Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gražina DidelytėGimė 1938 m spalio 2 d KaunasMirė 2007 m sausio 2 d 68 metai VilniusTautybė lietuvėVeikla grafikė knygų
Gražina Didelytė
| Gražina Didelytė | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. spalio 2 d. Kaunas |
| Mirė | 2007 m. sausio 2 d. (68 metai) Vilnius |
| Tautybė | lietuvė |
| Veikla | grafikė, knygų iliustratorė |
| Alma mater | Lietuvos dailės institutas |
Gražina Didelytė-Abaravičienė (1938 m. spalio 2 d. Kaunas – 2007 m. sausio 2 d. Vilnius) – Lietuvos grafikė, knygų iliustratorė.
Biografija
Tėvas Albertas Didelis – buhalteris, mama – Stasė Katiliūtė-Didelienė, ekonomistė, sovietiniais metais neturėjo darbo ir vertėsi nuomojamame darže augindama bei pardavinėdama daržoves, gėlės, vaisius. Sesuo Aldona – architektė.
1957 m. baigė Kauno Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. Įstojo į Kauno Politechnikos institutą studijuoti chemiją. Po metų įstojo į to paties instituto Statybos fakultetą architektūros specialybę. Baigė tris kursus ir 1961 m. perstojo į Lietuvos dailės institutą, grafikos specialybę. Į pirmą kursą buvo priimta kaip kandidatė. Čia ji mokėsi 1961–1967 m. Profesoriaus V. Jurkūno vadovaujama apgynė diplominį darbą.
Dar studijų metais, 1966 m. mirė G. Didelytės tėvas. Baigusi Dailės institutą, sukūrė savo šeimą. Gyveno Vilniuje vargingomis sąlygomis, pusrūsyje augino nepagydomai sergančią dukrelę. Netekusi šeimos, grįžo gyventi į Kauną pas mamą.
Nuo 1968 m. pradeda aktyvią kūrybinę veiklą. Dalyvavo parodose Lietuvoje, užsienyje, iliustravo knygas. Daugelis kūrinių buvo apdovanoti diplomais, medaliais, ypač už ekslibrisus.
LTSR metais G. Didelytė platino draudžiamą spaudą, dalyvavo pogrindinėje veikloje. Dar besimokydama Kauno politechnikos institute priklausė kraštotyrininkų būreliui. Dalyvavo Užgavienių, Joninių šventėse, Didžiuosiuose atlaidose Žemaičių Kalvarijoje. Su etnografais, kraštotyrininkais 8-9 dešimt. ji dalyvaudavo žygiuose, kurie buvo kaip pasipriešinimo okupacijai apraiška: žygis Simono Daukanto taku nuo Lenkimų iki Vilniaus; Liudviko Rėzos pėdsakai Karaliaučiuje, Preiloje; Prano Vaičaičio pėdsakai Zanavykų krašte; žygis dievdirbių gyvų ir mirusių pėdomis, knygnešių pėdomis; Vinco Svirskio kryžių lankymas; 1863 m. sukilimo dalyvių žygis ir kt. Už tokią veiklą G. Didelytė buvo kviečiama į saugumą, jai buvo grasinama uždrausti dalyvauti parodose, išvykti į užsienį.
Žygių metu piešdavo istorines vietas, architektūros paminklus, gamtos vaizdus, sutiktus kaimo žmones. 1977 m. sausio 13 d. Kaune Laimos Šinkūnaitės bute Lietuvių gatvėje G. Didelytė surengė „Bobučių“ parodą, kurioje buvo eksponuojami kelionių po Lietuvą įspūdžiai, sutiktų kaimo močiučių, bobučių portretai, užrašyti dainų posmai. Lygiai po metų tame pačiame bute G. Didelytė surengė „Diedukų“ parodą, skirtą žygių metu sutiktų senolių, bočelių, diedulių portretams. 1979 m. šiame bute surengiama dar viena „Trijų Karalių“ paroda, skirta tėviškės gamtos vaizdams. Šios neįprastos parodos sulaukė susidomėjimo, lankytojų. Jų metu vykdavo vakaronės su liaudies dainomis (jose dalyvavo ir Veronika Povilionienė).
1977 m. G. Didelytė kartu su mama persikraustė gyventi į Vilnių. Draugams užtariant jai buvo suteiktos dirbtuvės. Dailininkė aktyviai dalyvavo Vilniaus kultūriniame gyvenime Lietuvos laisvės atgavimo veikloje. Dailininkė daug dėmesio kūryboje skyrė gamtai. Kartą perbrido išilgai visą šaltą Skroblaus upelį, piešdama krantus. Šio žygio metu, G. Didelytė Rudnelės kaime atrado sau sodybą. Pasitraukus iš Vilniaus šurmulio, atokioje sodyboje dailininkė pasilikdavo gyventi ir per žiemas. Čia intensyviai kūrė. Įsimintinos jos parodos gamtoje – „Rudnios raisto dienos ir naktys“. 2005 m. G. Didelytė savo sodyboje įkūrė galeriją „Andeinė“ savo kūriniams eksponuoti. 2006 m. vėlyvą rudenį dailininkė susilaužė kairiąją ranką, todėl turėjo apsistoti Vilniuje. Į savo sodybą jau nebegrįžo ir mirė 2007 m. sausio 2 dieną.
Kūryba
Sukūrė estampų, daugiausia ofortų (ciklai: „Giesmė apie medį“, 1970 m., „Svirskio Lietuva I–II“, 1975 m., „O tėviške“, I–VII, 1976 m., pagal Justino Marcinkevičiaus poeziją, „Vinco Mykolaičio-Putino atminimui“ I–II, 1978 m., „Akimirkos“ 1982 m., „Rudnios raistas“ I–IV, 1991 m.), apie 700 ekslibrisų (Vytautas Kubilius, Bronius Kutavičius, , 1983 m.), smulkiosios grafikos kūrinių, piešinių, iliustravo knygų. Kūryboje vyrauja metaforiški žmogaus būties ir vidinių būsenų vaizdai, lietuvių mitologijos ir etnografijos, nuo devintojo dešimtmečio pab. – tremties ir rezistencijos temos. Pelnė tarptautinių dailės parodų apdovanojimų:
- 1974 m. XV Europos ekslibrisų kongresas Bele (Slovėnija) – pirmoji premija
- 1978 m. XVII Europos ekslibrisų kongresas Lugane (Šveicarija) – pirmoji premija
- 1973, 1975, 1984 ir 1990 m. Ekslibrisų bienalėje Marienburge (Lenkija) – medalis
- 1985 m. Pakruojo tarptautinis ekslibrisų konkursas „Ex libris. Pakruojis – 400“ – laureatė, pirmoji premija
- 2001 m. Tarptautinis ekslibrisų konkursas, skirtas Šiaulių J. Janonio gimnazijos 150-osioms metinėms – pirmoji premija ir kt.
2006 m. Italijos J. V. Gėtės instituto išleistoje pasaulio intelektualų antologijoje „Pasaulėvaizdis“ šalia žymiausių pasaulio veikėjų (tokių kaip Kofi Ananas, Vaclavas Havelas, Dalai Lama, Česlovas Milošas ir kt.) minčių, šalia 128 pasaulio dailininkų buvo patalpintas ir Gražinos Didelytės kūrinys „Ikaras“.
2007 m. Amerikos bibliografijos institutas Gražiną Didelytę paskelbė „Metų moterimi“.
Nuo 1968 m. dalyvavo dailės parodose. Surengė apie 30 individualių parodų Lietuvoje, Čekoslovakijoje (1977 m., 1983 m.), Lenkijoje (1977 m.), Latvijoje (1984–1985 m.), Suomijoje (1993–1994 m.), Japonijoje (1996 m.)
Gražinos Didelytės meno gerbėjai surengė jos kūrinių parodas Australijoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje.
Iliustruotos knygos
- Justinas Marcinkevičius, Gyvenimo švelnus prisiglaudimas, 1978 m.
- Anglim ant beržo tošies, 1989 m.
- Kazys Bradūnas, Prie vieno stalo, 1990 m.
- Česlovas Masaitis, Sugrįžki niekad neišėjęs, 1994 m.
- Aldona Puišytė, Šviesa pro erškėtį, 1995 m.
- Gintautas Iešmantas, Kauno elegija, 1997 m.
- Aldona Puišytė, Neužmirštuolių skliautas, 1989 m.
- Aldona Puišytė, Atminties vainikas, 1996 m.
- Aldona Puišytė, Baltojo raitelio baladės, 2006 m.
- Aldona Puišytė, Sidabro varpelis, 1976 m.
- Ričardas Mikutavičius, Kryžiaus kelio apmąstymas, 2004 m.
- Lidija Šimkutė, Vėjas ir šaknys, 1991 m.
- Vytautas Čepliauskas, Sonetų vainikas Dariui ir Girėnui, 2005 m.
- Vytautas Čepliauskas, Atsiverk į mane, 2006 m.
- Algimantas Baltakis, Strazdiškio giesmės, 1979 m.
- Simono Daukanto taku. Žygeivių maršrutai. 1998 m.
- Gražina Didelytė, Laukiu užklydusių paukščių, 2006 m. (rankraštinis kūrinys)
- Gintautas Černeckis, Knygos pakeleivio užrašai, 2001 m.
- Gintautas Černeckis, Slaptakeliai Slaptavietės Slaptaknygės.
- Šarūnas Laužadis, Švenčionių krašto legendos, 1996 m.
- Šarūnas Laužadis, Nalšios žemės paslaptys, 1998 m.
- Šarūnas Laužadis, Sakmė apie Merą ir Naglį, 2001 m.
- Šarūnas Laužadis, Sakmė apie Lietuvos ąžuolą, 2002 m.
- Onutė Grigaitė, Gražina Didelytė, Raiste, 2005 m.
Šaltiniai
- Lijana Šatavičiūtė. Gražina Didelytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 678 psl.
- Gražina Didelytė mūsų atminty. – Vilnius, 2008 m.
- Vytenis Rimkus, Gražina Didelytė. Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai. – Vilnius, 1984 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gražina Didelytė, Kas yra Gražina Didelytė? Ką reiškia Gražina Didelytė?
Grazina DidelyteGime 1938 m spalio 2 d KaunasMire 2007 m sausio 2 d 68 metai VilniusTautybe lietuveVeikla grafike knygu iliustratoreAlma mater Lietuvos dailes institutas Grazina Didelyte Abaraviciene 1938 m spalio 2 d Kaunas 2007 m sausio 2 d Vilnius Lietuvos grafike knygu iliustratore BiografijaTevas Albertas Didelis buhalteris mama Stase Katiliute Dideliene ekonomiste sovietiniais metais neturejo darbo ir vertesi nuomojamame darze augindama bei pardavinedama darzoves geles vaisius Sesuo Aldona architekte 1957 m baige Kauno Salomejos Neries vidurine mokykla Įstojo į Kauno Politechnikos instituta studijuoti chemija Po metu įstojo į to paties instituto Statybos fakulteta architekturos specialybe Baige tris kursus ir 1961 m perstojo į Lietuvos dailes instituta grafikos specialybe Į pirma kursa buvo priimta kaip kandidate Cia ji mokesi 1961 1967 m Profesoriaus V Jurkuno vadovaujama apgyne diplominį darba Dar studiju metais 1966 m mire G Didelytes tevas Baigusi Dailes instituta sukure savo seima Gyveno Vilniuje vargingomis salygomis pusrusyje augino nepagydomai sergancia dukrele Netekusi seimos grįzo gyventi į Kauna pas mama Nuo 1968 m pradeda aktyvia kurybine veikla Dalyvavo parodose Lietuvoje uzsienyje iliustravo knygas Daugelis kuriniu buvo apdovanoti diplomais medaliais ypac uz ekslibrisus G Didelytes galerija Andeine RudnelejeG Didelytes namas Rudneleje LTSR metais G Didelyte platino draudziama spauda dalyvavo pogrindineje veikloje Dar besimokydama Kauno politechnikos institute priklause krastotyrininku bureliui Dalyvavo Uzgavieniu Joniniu sventese Didziuosiuose atlaidose Zemaiciu Kalvarijoje Su etnografais krastotyrininkais 8 9 desimt ji dalyvaudavo zygiuose kurie buvo kaip pasipriesinimo okupacijai apraiska zygis Simono Daukanto taku nuo Lenkimu iki Vilniaus Liudviko Rezos pedsakai Karaliauciuje Preiloje Prano Vaicaicio pedsakai Zanavyku kraste zygis dievdirbiu gyvu ir mirusiu pedomis knygnesiu pedomis Vinco Svirskio kryziu lankymas 1863 m sukilimo dalyviu zygis ir kt Uz tokia veikla G Didelyte buvo kvieciama į sauguma jai buvo grasinama uzdrausti dalyvauti parodose isvykti į uzsienį Zygiu metu piesdavo istorines vietas architekturos paminklus gamtos vaizdus sutiktus kaimo zmones 1977 m sausio 13 d Kaune Laimos Sinkunaites bute Lietuviu gatveje G Didelyte surenge Bobuciu paroda kurioje buvo eksponuojami kelioniu po Lietuva įspudziai sutiktu kaimo mociuciu bobuciu portretai uzrasyti dainu posmai Lygiai po metu tame paciame bute G Didelyte surenge Dieduku paroda skirta zygiu metu sutiktu senoliu boceliu dieduliu portretams 1979 m siame bute surengiama dar viena Triju Karaliu paroda skirta teviskes gamtos vaizdams Sios neįprastos parodos sulauke susidomejimo lankytoju Ju metu vykdavo vakarones su liaudies dainomis jose dalyvavo ir Veronika Povilioniene Kapas Rasu kapinese 1977 m G Didelyte kartu su mama persikrauste gyventi į Vilniu Draugams uztariant jai buvo suteiktos dirbtuves Dailininke aktyviai dalyvavo Vilniaus kulturiniame gyvenime Lietuvos laisves atgavimo veikloje Dailininke daug demesio kuryboje skyre gamtai Karta perbrido isilgai visa salta Skroblaus upelį piesdama krantus Sio zygio metu G Didelyte Rudneles kaime atrado sau sodyba Pasitraukus is Vilniaus surmulio atokioje sodyboje dailininke pasilikdavo gyventi ir per ziemas Cia intensyviai kure Įsimintinos jos parodos gamtoje Rudnios raisto dienos ir naktys 2005 m G Didelyte savo sodyboje įkure galerija Andeine savo kuriniams eksponuoti 2006 m velyva rudenį dailininke susilauze kairiaja ranka todel turejo apsistoti Vilniuje Į savo sodyba jau nebegrįzo ir mire 2007 m sausio 2 diena KurybaSukure estampu daugiausia ofortu ciklai Giesme apie medį 1970 m Svirskio Lietuva I II 1975 m O teviske I VII 1976 m pagal Justino Marcinkeviciaus poezija Vinco Mykolaicio Putino atminimui I II 1978 m Akimirkos 1982 m Rudnios raistas I IV 1991 m apie 700 ekslibrisu Vytautas Kubilius Bronius Kutavicius 1983 m smulkiosios grafikos kuriniu piesiniu iliustravo knygu Kuryboje vyrauja metaforiski zmogaus buties ir vidiniu busenu vaizdai lietuviu mitologijos ir etnografijos nuo devintojo desimtmecio pab tremties ir rezistencijos temos Pelne tarptautiniu dailes parodu apdovanojimu 1974 m XV Europos ekslibrisu kongresas Bele Slovenija pirmoji premija 1978 m XVII Europos ekslibrisu kongresas Lugane Sveicarija pirmoji premija 1973 1975 1984 ir 1990 m Ekslibrisu bienaleje Marienburge Lenkija medalis 1985 m Pakruojo tarptautinis ekslibrisu konkursas Ex libris Pakruojis 400 laureate pirmoji premija 2001 m Tarptautinis ekslibrisu konkursas skirtas Siauliu J Janonio gimnazijos 150 osioms metinems pirmoji premija ir kt 2006 m Italijos J V Getes instituto isleistoje pasaulio intelektualu antologijoje Pasaulevaizdis salia zymiausiu pasaulio veikeju tokiu kaip Kofi Ananas Vaclavas Havelas Dalai Lama Ceslovas Milosas ir kt minciu salia 128 pasaulio dailininku buvo patalpintas ir Grazinos Didelytes kurinys Ikaras 2007 m Amerikos bibliografijos institutas Grazina Didelyte paskelbe Metu moterimi Nuo 1968 m dalyvavo dailes parodose Surenge apie 30 individualiu parodu Lietuvoje Cekoslovakijoje 1977 m 1983 m Lenkijoje 1977 m Latvijoje 1984 1985 m Suomijoje 1993 1994 m Japonijoje 1996 m Grazinos Didelytes meno gerbejai surenge jos kuriniu parodas Australijoje Siaures Amerikoje Japonijoje Iliustruotos knygosJustinas Marcinkevicius Gyvenimo svelnus prisiglaudimas 1978 m Anglim ant berzo tosies 1989 m Kazys Bradunas Prie vieno stalo 1990 m Ceslovas Masaitis Sugrįzki niekad neisejes 1994 m Aldona Puisyte Sviesa pro ersketį 1995 m Gintautas Iesmantas Kauno elegija 1997 m Aldona Puisyte Neuzmirstuoliu skliautas 1989 m Aldona Puisyte Atminties vainikas 1996 m Aldona Puisyte Baltojo raitelio balades 2006 m Aldona Puisyte Sidabro varpelis 1976 m Ricardas Mikutavicius Kryziaus kelio apmastymas 2004 m Lidija Simkute Vejas ir saknys 1991 m Vytautas Cepliauskas Sonetu vainikas Dariui ir Girenui 2005 m Vytautas Cepliauskas Atsiverk į mane 2006 m Algimantas Baltakis Strazdiskio giesmes 1979 m Simono Daukanto taku Zygeiviu marsrutai 1998 m Grazina Didelyte Laukiu uzklydusiu pauksciu 2006 m rankrastinis kurinys Gintautas Cerneckis Knygos pakeleivio uzrasai 2001 m Gintautas Cerneckis Slaptakeliai Slaptavietes Slaptaknyges Sarunas Lauzadis Svencioniu krasto legendos 1996 m Sarunas Lauzadis Nalsios zemes paslaptys 1998 m Sarunas Lauzadis Sakme apie Mera ir Naglį 2001 m Sarunas Lauzadis Sakme apie Lietuvos azuola 2002 m Onute Grigaite Grazina Didelyte Raiste 2005 m SaltiniaiLijana Sataviciute Grazina Didelyte Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 678 psl Grazina Didelyte musu atminty Vilnius 2008 m Vytenis Rimkus Grazina Didelyte Siuolaikiniai lietuviu dailininkai Vilnius 1984 m