Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vytautas StatulevičiusGimė 1929 m lapkričio 27 d Bikūnai Antalieptės valsčiusMirė 2003 m lapkričio 23 d 73 metai KaunasP
Vytautas Statulevičius
| Vytautas Statulevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1929 m. lapkričio 27 d. Bikūnai, Antalieptės valsčius |
| Mirė | 2003 m. lapkričio 23 d. (73 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Antanas Statulevičius |
| Motina | Danutė Grumbinaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena Vapsvaitė, Aldona Džiugaitė-Aleškevičienė |
| Vaikai | Vytas |
| Veikla | matematikas |
| Partija | 1953 m. SSKP |
| Alma mater | 1954 m. Vilniaus universitetas |
Vytautas Statulevičius (1929 m. lapkričio 27 d. Bikūnuose, Antalieptės valsčius, Zarasų apskritis – 2003 m. lapkričio 23 d. Kaune) – Lietuvos mokslininkas, habilituotas matematikos mokslų daktaras, akademikas.
Biografija
Gimė ūkininkų šeimoje. 1936–1941 m. mokėsi pradžios mokykloje. 1942–1944 m. dirbo tėvų ūkyje. 1944–1945 m. Bikūnų apylinkės tarybos pirmininko pavaduotojas ir apylinkės pieno priėmimo punkto vedėjas. 1945–1946 m. mokėsi Antalieptės žemės ūkio mokykloje. 1946 m. Tauragnų progimnazijoje eksternu išlaikė baigiamuosius egzaminus.
1947–1949 m. lankė Darbininkų ir valstiečių parengiamuosius kursus prie Vilniaus universiteto (VU). 1949 m. buvo priimtas į Kauno universitetą. Pašalinus iš universiteto paskirtas Salako vakarinės darbo jaunimo progimnazijos direktoriumi. 1949–1954 m. studijavo VU Fizikos ir matematikos fakultete. 1951–1954 m. dirbo universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresniuoju laborantu. 1954 m. vedė. Žmona – Irena Vapsvaitė. Susilaukė sūnaus Vyto, kuris taip pat yra matematikos mokslų daktaras. 1954–1957 m. mokėsi Leningrado universiteto Tikimybių teorijos ir matematikos katedros aspirantūroje ir kartu dirbo VU Bendrosios matematikos katedros asistentu.
1957–1959 m. LSSR MA Fizikos ir matematikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis ir VU Bendrosios matematikos katedros vyresnysis dėstytojas. 1958 m. stažavosi Maskvos universitete pas akademiką Andrejų Kolmogorovą. 1959 m. Leningrado universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Lokalinės ribinės teoremos nehemogeninėms Markovo grandinėms“. 1959–1960 m. Fizikos matematikos instituto bendradarbis ir Matematikos sektoriaus vadovas. 1960 m. stažavosi Maskvos Michailo Lomonosovo universitete. 1960 m. tapo VU docentu. 1960–1966 m. Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, 1960–1965 m. Matematikos sektoriaus vadovas, 1965–2003 m. Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. 1966–1995 m. Fizikos ir matematikos instituto (nuo 1977 m. Matematikos ir kibernetikos, nuo 1990 m. Matematikos ir informatikos institutas) direktorius. 1967 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją. 1968 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1970–1984 m. „Žinijos“ draugijos Vilniaus valdybos pirmininkas. 1972 m. išrinktas LSSR MA tikruoju nariu. 1976–1985 m. LSSR MA Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademikas sekretorius. 1984–1990 m. „Žinijos“ draugijos valdybos pirmininkas. 1985–1991 m. LSSR MA viceprezidentas. 1987–1990 m. SSRS AT liaudies deputatas ir Lietuvos deputatų grupės seniūnas. 1988 m. Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo iniciatyvinės grupės narys.
1990–1995 m. Matematikos ir informatikos instituto direktorius. Žmonai mirus, 1993 m. vedė matematikos profesorę Aldoną Aleškevičienę. 1995 m. išrinktas Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininku. 1995–2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir statistikos katedros vedėjas. 1997–1998 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Matematinės statistikos katedros profesorius. 1996–2003 m. Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininkas ir instituto Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. 2000–2003 m. Ministrų pirmininkų Rolando Pakso ir Algirdo Brazausko visuomeninis patarėjas mokslo ir švietimo klausimais. 2003 m. išrinktas Matematikos ir informatikos instututo Tarybos nariu.
Nuo jaunų dienų grojo armonika ir akordeonu, ypač mėgo armoniką. Vėliau pamėgo medžioklę, vandens sportą, tenisą, rašė eilėraščius. 2003 m. lapkričio 23 d. mirė dėl sunkios ligos. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Mokslinė veikla
Jam vadovaujant Fizikos ir matematikos institutui, tikimybių teorija ir matematinė statistika tapo pagrindine instituto mokslinių tyrimų kryptimi. Šios krypties darbai susilaukė ir tarptautinio pripažinimo. Kartu buvo plėtojamos ir kitos matematikos šakos – diferencialinės lygtys ir skaitmeniniai jų sprendimo metodai, taip pat matematinė logika ir algoritmų teorija. Daug dėmesio V. Statulevičius skyrė informatikos plėtrai. 1962 m. įkurtas instituto Skaičiavimo centras, suvaidinęs reikšmingą vaidmenį plėtojant Lietuvoje informatikos mokslą bei jo taikymus bei pagreitinant kitų mokslo sričių rezultatų diegimą. Fizikos ir matematikos institutas tapo pagrindiniu matematikos ir informatikos mokslo centru Lietuvoje, reikšmingai remiančiu mokslą ir studijas daugelyje Lietuvos universitetų.
V. Statulevičius pasiūlė ir su savo mokiniais R. Rudzkiu ir L. Sauliu išplėtė tikimybių teorijoje ir matematinėje statistikoje dabar gerai žinomą ir dažnai taikomą semiinvariantų metodą retai pasitaikančių įvykių tikimybėms nagrinėti. Šiuo metodu buvo tiriamos didžiųjų nuokrypių tikimybės nepriklausomų ir silpnai priklausomų atsitiktinių dydžių sumoms, daugiatiesinėms formoms, kartotiniams stochastiniams integralams ir įvairioms statistikoms. V. Statulevičiaus semiinvariantų metodas bei su jo pagalba gauti reikšmingi rezultatai tikimybių teorijos ir matematinės statistikos didžiųjų nuokrypių problematikoje pelnė jam tarptautinį pripažinimą.
Jam dirbant LMA viceprezidentu, atsirado dar viena iš jo veiklos sričių – valstybinės reikšmės projektų mokslinė ekspertizė. Šiam tikslui jis telkė įvairių sričių mokslininkų grupes. Reikšmingas vaidmuo ekspertizėje teko matematiniams modeliams ir jų analizei. Svarbus šios veiklos rezultatas – „Gazprom“ atsisakymas eksploatuoti naftos telkinį D-6, esantį Baltijos jūroje netoli Nidos. Matematiniai metodai taikyti ir vertinant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, Kauno nutekamųjų vandenų valymo ir kitų objektų poveikį aplinkai.
1973 m. pradėtos organizuoti Vilniaus tarptautinių tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijos. Jos tapo garsiųjų Berklio konferencijų tęsiniu ir pelnė pasaulinį pripažinimą. V. Statulevičius buvo Tarptautinio statistikos instituto bei JAV matematikų bei Europos statistikų draugijų narys, taip pat Lietuvos netiesinių reiškinių analitikų asociacijos prezidentas. Daug metų jis buvo prestižinio matematinio žurnalo „Tikimybių teorija ir jos taikymai“ (rusų kalba) vyriausiasis redaktorius, žurnalo „Lietuvos matematikos rinkinys“ redakcinės kolegijos narys. Kaip vizituojantis profesorius dirbo Maskvos, Sankt Peterburgo, Kalifornijos, Toronto, Otavos, Bylefeldo, Geteborgo, Romos ir kituose universitetuose, buvo kviestinis pranešėjas Tarptautiniame matematikų kongrese Vankuveryje ir daugelyje kitų tarptautinių konferencijų.
Daugiau nei 250 knygų, straipsnių, pranešimų tezių autorius. Apie jį paskelbta per 260 straipsnių. Jis 22 mokslinių leidinių redaktorius. V. Statulevičius yra 35 disertantų, iš kurių 10 tapo profesoriais, mokslinis vadovas.2005 m. įsteigta vardinė akademiko V. Statulevičiaus stipendija, skiriama gabiausiems Lietuvos universitetų matematikos ir statistikos studijų programų studentams.
Įvertinimas
- 1956 m. Leningrado universiteto II laipsnio premija
- 1966 m. LSSR valstybinė premija
- 1971 m. SSRS MA Markovo premija (su kitais)
- 1974 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
- 1979 m. SSRS valstybinė premija (su kitais)
- 1987 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
- 2000 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas
- 2000 m. VDU garbės profesorius
Šaltiniai
- http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=363864/[neveikianti nuoroda]
- http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_pub
- H. Pragarauskas, M. Sapagovas, L. Saulis. Akademikui Vytautui Statulevičiui – 70 // Mokslas ir gyvenimas, 1999/11-12 Archyvuota kopija 2006-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- V. Paulauskas. Garbingas Profesoriaus Vytauto Statulevičiaus jubiliejus // Matematikos žurnalas α+ω („Lietuvos matematikos rinkinio priedas“), 1999, Nr. 2 (8), p. 47-50
- Akademikas Vytautas Statulevičius: Trumpa gyvenimo ir veiklos apžvalga // G. Dzemyda, S. Rutkauskas, A. Žandaris, D. Daugaravičienė „Matematikos ir informatikos institutas“, Vilnius, Matematikos ir informatikos institutas, 2006, 261–271 p. Archyvuota kopija 2014-11-29 iš Wayback Machine projekto.
- Akad. Vytauto Statulevičiaus aspirantai ir doktorantai
- http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=v_stat_stipendija
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=95594
Literatūra
- Vytautas Statulevičius: gyvenimo ir veiklos apžvalga / Henrikas Jasiūnas. – Vilnius: TEV, 1999. – 35 p.: portr.
- Vytautas Statulevičius: literatūros rodyklė / Aurelija Ališauskienė. – Vilnius: LMAB: MII, 1999. – 89 p.: portr. – ISBN 9986-680-11-5
- Akademikas Vytautas Statulevičius, 1929–2003: bibliografijos rodyklė / Aurelija Ališauskienė, Genovaitė Masiulienė, Dalė Povilaitytė, Bronius Riauba. – Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 2004. – 56 p.: iliustr. – ISBN 9986-680-26-3
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vytautas Statulevičius, Kas yra Vytautas Statulevičius? Ką reiškia Vytautas Statulevičius?
Vytautas StatuleviciusGime 1929 m lapkricio 27 d Bikunai Antalieptes valsciusMire 2003 m lapkricio 23 d 73 metai KaunasPalaidotas a Antakalnio kapineseTevas Antanas StatuleviciusMotina Danute GrumbinaiteSutuoktinis e Irena Vapsvaite Aldona Dziugaite AleskevicieneVaikai VytasVeikla matematikasPartija 1953 m SSKPAlma mater 1954 m Vilniaus universitetas Vytautas Statulevicius 1929 m lapkricio 27 d Bikunuose Antalieptes valscius Zarasu apskritis 2003 m lapkricio 23 d Kaune Lietuvos mokslininkas habilituotas matematikos mokslu daktaras akademikas BiografijaGime ukininku seimoje 1936 1941 m mokesi pradzios mokykloje 1942 1944 m dirbo tevu ukyje 1944 1945 m Bikunu apylinkes tarybos pirmininko pavaduotojas ir apylinkes pieno priemimo punkto vedejas 1945 1946 m mokesi Antalieptes zemes ukio mokykloje 1946 m Tauragnu progimnazijoje eksternu islaike baigiamuosius egzaminus 1947 1949 m lanke Darbininku ir valstieciu parengiamuosius kursus prie Vilniaus universiteto VU 1949 m buvo priimtas į Kauno universiteta Pasalinus is universiteto paskirtas Salako vakarines darbo jaunimo progimnazijos direktoriumi 1949 1954 m studijavo VU Fizikos ir matematikos fakultete 1951 1954 m dirbo universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresniuoju laborantu 1954 m vede Zmona Irena Vapsvaite Susilauke sunaus Vyto kuris taip pat yra matematikos mokslu daktaras 1954 1957 m mokesi Leningrado universiteto Tikimybiu teorijos ir matematikos katedros aspiranturoje ir kartu dirbo VU Bendrosios matematikos katedros asistentu 1957 1959 m LSSR MA Fizikos ir matematikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis ir VU Bendrosios matematikos katedros vyresnysis destytojas 1958 m stazavosi Maskvos universitete pas akademika Andreju Kolmogorova 1959 m Leningrado universitete apgyne fizikos ir matematikos mokslu kandidato disertacija Lokalines ribines teoremos nehemogeninems Markovo grandinems 1959 1960 m Fizikos matematikos instituto bendradarbis ir Matematikos sektoriaus vadovas 1960 m stazavosi Maskvos Michailo Lomonosovo universitete 1960 m tapo VU docentu 1960 1966 m Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui 1960 1965 m Matematikos sektoriaus vadovas 1965 2003 m Tikimybiu teorijos skyriaus vadovas 1966 1995 m Fizikos ir matematikos instituto nuo 1977 m Matematikos ir kibernetikos nuo 1990 m Matematikos ir informatikos institutas direktorius 1967 m apgyne fizikos ir matematikos mokslu daktaro disertacija 1968 m jam suteiktas profesoriaus vardas 1970 1984 m Zinijos draugijos Vilniaus valdybos pirmininkas 1972 m isrinktas LSSR MA tikruoju nariu 1976 1985 m LSSR MA Fizikos technikos ir matematikos mokslu skyriaus akademikas sekretorius 1984 1990 m Zinijos draugijos valdybos pirmininkas 1985 1991 m LSSR MA viceprezidentas 1987 1990 m SSRS AT liaudies deputatas ir Lietuvos deputatu grupes seniunas 1988 m Vytauto Didziojo universiteto atkurimo iniciatyvines grupes narys 1990 1995 m Matematikos ir informatikos instituto direktorius Zmonai mirus 1993 m vede matematikos profesore Aldona Aleskeviciene 1995 m isrinktas Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininku 1995 2000 m Vytauto Didziojo universiteto Matematikos ir statistikos katedros vedejas 1997 1998 m Vilniaus Gedimino technikos universiteto Matematines statistikos katedros profesorius 1996 2003 m Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininkas ir instituto Tikimybiu teorijos skyriaus vadovas 2000 2003 m Ministru pirmininku Rolando Pakso ir Algirdo Brazausko visuomeninis patarejas mokslo ir svietimo klausimais 2003 m isrinktas Matematikos ir informatikos instututo Tarybos nariu Nuo jaunu dienu grojo armonika ir akordeonu ypac mego armonika Veliau pamego medziokle vandens sporta tenisa rase eilerascius 2003 m lapkricio 23 d mire del sunkios ligos Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinese Moksline veiklaJam vadovaujant Fizikos ir matematikos institutui tikimybiu teorija ir matematine statistika tapo pagrindine instituto moksliniu tyrimu kryptimi Sios krypties darbai susilauke ir tarptautinio pripazinimo Kartu buvo pletojamos ir kitos matematikos sakos diferencialines lygtys ir skaitmeniniai ju sprendimo metodai taip pat matematine logika ir algoritmu teorija Daug demesio V Statulevicius skyre informatikos pletrai 1962 m įkurtas instituto Skaiciavimo centras suvaidines reiksminga vaidmenį pletojant Lietuvoje informatikos moksla bei jo taikymus bei pagreitinant kitu mokslo sriciu rezultatu diegima Fizikos ir matematikos institutas tapo pagrindiniu matematikos ir informatikos mokslo centru Lietuvoje reiksmingai remianciu moksla ir studijas daugelyje Lietuvos universitetu V Statulevicius pasiule ir su savo mokiniais R Rudzkiu ir L Sauliu isplete tikimybiu teorijoje ir matematineje statistikoje dabar gerai zinoma ir daznai taikoma semiinvariantu metoda retai pasitaikanciu įvykiu tikimybems nagrineti Siuo metodu buvo tiriamos didziuju nuokrypiu tikimybes nepriklausomu ir silpnai priklausomu atsitiktiniu dydziu sumoms daugiatiesinems formoms kartotiniams stochastiniams integralams ir įvairioms statistikoms V Statuleviciaus semiinvariantu metodas bei su jo pagalba gauti reiksmingi rezultatai tikimybiu teorijos ir matematines statistikos didziuju nuokrypiu problematikoje pelne jam tarptautinį pripazinima Jam dirbant LMA viceprezidentu atsirado dar viena is jo veiklos sriciu valstybines reiksmes projektu moksline ekspertize Siam tikslui jis telke įvairiu sriciu mokslininku grupes Reiksmingas vaidmuo ekspertizeje teko matematiniams modeliams ir ju analizei Svarbus sios veiklos rezultatas Gazprom atsisakymas eksploatuoti naftos telkinį D 6 esantį Baltijos juroje netoli Nidos Matematiniai metodai taikyti ir vertinant Kruonio hidroakumuliacines elektrines Kauno nutekamuju vandenu valymo ir kitu objektu poveikį aplinkai 1973 m pradetos organizuoti Vilniaus tarptautiniu tikimybiu teorijos ir matematines statistikos konferencijos Jos tapo garsiuju Berklio konferenciju tesiniu ir pelne pasaulinį pripazinima V Statulevicius buvo Tarptautinio statistikos instituto bei JAV matematiku bei Europos statistiku draugiju narys taip pat Lietuvos netiesiniu reiskiniu analitiku asociacijos prezidentas Daug metu jis buvo prestizinio matematinio zurnalo Tikimybiu teorija ir jos taikymai rusu kalba vyriausiasis redaktorius zurnalo Lietuvos matematikos rinkinys redakcines kolegijos narys Kaip vizituojantis profesorius dirbo Maskvos Sankt Peterburgo Kalifornijos Toronto Otavos Bylefeldo Geteborgo Romos ir kituose universitetuose buvo kviestinis pranesejas Tarptautiniame matematiku kongrese Vankuveryje ir daugelyje kitu tarptautiniu konferenciju Daugiau nei 250 knygu straipsniu pranesimu teziu autorius Apie jį paskelbta per 260 straipsniu Jis 22 moksliniu leidiniu redaktorius V Statulevicius yra 35 disertantu is kuriu 10 tapo profesoriais mokslinis vadovas 2005 m įsteigta vardine akademiko V Statuleviciaus stipendija skiriama gabiausiems Lietuvos universitetu matematikos ir statistikos studiju programu studentams Įvertinimas1956 m Leningrado universiteto II laipsnio premija 1966 m LSSR valstybine premija 1971 m SSRS MA Markovo premija su kitais 1974 m LTSR nusipelnes mokslo veikejas 1979 m SSRS valstybine premija su kitais 1987 m LSSR valstybine premija su kitais 2000 m DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas 2000 m VDU garbes profesoriusSaltiniaihttp www foto elta lt index php act photo details amp photo id 363864 neveikianti nuoroda http www mii lt index php siteaction pages browse amp page statulevicius pub H Pragarauskas M Sapagovas L Saulis Akademikui Vytautui Statuleviciui 70 Mokslas ir gyvenimas 1999 11 12 Archyvuota kopija 2006 09 27 is Wayback Machine projekto V Paulauskas Garbingas Profesoriaus Vytauto Statuleviciaus jubiliejus Matematikos zurnalas a w Lietuvos matematikos rinkinio priedas 1999 Nr 2 8 p 47 50 Akademikas Vytautas Statulevicius Trumpa gyvenimo ir veiklos apzvalga G Dzemyda S Rutkauskas A Zandaris D Daugaraviciene Matematikos ir informatikos institutas Vilnius Matematikos ir informatikos institutas 2006 261 271 p Archyvuota kopija 2014 11 29 is Wayback Machine projekto Akad Vytauto Statuleviciaus aspirantai ir doktorantai http www mii lt index php siteaction pages browse amp page v stat stipendija http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 95594LiteraturaVytautas Statulevicius gyvenimo ir veiklos apzvalga Henrikas Jasiunas Vilnius TEV 1999 35 p portr Vytautas Statulevicius literaturos rodykle Aurelija Alisauskiene Vilnius LMAB MII 1999 89 p portr ISBN 9986 680 11 5 Akademikas Vytautas Statulevicius 1929 2003 bibliografijos rodykle Aurelija Alisauskiene Genovaite Masiuliene Dale Povilaityte Bronius Riauba Vilnius Matematikos ir informatikos institutas 2004 56 p iliustr ISBN 9986 680 26 3