronzos amžiaus kultūros
Naujajame bronzos amžiuje gyvenvietes pradėta kurti aukštesnėse vietose, dažniausiai įrengiant įtvirtintas bendruomenines gyvenvietes - piliakalnius. Juose jie gynėsi nuo grasinančio priešo.Daugiausia įtvirtintų gyvenviečių tyrinėta Rytų Lietuvoje, tai Dūkšto piliakalnis ir gyvenvietė, , ir kapinynas, Velikuškių piliakalnis, Nevieriškės piliakalnis ir kiti. Jų aikštelių pakraščiais buvo kelios vertikaliai sukaltų kuolų gynybinės užtvaros, rečiau - pylimai. Viduje - pailgi, dažniausiai stačiakampiai stulpinės konstrukcijos pastatai su atvirais židiniais.
Dauguma dirbinių gaminta iš akmens, kaulo ir rago. Kai kuriuose piliakalniuose (Narkūnų, Sokiškių) rasta bronzos dirbinių gamybos žymių - molinių liejimo formų, , samtelių.
Laidojimo paminklai žinomi dažniausiai iš Lietuvos pajūrio. Mirusieji laidoti sudeginti, urnose arba be jų, pilkapiuose. Kapai apdėti akmenų vainikais ar įvairiomis konstrukcijomis. Paminėtini Ėgliškių pilkapynas, . Kitur Lietuvoje, pavyzdžiui, Kernavės gyvenvietėse rasta pavienių nedegintų mirusiųjų kapų plokštiniuose kapinynuose.
Bronzos įtaka
Atsiradus bronziniams gaminiams, ypač kietesniems darbo įrankiams, paspartėjo ir gentinės ekonomikos, ypač amatų raida. Bronzos amžiaus laikotarpiu paplito gyvulininkystė ir žemdirbystė. Plačiau pradėti auginti galvijai, kiaulės, arkliai, avys, ožkos, šunys, sėjami javai kviečiai, miežiai, soros, linai ir kanapės.
Visoje Baltijos pakrantėje išaugo prekyba bronza, susidarius Baltijos prekybos keliui (circum) sumažėjo Sembos reikšmė, atsirado nauji Saremos bei Šiaurės Estijos pakrantės prekybos arealai. Tai rodo ir pirmojo tūkstantmečio iki m. e. pirmosios pusės laivo pavidalo kapai. Išsiplėtė baltams priskiriamos brūkšniuotosios keramikos kultūros teritorija. Pripetės baseine bronzos amžiaus pabaigoje pradeda formuotis Milogrado kultūra, rytuose - Dniepro-Dauguvos kultūra, į šiaurę nuo Dauguvos ir Estijoje - .
Nortikių tipo kovos kirviai, vienintelis dirbinių tipas, perimtas ir vakarų kaimynų, pirmiausia Lužitėnų kultūros gyventojų, paplito nuo Latvijos iki Danijos.
Šaltiniai
- Aleksiejus Luchtanas. Bronzos amžius Lietuvoje. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 521 psl.
Literatūra
- Anthony F. Harding: European Societies in the Bronze Age. Cambridge, 2000
- Elena Grigalavičienė. Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje. Vilnius, 1995
- M. Gimbutas. Bronze Age cultures of Central and Eastern Europe. London, 1965
- Hermann Müller-Karpe. Handbuch der Vorgeschichte. Bronzezeit Bd. 4 T. 3. München, 1980, ISBN 3-406-07941-5
- K. Kristiansen. Europe Before History. Cambridge, 1998.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas: akmens ir žalvario amžiaus paminklai. / R. Rimantienė, E. Grigalavičienė, O. Bogušienė. Vilnius, 1975
- Wolfgang Schuller. Das Erste Europa. 1000 v. Chr.-500 n. Chr. (Handbuch der Geschichte Europas, Band 1) (UTB Band 2497). Ulmer Verlag, Stuttgart, 2004,
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bronzos amžius Lietuvoje, Kas yra Bronzos amžius Lietuvoje? Ką reiškia Bronzos amžius Lietuvoje?
Bronzos amzius Lietuvoje bronzos amzius archeologinis laikotarpis tarp akmens amziaus ir gelezies amziaus Lietuvoje XX a bronzos amzius vadintas zalvario amziumi nors zalvaris Europoje iki Romos imperijos laiku 30 ar 27 m iki m e beveik nenaudotas Bronzos amzius Lietuvoje apima laikotarpį mazdaug nuo 1600 m iki m e iki 550 m iki m e kuris skirstomas į senajį XVII a XII a iki m e ir naujajį XI a VI a iki m e Bronzos amziaus karo kirvisBaltijos krastai bronzos amziujeRytu Baltijos krastuose arba ankstyviausioje prabaltu teritorijoje apimancioje nuo Vyslos zemupio pietuose iki Suomijos įlankos siaureje ir Dniepro rytuose nebuvo bronzos zaliavos Metalai greiciausiai buvo atvezami is vario ir alavo telkiniu Bohemijoje vario telkiniu Vidurio Slovakijoje Vidurio Vokietijoje ir Rytu Alpiu kalnuose Manoma kad bronzos dirbiniai į Rytu Baltijos regiona pirmiausia pateko is siaures Vokietijos ir Skandinavijos metalo apdirbimo centru nes daugiausia bronzos dirbiniu rasta Baltijos pajuryje ypac Semboje Senojo bronzos amziaus dirbiniu dazniausiai vienetiniu aptinkama pavieniui visame regione Zinomos 204 radimvietes kuriose buvo 439 bronzos amziaus radiniai Didziausia radiniu dalį apie 79 sudaro ginklai beveik visi kirviai apie 18 papuosalai apie 1 darbo įrankiai Siuo laikotarpiu ypac paspartejo prie Baltijos juros gyvenusiu genciu prekyba gintaru Baltijos gintaras iskeistas į bronza buvo gabenamas į Pomeranija Siaures Vokietija Danija is ten greiciausiai ir į Vidurio Vakaru ir Pietu Europa Apie 1300 1100 m iki m e be atveztiniu atsirado ir vietiniu bronzos dirbiniu daugiausia ginklu ir papuosalu Rasta apie 300 bronzos dirbiniu is 120 radimvieciu Dauguma ju ypac lobiai rasti siaurame pajurio ruoze kuriame gausu gintaro Nutolusiuose nuo juros regionuose bronzos dirbiniu randama retai Senojo bronzos amziaus kulturosSenojo bronzos amziaus gyvenvieciu kurios kurtos netoli vandens topografija planavimas bei pastatu konstrukcijos panasios į akmens amziaus Placiai naudoti akmens kaulo ir rago dirbiniai Bronzos dirbiniai reti ju aptinkama pavieniui arba nedideliuose lobiuose Dauguma dirbiniu lietu vietiniu meistru varkaliu paprastai turi prototipus gretimuose krastuose Zymiausios senojo bronzos amziaus gyvenvietes yra Zalioji Maisiagalos seniunija Bratoniskes Kernave Samantonys Samantoniu stovyklaviete Kretuonys prie Laidojimo paminklu zinoma labai nedaug daugiausia is Vakaru Lietuvos Mirusieji laidoti nedeginti pilkapiuose su akmenu vainikais krusnimis ar kitokiomis akmenu konstrukcijomis prie Kretingos Naujojo bronzos amziaus kulturosNaujajame bronzos amziuje gyvenvietes pradeta kurti aukstesnese vietose dazniausiai įrengiant įtvirtintas bendruomenines gyvenvietes piliakalnius Juose jie gynesi nuo grasinancio prieso Daugiausia įtvirtintu gyvenvieciu tyrineta Rytu Lietuvoje tai Duksto piliakalnis ir gyvenviete ir kapinynas Velikuskiu piliakalnis Nevieriskes piliakalnis ir kiti Ju aiksteliu pakrasciais buvo kelios vertikaliai sukaltu kuolu gynybines uztvaros reciau pylimai Viduje pailgi dazniausiai staciakampiai stulpines konstrukcijos pastatai su atvirais zidiniais Dauguma dirbiniu gaminta is akmens kaulo ir rago Kai kuriuose piliakalniuose Narkunu Sokiskiu rasta bronzos dirbiniu gamybos zymiu moliniu liejimo formu samteliu Laidojimo paminklai zinomi dazniausiai is Lietuvos pajurio Mirusieji laidoti sudeginti urnose arba be ju pilkapiuose Kapai apdeti akmenu vainikais ar įvairiomis konstrukcijomis Paminetini Ėgliskiu pilkapynas Kitur Lietuvoje pavyzdziui Kernaves gyvenvietese rasta pavieniu nedegintu mirusiuju kapu plokstiniuose kapinynuose Bronzos įtakaAtsiradus bronziniams gaminiams ypac kietesniems darbo įrankiams paspartejo ir gentines ekonomikos ypac amatu raida Bronzos amziaus laikotarpiu paplito gyvulininkyste ir zemdirbyste Placiau pradeti auginti galvijai kiaules arkliai avys ozkos sunys sejami javai kvieciai mieziai soros linai ir kanapes Visoje Baltijos pakranteje isaugo prekyba bronza susidarius Baltijos prekybos keliui circum sumazejo Sembos reiksme atsirado nauji Saremos bei Siaures Estijos pakrantes prekybos arealai Tai rodo ir pirmojo tukstantmecio iki m e pirmosios puses laivo pavidalo kapai Issiplete baltams priskiriamos bruksniuotosios keramikos kulturos teritorija Pripetes baseine bronzos amziaus pabaigoje pradeda formuotis Milogrado kultura rytuose Dniepro Dauguvos kultura į siaure nuo Dauguvos ir Estijoje Nortikiu tipo kovos kirviai vienintelis dirbiniu tipas perimtas ir vakaru kaimynu pirmiausia Luzitenu kulturos gyventoju paplito nuo Latvijos iki Danijos SaltiniaiAleksiejus Luchtanas Bronzos amzius Lietuvoje Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 521 psl LiteraturaAnthony F Harding European Societies in the Bronze Age Cambridge 2000 Elena Grigalaviciene Zalvario ir ankstyvasis gelezies amzius Lietuvoje Vilnius 1995 M Gimbutas Bronze Age cultures of Central and Eastern Europe London 1965 Hermann Muller Karpe Handbuch der Vorgeschichte Bronzezeit Bd 4 T 3 Munchen 1980 ISBN 3 406 07941 5 K Kristiansen Europe Before History Cambridge 1998 Lietuvos TSR archeologijos atlasas akmens ir zalvario amziaus paminklai R Rimantiene E Grigalaviciene O Bogusiene Vilnius 1975 Wolfgang Schuller Das Erste Europa 1000 v Chr 500 n Chr Handbuch der Geschichte Europas Band 1 UTB Band 2497 Ulmer Verlag Stuttgart 2004 Nuorodos