Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bronius JonušasGimė 1899 m vasario 27 d Pašilė Telšių apskritis Rusijos imperijaMirė 1976 m vasario 12 d 76 metai Omaha
Bronius Jonušas
| Bronius Jonušas | |
|---|---|
| Gimė | 1899 m. vasario 27 d. Pašilė, Telšių apskritis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1976 m. vasario 12 d. (76 metai) Omaha, Nebraska |
| Palaidotas (-a) | |
| Tėvai | Juozas Jonušas Emilija Baranauskaitė-Jonušienė |
| Veikla | kapelmeisteris, orkestrų ir chorų dirigentas, pedagogas, kompozitorius |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
| Vikiteka | Bronius Jonušas |
Bronius Jonušas (1899 m. vasario 27 d. Pašilės k., Ylakių valsč. – 1976 m. vasario 12 d. Omahoje, JAV) – kapelmeisteris, orkestrų ir chorų dirigentas, pedagogas, kompozitorius. Brolis – dirigentas Zenonas Jonušas.
2009 m. birželio 6 d. palaikai perlaidoti .
Biografija
Kilo gausioje šeimoje, 14 vaikų: 10 berniukų ir 4 mergaitės). Tėvas buvo muzikantu: grojo įvairiais instrumentais, vadovavo pučiamųjų orkestrams. Emilija Baranauskaitė-Jonušienė garsėjo kaip apylinkės dainininkė. Bronius jau vaikystėje pradėjo groti tėvo suburtuose kolektyvuose smuiku ir trimitu.
1911–1914 m. lankė Ylakių pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Skuodo vidurinėje mokykloje. 1916 m. pradėjo vadovauti tėvo įkurtam orkestrui. 1919 m. Rygoje įstojo į konservatoriją – K. Šprinko trimito klasę. Suorganizavo mišrųjį chorą, dalyvavo koncertinėje veikloje, buvo Antano Vaičiūno vadovaujamo lietuvių choro dainininkas. 1920 m. priimtas į Latvijos kariuomenės štabo komendantūros pučiamųjų instrumentų orkestrą.
1921–1937 m. dirbo kapelmeisteriu įvairiuose Lietuvos kariuomenės pulkuose: I savanorių pulke Kaune, 1922–1935 m. – Lietuvos kunigaikščio Vaidoto 8-ajame pėstininkų pulke Šeduvoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. 1935–1937 m. buvo Vytauto Didžiojo 3 pėstininkų pulko pučiamųjų orkestro kapelmeisteris Kėdainiuose. 1924–1932 m. dar dirbo ir muzikos mokytoju Šiaulių gimnazijoje, vadovavo simfoniniam ir pučiamųjų orkestrams, suorganizavo vyrų chorą „Putpelės“. Rūpinosi kūrinių pučiamųjų orkestrams leidyba – 1929 m. „Aukuro“ knygynas Šiauliuose išleido jo „Lietuviškus maršus“.
1939–1942 m. Kauno konservatorijoje pas E. Gailevičių mokėsi trimito ir kapelmeisterio meno, o pas profesorius Jurgį Karnavičių ir Juozą Gruodį – kompozicijos.
1937–1944 m. vadovavo Lietuvos policijos pučiamųjų orkestrui. Nuo 1939 buvo Šaulių sąjungos orkestrų instruktorius, Lietuvos muzikų draugijos orkestrų sekcijos vedėjas, organizavo orkestrų sąskrydžius, dalyvavo dainų šventėse.
1940–1941 m. dirbo mokytoju Kauno vakariniuose muzikos kursuose, buvo pučiamųjų instrumentų klasės vedėjas.
Emigracijoje
Per II pasaulinį karą pasitraukė į Vokietiją, kur tęsė muzikinę veiklą. 1945 m. Kemptono lietuvių stovykloje įkūrė vyrų chorą „Lithuania“, su kuriuo vėliau persikėlė į Dilingeno lietuvių stovyklą. 1946–1948 m. Hanau vadovavo lietuvių „Dainavos“ ansambliui, kuriam priklausė vyrų ir mišrusis chorai, šokėjų grupė. Su savo chorais koncertuodavo lietuvių stovyklose bei svetimtaučiams. Chorų repertuare buvo ir sudėtingesnių Stasio Šimkaus, Jeronimo Kačinsko ir Vakarų Europos klasikų kūrinių.
1949 m. persikėlęs į JAV, įkūrė mišrųjį chorą Baltimorėje. 1951 m. Mendelinoje (Kolumbija) subūrė nedidelį chorą, dalyvavo radijo laidoje. Tos laidos programa įdainuota į plokšteles: Lietuvos himnas, Juozo Naujalio „Jaunimo giesmė“, Juozo Žilevičiaus „Laisvės daina“, B. Jonušo maršas „Leiskit į Tėvynę“ ir kt.
1952–1954 m. buvo Čikagos lietuvių vyrų choro (30-35 dalyviai) vadovas. Šiam chorui talkino chormeisteris Alfonsas Gečas. Kolektyvas, be koncertų ir tautinių renginių, išleido plokštelių albumą „Tėviškės aidai“.
1953–1957 m. Čikagoje vadovavo lituanistinės mokyklos mišriajam chorui. 1956 m. su kolektyvu dalyvavo I JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Čikagoje. 1955 m. dar vadovavo Švč. Marijos kazimieriečių mokyklos simfoniniam orkestrui.
1959 m. persikėlė į Omahą Nebraskoje. Buvo ilgametis mišriojo choro „Rambynas“ vadovas. Kolektyve dalyvavo 50-60 artistų (talkino K. Kartanienė). Choras koncertavo bažnyčiose, lietuvių kolonijose, buvo rodytas per televiziją. „Rambynas“ dalyvavo 1966 ir 1971 m. lietuvių dainų šventėse Čikagoje.
B. Jonušas dirigavo lietuvių tautinių šokių ir dainų šventėse, kurioms sukūrė instrumentinių ir vokalinių kūrinių.
1970 m. lankėsi Lietuvoje ir dalyvavo respublikinėje dainų šventėje.
Kūryba
Muzikas vadinamas lietuviškų maršų karaliumi. Jo sukurti maršai pučiamųjų orkestrui pavadinti skambiais, įsimintinais pavadinimais: „Kur bakūžė samanota“, „Plaukia sau laivelis“, „Rūtų darželis“, „Tai ne miškas šlama“, „Gaudžia trimitai“, „Leiskit į Tėvynę“, „Prabočių keliai“ ir kt.
1958 m. Vokietijoje su Štutgarto simfoninio orkestro pučiamųjų grupe, diriguojant autoriui, į plokštelę „Gaudžia trimitai“ buvo įrašyta 12 B. Jonušo maršų. 1993 m. Lietuvoje išleisti jo 6 maršai pučiamųjų orkestrui rinkinyje „Gaudžia trimitai“ (sudarė ir redagavo Antanas Radzevičius).
Dainos „Einu per kiemą“, „Kurteliai sulojo“, „Namo, broliukai“ skambėjo lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte. Jo vardas ir muzika rado pripažinimą ir Lietuvoje: pradėti rengti pučiamųjų orkestrų festivaliai, kūrinių konkursai orkestrams ir kt.
Atminimo įamžinimas
- 1994 m. kompozitoriaus vardu pavadinta Vilniaus 3-oji muzikos mokykla – .
- 1996 m. išleista dirigento Algirdo Radzevičiaus parengta knyga „Bronius Jonušas“.
- 1999 m. tėviškėje Skuodo rajone pastatyta Ylakaičių koplyčia su dedikacija atminimo lentoje (aut. Kazimieras Krapauskas).
- 2004 m. Ylakiuose atidarytas kompozitoriaus .
Literatūra
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
- Jonė Liandzbergienė. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas. I tomas. A-M. Pasaulio lietuviai. Vilnius. 1998.
Šaltiniai
- Bronius Jonušas. Bronius Jonušas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- Kretingos r. savivaldybės M. Valančiaus viešji biblioteka. Jonušas Bronius
- Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestro jubiliejus muzikusajunga.lt
Bronius_Jonušas. Mažeikių krašto enciklopedija.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bronius Jonušas, Kas yra Bronius Jonušas? Ką reiškia Bronius Jonušas?
Bronius JonusasGime 1899 m vasario 27 d Pasile Telsiu apskritis Rusijos imperijaMire 1976 m vasario 12 d 76 metai Omaha NebraskaPalaidotas a Tevai Juozas Jonusas Emilija Baranauskaite JonusieneVeikla kapelmeisteris orkestru ir choru dirigentas pedagogas kompozitoriusZymus apdovanojimaiGedimino 5 laipsnio ordinas 1937 Vikiteka Bronius Jonusas Bronius Jonusas 1899 m vasario 27 d Pasiles k Ylakiu valsc 1976 m vasario 12 d Omahoje JAV kapelmeisteris orkestru ir choru dirigentas pedagogas kompozitorius Brolis dirigentas Zenonas Jonusas 2009 m birzelio 6 d palaikai perlaidoti BiografijaKilo gausioje seimoje 14 vaiku 10 berniuku ir 4 mergaites Tevas buvo muzikantu grojo įvairiais instrumentais vadovavo puciamuju orkestrams Emilija Baranauskaite Jonusiene garsejo kaip apylinkes dainininke Bronius jau vaikysteje pradejo groti tevo suburtuose kolektyvuose smuiku ir trimitu 1911 1914 m lanke Ylakiu pradzios mokykla veliau mokesi Skuodo vidurineje mokykloje 1916 m pradejo vadovauti tevo įkurtam orkestrui 1919 m Rygoje įstojo į konservatorija K Sprinko trimito klase Suorganizavo misrujį chora dalyvavo koncertineje veikloje buvo Antano Vaiciuno vadovaujamo lietuviu choro dainininkas 1920 m priimtas į Latvijos kariuomenes stabo komendanturos puciamuju instrumentu orkestra 1921 1937 m dirbo kapelmeisteriu įvairiuose Lietuvos kariuomenes pulkuose I savanoriu pulke Kaune 1922 1935 m Lietuvos kunigaikscio Vaidoto 8 ajame pestininku pulke Seduvoje Panevezyje ir Siauliuose 1935 1937 m buvo Vytauto Didziojo 3 pestininku pulko puciamuju orkestro kapelmeisteris Kedainiuose 1924 1932 m dar dirbo ir muzikos mokytoju Siauliu gimnazijoje vadovavo simfoniniam ir puciamuju orkestrams suorganizavo vyru chora Putpeles Rupinosi kuriniu puciamuju orkestrams leidyba 1929 m Aukuro knygynas Siauliuose isleido jo Lietuviskus marsus 1939 1942 m Kauno konservatorijoje pas E Gaileviciu mokesi trimito ir kapelmeisterio meno o pas profesorius Jurgį Karnaviciu ir Juoza Gruodį kompozicijos 1937 1944 m vadovavo Lietuvos policijos puciamuju orkestrui Nuo 1939 buvo Sauliu sajungos orkestru instruktorius Lietuvos muziku draugijos orkestru sekcijos vedejas organizavo orkestru saskrydzius dalyvavo dainu sventese 1940 1941 m dirbo mokytoju Kauno vakariniuose muzikos kursuose buvo puciamuju instrumentu klases vedejas Emigracijoje Per II pasaulinį kara pasitrauke į Vokietija kur tese muzikine veikla 1945 m Kemptono lietuviu stovykloje įkure vyru chora Lithuania su kuriuo veliau persikele į Dilingeno lietuviu stovykla 1946 1948 m Hanau vadovavo lietuviu Dainavos ansambliui kuriam priklause vyru ir misrusis chorai sokeju grupe Su savo chorais koncertuodavo lietuviu stovyklose bei svetimtauciams Choru repertuare buvo ir sudetingesniu Stasio Simkaus Jeronimo Kacinsko ir Vakaru Europos klasiku kuriniu 1949 m persikeles į JAV įkure misrujį chora Baltimoreje 1951 m Mendelinoje Kolumbija subure nedidelį chora dalyvavo radijo laidoje Tos laidos programa įdainuota į ploksteles Lietuvos himnas Juozo Naujalio Jaunimo giesme Juozo Zileviciaus Laisves daina B Jonuso marsas Leiskit į Tevyne ir kt 1952 1954 m buvo Cikagos lietuviu vyru choro 30 35 dalyviai vadovas Siam chorui talkino chormeisteris Alfonsas Gecas Kolektyvas be koncertu ir tautiniu renginiu isleido ploksteliu albuma Teviskes aidai 1953 1957 m Cikagoje vadovavo lituanistines mokyklos misriajam chorui 1956 m su kolektyvu dalyvavo I JAV ir Kanados lietuviu dainu sventeje Cikagoje 1955 m dar vadovavo Svc Marijos kazimierieciu mokyklos simfoniniam orkestrui 1959 m persikele į Omaha Nebraskoje Buvo ilgametis misriojo choro Rambynas vadovas Kolektyve dalyvavo 50 60 artistu talkino K Kartaniene Choras koncertavo baznyciose lietuviu kolonijose buvo rodytas per televizija Rambynas dalyvavo 1966 ir 1971 m lietuviu dainu sventese Cikagoje B Jonusas dirigavo lietuviu tautiniu sokiu ir dainu sventese kurioms sukure instrumentiniu ir vokaliniu kuriniu 1970 m lankesi Lietuvoje ir dalyvavo respublikineje dainu sventeje KurybaMuzikas vadinamas lietuvisku marsu karaliumi Jo sukurti marsai puciamuju orkestrui pavadinti skambiais įsimintinais pavadinimais Kur bakuze samanota Plaukia sau laivelis Rutu darzelis Tai ne miskas slama Gaudzia trimitai Leiskit į Tevyne Prabociu keliai ir kt 1958 m Vokietijoje su Stutgarto simfoninio orkestro puciamuju grupe diriguojant autoriui į plokstele Gaudzia trimitai buvo įrasyta 12 B Jonuso marsu 1993 m Lietuvoje isleisti jo 6 marsai puciamuju orkestrui rinkinyje Gaudzia trimitai sudare ir redagavo Antanas Radzevicius Dainos Einu per kiema Kurteliai sulojo Namo broliukai skambejo lietuviu dainu sventese Cikagoje ir Toronte Jo vardas ir muzika rado pripazinima ir Lietuvoje pradeti rengti puciamuju orkestru festivaliai kuriniu konkursai orkestrams ir kt Atminimo įamzinimasVilniaus Broniaus Jonuso muzikos mokykla1994 m kompozitoriaus vardu pavadinta Vilniaus 3 oji muzikos mokykla 1996 m isleista dirigento Algirdo Radzeviciaus parengta knyga Bronius Jonusas 1999 m teviskeje Skuodo rajone pastatyta Ylakaiciu koplycia su dedikacija atminimo lentoje aut Kazimieras Krapauskas 2004 m Ylakiuose atidarytas kompozitoriaus LiteraturaBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999 Jone Liandzbergiene Jungtiniu Amerikos Valstiju lietuviai biografiju zinynas I tomas A M Pasaulio lietuviai Vilnius 1998 SaltiniaiBronius Jonusas Bronius Jonusas Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 Kretingos r savivaldybes M Valanciaus viesji biblioteka Jonusas Bronius Vidaus reikalu ministerijos puciamuju orkestro jubiliejus muzikusajunga lt Bronius Jonusas Mazeikiu krasto enciklopedija