Baltrušėlių valsčius vok Amtsbezirk Baltruschelen nuo 1938 m Amtsbezirk Grüneichen Rytų Prūsijos administracinis teritor
Baltrušėlių valsčius

Baltrušėlių valsčius (vok. Amtsbezirk Baltruschelen, nuo 1938 m. Amtsbezirk Grüneichen) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1874–1945 m. dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje. Priklausė Pilkalnio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Baltrušėliuose.
Baltrušėlių valsčius Amtsbezirk Baltruschelen | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Baltrušėlių valsčius Pilkalnio apskrityje | ||||
Valstybė | Vokietija | |||
Provincija | Rytų Prūsija | |||
Administracinis centras | Baltrušėliai | |||
1874–1945 | Pilkalnio apskritis | |||
Gyventojų | 1 496 (1905) | |||
Plotas | 43,9 km² (1905) |
Istorija
Suformuotas 1874 m. pagal 1872 m. priimtus „Apskričių nuostatus Prūsijos, Brandenburgo, Pomeranijos, Poznanės, Silezijos ir Saksonijos provincijoms“ iš 15 kaimo bendruomenių ir 2 dvaro apygardų. 1876 m. nuo valsčiaus atskirtas ir perduotas Ragainės apskričiai Kamantų kaimas. 1922 m. Pilkalnio apskrities Smilgių valsčiui perduotas Blumentalio kaimas, o Baltrušėlių valsčiui priskirtas Spulių valsčiaus Mažųjų Meškupių kaimas. 1928 m. prie gretimų kaimų prijungtos abi dvaro apygardos – Drocvaldės ir Nyveidės. 1928–1945 m. valsčių sudarė 14 kaimo bendruomenių: Baltrušėlių, Briedlaukių, Didžiųjų Juodupėnų, Drocvaldės (Girėliškių A), Girėliškių B, Ivenbergo, Mažųjų Juodupėnų, Mažųjų Meškupių, Naujųjų Stonupėnų, Nyveidės (Naujųjų Vingerupių), Orupėnų, Trakininkų, Užgirių ir Žalgirių.
Valsčius buvo vakarinėje apskrities dalyje, Ragainės, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskrities paribyje. Valsčiumi tekėjo Įsruties intakai Juodupė, Akmenis ir Stonė, pietiniame pakraštyje dunksojo nedidelis Draugupėnų miškas, rytiniame – Drocvaldės miškas. Per valsčių ėjo Tilžės–Gumbinės/Pilkalnio plentas ir Tilžės–Stalupėnų geležinkelis (nutiestas 1893 m.).
1905 m. valsčiuje buvo 1496 gyventojai, iš jų 54 lietuviai (3,6 %). Daugiausia lietuvių gyveno Briedlaukiuose (18 %) ir Girėliškiuose A (14 %). Didžiausios gyvenvietės 1939 m. buvo Baltrušėliai (147 gyv.), Ivenbergas (116 gyv.) ir Naujieji Vingerupiai (113 gyv.).
Šaltiniai
- Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 218–231. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
- Vasilijus Safronovas, Valsčius, 2, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-09-01.
- Amtsbezirk Grüneichen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-09-01.
- Landkreis Pillkallen Archyvuota kopija 2021-10-05 iš Wayback Machine projekto., verwaltungsgeschichte.de. Nuoroda tikrinta 2024-09-01.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltrušėlių valsčius, Kas yra Baltrušėlių valsčius? Ką reiškia Baltrušėlių valsčius?
Baltruseliu valscius vok Amtsbezirk Baltruschelen nuo 1938 m Amtsbezirk Gruneichen Rytu Prusijos administracinis teritorinis vienetas gyvaves 1874 1945 m dabartines Kaliningrado srities rytineje dalyje Priklause Pilkalnio apskriciai Valsciaus centras buvo Baltruseliuose Baltruseliu valscius Amtsbezirk Baltruschelen1874 1945Baltruseliu valscius Pilkalnio apskrityjeValstybe VokietijaProvincija Rytu PrusijaAdministracinis centras Baltruseliai1874 1945 Pilkalnio apskritisGyventoju 1 496 1905 Plotas 43 9 km 1905 IstorijaSuformuotas 1874 m pagal 1872 m priimtus Apskriciu nuostatus Prusijos Brandenburgo Pomeranijos Poznanes Silezijos ir Saksonijos provincijoms is 15 kaimo bendruomeniu ir 2 dvaro apygardu 1876 m nuo valsciaus atskirtas ir perduotas Ragaines apskriciai Kamantu kaimas 1922 m Pilkalnio apskrities Smilgiu valsciui perduotas Blumentalio kaimas o Baltruseliu valsciui priskirtas Spuliu valsciaus Mazuju Meskupiu kaimas 1928 m prie gretimu kaimu prijungtos abi dvaro apygardos Drocvaldes ir Nyveides 1928 1945 m valsciu sudare 14 kaimo bendruomeniu Baltruseliu Briedlaukiu Didziuju Juodupenu Drocvaldes Gireliskiu A Gireliskiu B Ivenbergo Mazuju Juodupenu Mazuju Meskupiu Naujuju Stonupenu Nyveides Naujuju Vingerupiu Orupenu Trakininku Uzgiriu ir Zalgiriu Valscius buvo vakarineje apskrities dalyje Ragaines nuo 1922 m Tilzes Ragaines apskrities paribyje Valsciumi tekejo Įsruties intakai Juodupe Akmenis ir Stone pietiniame pakrastyje dunksojo nedidelis Draugupenu miskas rytiniame Drocvaldes miskas Per valsciu ejo Tilzes Gumbines Pilkalnio plentas ir Tilzes Stalupenu gelezinkelis nutiestas 1893 m 1905 m valsciuje buvo 1496 gyventojai is ju 54 lietuviai 3 6 Daugiausia lietuviu gyveno Briedlaukiuose 18 ir Gireliskiuose A 14 Didziausios gyvenvietes 1939 m buvo Baltruseliai 147 gyv Ivenbergas 116 gyv ir Naujieji Vingerupiai 113 gyv SaltiniaiGemeindelexikon fur das Konigreich Preussen Heft I Provinz Ostpreussen p 218 231 Verlag des Koniglichen Statistischen Landesamts Berlin SW 1907 Vasilijus Safronovas Valscius 2 Mazosios Lietuvos enciklopedija Nuoroda tikrinta 2024 09 01 Amtsbezirk Gruneichen Territoriale Veranderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874 1945 Nuoroda tikrinta 2024 09 01 Landkreis Pillkallen Archyvuota kopija 2021 10 05 is Wayback Machine projekto verwaltungsgeschichte de Nuoroda tikrinta 2024 09 01