Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ispanijos Sachara isp Sahara español arab الصحراء الإسبانية al Ṣaḥrāʾ al Isbānīyah Ispanijos kolonija šiaurės vakarų Afr
Ispanijos Sachara
Ispanijos Sachara (isp. Sahara español, arab. الصحراء الإسبانية = al-Ṣaḥrāʾ al-Isbānīyah) – Ispanijos kolonija šiaurės vakarų Afrikoje, gyvavusi 1884–1976 m. Atitiko dabartinę Vakarų Sacharos teritoriją. Viena paskutinių Ispanijos imperijos, kadaise besidriekusios nuo Amerikos iki Rytų Indijų, kolonizuotų teritorijų.
| Sacharos provincija isp. Provincia del Sáhara arab. إقليم الصحراء | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
| Ispanijos Sachara (žalia) | |||||||
| Valstybė | Ispanija | ||||||
| Administracinis centras | Vilja Sisnerosas (1884–1940) Ajūnas (1940–1976) | ||||||
| Oficialios kalbos | Ispanų, arabų | ||||||
| Generalinis gubernatorius | Emilio Bonelli (1884–1902) F. Gómez de Salazar (1974–1976) | ||||||
| Gyventojų | 66 925 (1974) | ||||||
| Plotas | 266 000 km² | ||||||
Istorija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Vakarų Sacharos istorija.
1884 m. Ispanija paskelbė protektoratą nuo Baltojo (Nuadibu) kyšulio iki Bužadūro kyšulio. 1946–1958 m. prie Ispanijos Sacharos prijungtas į šiaurę esantis Džubio kyšulys ir Ifnis, suformuota nauja kolonija – . 1958 m. Ifnis ir Sachara tapo Ispanijos provincijomis, o Džubio kyšulys perleistas Marokui.
Maroko reikalavimai ir tarptautinis spaudimas (Jungtinių Tautų rezoliucijos dėl dekolonizacijos) skatino Ispaniją atsisakyti pretenzijų į teritoriją. 1957 m. prasidėjo vietinių gyventojų sukilimas prieš kolonijinę valdžią, kuriam nuo 1973 m. vadovavo . 1975 m. pasitraukus ispanams, Polisario frontas ėmė kovoti su į teritoriją pretenduojančiais Maroku ir Mauritanija. 1956 m. atgavęs nepriklausomybę, Marokas pareiškė pretenzijas į regioną kaip savo istorinės ikikolonijinės teritorijos dalį. Mauritanija daugelį metų turėjo pretenzijų, tačiau 1979 m. visų jų atsisakė.
1975 m. Marokas okupavo didžiąją dalį teritorijos, jau vadinamos Vakarų Sachara. Tačiau Polisario frontas, siekiantis nepriklausomos Sacharos Arabų Demokratinės Respublikos (SADR), 16 metų kovojo prieš Maroką. 1991 m. JT susitarė dėl paliaubų ir bandė surengti derybas bei referendumą, kad gyventojai galėtų nuspręsti dėl savo ateities.
Marokas kontroliuoja didžiąją dalį Atlanto vandenyno pakrantės ir daugumą Vakarų Sacharos sausumos, gyventojų ir gamtos išteklių.
Šaltiniai
- „Vakarų Sachara“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-09-15.
- Robert Rézette, The Western Sahara and the Frontiers of Morocco (Paryžius: „Nouvelles Éditions Latines”, 1975), p. 60.
- „Saquia el Hamros ir Rio de Oro liaudies išsivadavimo frontas“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-09-15.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ispanijos Sachara, Kas yra Ispanijos Sachara? Ką reiškia Ispanijos Sachara?
Ispanijos Sachara isp Sahara espanol arab الصحراء الإسبانية al Ṣaḥraʾ al Isbaniyah Ispanijos kolonija siaures vakaru Afrikoje gyvavusi 1884 1976 m Atitiko dabartine Vakaru Sacharos teritorija Viena paskutiniu Ispanijos imperijos kadaise besidriekusios nuo Amerikos iki Rytu Indiju kolonizuotu teritoriju Sacharos provincija isp Provincia del Sahara arab إقليم الصحراء1884 1976 Detaliau Ispanijos Sachara zalia Valstybe IspanijaAdministracinis centras Vilja Sisnerosas 1884 1940 Ajunas 1940 1976 Oficialios kalbos Ispanu arabuGeneralinis gubernatorius Emilio Bonelli 1884 1902 F Gomez de Salazar 1974 1976 Gyventoju 66 925 1974 Plotas 266 000 km IstorijaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Vakaru Sacharos istorija 1884 m Ispanija paskelbe protektorata nuo Baltojo Nuadibu kysulio iki Buzaduro kysulio 1946 1958 m prie Ispanijos Sacharos prijungtas į siaure esantis Dzubio kysulys ir Ifnis suformuota nauja kolonija 1958 m Ifnis ir Sachara tapo Ispanijos provincijomis o Dzubio kysulys perleistas Marokui Maroko reikalavimai ir tarptautinis spaudimas Jungtiniu Tautu rezoliucijos del dekolonizacijos skatino Ispanija atsisakyti pretenziju į teritorija 1957 m prasidejo vietiniu gyventoju sukilimas pries kolonijine valdzia kuriam nuo 1973 m vadovavo 1975 m pasitraukus ispanams Polisario frontas eme kovoti su į teritorija pretenduojanciais Maroku ir Mauritanija 1956 m atgaves nepriklausomybe Marokas pareiske pretenzijas į regiona kaip savo istorines ikikolonijines teritorijos dalį Mauritanija daugelį metu turejo pretenziju taciau 1979 m visu ju atsisake Ispanijos ir Prancuzijos protektoratai Maroke bei Ispanijos Sachara 1935 m 1975 m Marokas okupavo didziaja dalį teritorijos jau vadinamos Vakaru Sachara Taciau Polisario frontas siekiantis nepriklausomos Sacharos Arabu Demokratines Respublikos SADR 16 metu kovojo pries Maroka 1991 m JT susitare del paliaubu ir bande surengti derybas bei referenduma kad gyventojai galetu nuspresti del savo ateities Marokas kontroliuoja didziaja dalį Atlanto vandenyno pakrantes ir dauguma Vakaru Sacharos sausumos gyventoju ir gamtos istekliu Saltiniai Vakaru Sachara www vle lt Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2023 09 15 Robert Rezette The Western Sahara and the Frontiers of Morocco Paryzius Nouvelles Editions Latines 1975 p 60 Saquia el Hamros ir Rio de Oro liaudies issivadavimo frontas vle lt Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2023 09 15