Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stefanija LadigienėGimė 1901 m sausio 23 d VabalninkaiMirė 1967 m rugsėjo 18 d 66 metai VilniusPalaidotas a Saltoniškių
Stefanija Ladigienė
| Stefanija Ladigienė | |
|---|---|
| Gimė | 1901 m. sausio 23 d. Vabalninkai |
| Mirė | 1967 m. rugsėjo 18 d. (66 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Saltoniškių kapinėse |
| Tėvas | Tomas Paliulis |
| Motina | Natalija Paliulienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Kazys Ladiga |
| Vaikai | Algis Marijonas, Irena, Pranas Linas, Benediktas, Marija, Joana Irena |
| Veikla | visuomenės veikėja, pedagogė, publicistė |
Stefanija Paliulytė-Ladigienė (1901 m. sausio 23 d. Vabalninkuose – 1967 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje) – Lietuvos visuomenės veikėja, ateitininkė, pedagogė, publicistė, tremtinė.
Biografija
Gimė mokytojo Tomo ir Natalijos Paliulių šeimoje. Tėvas turėjo didelę trobą, garinį malūną, prijautė knygnešiams, pas save slėpė knygas. Stefanija turėjo vyresnias seseris: siuvėją Nataliją, akušerę Severiną, Kotryną, tapusią vienuole kultūriete bei gera kulinarijos specialiste. Už Stefaniją jaunesni buvo: Irena, kuri irgi tapo vienuole ir Aloyzas, tapęs mokytoju.
1915 m. baigė Biržų keturių klasių miesto mokyklą ir dėl karo iš karto pasitraukė į Rusiją. Petrograde dvejus metus mokėsi gimnazijoje, trečiuosius – Tambovo „Žiburio“ gimnazijoje, kurią 1918 m. baigė aukso medaliu.
1918 m. grįžo į Lietuvą, dirbo korespondente Vilniuje. Persikėlusi į Kauną, dirbo Žemės ūkio ministerijoje. 1920 m. rugsėjo 12 d. ištekėjo už karininko Kazio Ladigos. Su juo susilaukė šešių vaikų: Algio Marijono (g. 1922 m.), Irenos (g. 1925 m.), Prano Lino (g. 1926 m.), Benedikto (g. 1929 m.), Marijos (g. 1931 m.), Joanos Irenos (g. 1932 m.).
1920 m. pabaigoje – 1921 m. pradžioje redagavo pirmuosius laikraščio „Moteris“ numerius. Dirbo „Lietuvos“ redakcijoje, stažavosi Šveicarijoje, Čekoslovakijoje. Marijampolės gimnazijoje dėstė prancūzų kalbą ir kūno kultūrą. Trejus metus studijavo Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete filosofiją, pedagogiką, psichologiją ir sociologiją. 1926 m. nuo katalikų bloko buvo išrinkta į 3-iąjį Seimą. Porą metų iki 1927 m. kartu su Pranu Dovydaičiu redagavo žurnalą ateitininkėms „Naujoji vaidilutė“. Pasižymėjo aiškiomis to meto feministinėmis pažiūromis, tai yra, kad moteris turi sugebėti užsidirbti sau duonai, turėti savo nuomonę ir kiek įmanoma daugiau lavintis. Dėl to kvietė moteris neužsidaryti tik namų rūpesčiuose.
Dėl politinių pažiūrų vyrui išėjus į atsargą, 1927 m. šeima persikėlė gyventi į Gulbinėnų dvarą, kur K. Ladiga buvo įkūręs pavyzdinį ūkį. Čia ir toliau retsykiais rašė straipsnius auklėjimo klausimais bei rengė ir vedė trijų dienų kursus kaimo moterims įvairiose Lietuvos vietose. Gyvendama ūkyje ji pati savo šešiems vaikams suteikė pradžios mokslą bei paruošė gimnazijai.
Kasdienybės rutina, gyvenimas toli nuo sostinės ir jos kultūrinio gyvenimo, anot Onos Beleckienės, ją slėgė. „Mano mintys toli toli nuo tų bulvių ir lupynų... Kai man labai sunku, aš tyliai užgiedu ar uždainuoju. Tada sieloj nejaučiu kartėlio.“ (Esame, p. 117) Dėl to, gyvendama savo ūkyje, ir toliau organizavo vietinius žmones, stengėsi pagyvinti parapijos gyvenimą. Anot dukters Marijos, per Kalėdas organizuodavo Betliejaus gyvąjį paveikslą, kur vaidindavo vietiniai vaikai. Daug dėmesio skyrė parapijos chorui, pati turėjo labai gerą klausą ir sodrų balsą, akompanuodavo vargonais, kas tais laikais buvo didžiulė retenybė. (Esame, p. 68)
1940 m. rugpjūčio 12 d. sovietams areštavus Kazį Ladigą, ji su vyresniais vaikais Irena ir Linu persikėlė gyventi į Vilnių, kur pragyvenimui užsidirbo mokydama matematikos amatų mokykloje. Irena ir Linas lankė gimnaziją Vilniuje, Algis studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune, Benediktą, Marytę ir Joaną Gulbinėnuose globojo sesuo Natalija Paliulytė. 1941 m. Lietuvą okupavus vokiečiams, Gulbinėnų dvaras buvo grąžintas. Ūkiu iki pat bolševikų sugrįžimo rūpinosi vyriausias sūnus Algis.
1944 m. pavasarį S. Ladigienei į namus atvedė žydaitę – Ireną Veisaitę. Nepaisydama rizikos, sutiko ją paslėpti ir priglausti. Čia Veisaitė liko gyventi iki pat S. Ladigienės arešto 1946 m. kovo 14 d. Kalėjo Lukiškėse, Pečioros lageryje, Taišete. 1956 m. paleista iš lagerio, tolimesnę tremtį praleido Irkutsko srityje kartu su ištremtais sūnumis Algiu ir Benu. 1957 m. kartu su jais grįžo į Lietuvą bei apsigyveno pas dukrą Mariją.
Stefanija Ladigienė mirė 1967 m. Vilniuje. Palaidota Saltoniškių kapinėse, Vilniuje.
Šaltiniai
- https://www.youtube.com/watch?v=6Qt6Wyiva6Q
- S. Ladigienė - generolienė, Seimo narė, ūkininkė, moterų švietėja ir sovietų kalinė // Lietuvos rytas, 2011-01-24 Archyvuota kopija 2011-01-31 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
- Esame: Stefanija Ladigienė: dienoraštis, atsiminimai, laiškai, publikacijos (sud. Ema Mikulėnaitė). – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2003. – 370 p.: iliustr. – ISBN 9986-757-57-6
Nuorodos
- LADIGIENĖ Stefanija (1901–1967) | lrs.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stefanija Ladigienė, Kas yra Stefanija Ladigienė? Ką reiškia Stefanija Ladigienė?
Stefanija LadigieneGime 1901 m sausio 23 d VabalninkaiMire 1967 m rugsejo 18 d 66 metai VilniusPalaidotas a Saltoniskiu kapineseTevas Tomas PaliulisMotina Natalija PaliulieneSutuoktinis e Kazys LadigaVaikai Algis Marijonas Irena Pranas Linas Benediktas Marija Joana IrenaVeikla visuomenes veikeja pedagoge publiciste Stefanija Paliulyte Ladigiene 1901 m sausio 23 d Vabalninkuose 1967 m rugsejo 18 d Vilniuje Lietuvos visuomenes veikeja ateitininke pedagoge publiciste tremtine BiografijaGime mokytojo Tomo ir Natalijos Paliuliu seimoje Tevas turejo didele troba garinį maluna prijaute knygnesiams pas save slepe knygas Stefanija turejo vyresnias seseris siuveja Natalija akusere Severina Kotryna tapusia vienuole kulturiete bei gera kulinarijos specialiste Uz Stefanija jaunesni buvo Irena kuri irgi tapo vienuole ir Aloyzas tapes mokytoju Knygnesio Tomo Paliulio seima ir jo zmonos Onos Paliulienes įsteigta siuveju mokykla Stefanija Paliulyte Ladigiene pirmoje eileje pirma is kaires Vabalninkas 1905 1915 m baige Birzu keturiu klasiu miesto mokykla ir del karo is karto pasitrauke į Rusija Petrograde dvejus metus mokesi gimnazijoje treciuosius Tambovo Ziburio gimnazijoje kuria 1918 m baige aukso medaliu 1918 m grįzo į Lietuva dirbo korespondente Vilniuje Persikelusi į Kauna dirbo Zemes ukio ministerijoje 1920 m rugsejo 12 d istekejo uz karininko Kazio Ladigos Su juo susilauke sesiu vaiku Algio Marijono g 1922 m Irenos g 1925 m Prano Lino g 1926 m Benedikto g 1929 m Marijos g 1931 m Joanos Irenos g 1932 m 1920 m pabaigoje 1921 m pradzioje redagavo pirmuosius laikrascio Moteris numerius Dirbo Lietuvos redakcijoje stazavosi Sveicarijoje Cekoslovakijoje Marijampoles gimnazijoje deste prancuzu kalba ir kuno kultura Trejus metus studijavo Lietuvos universiteto Teologijos filosofijos fakultete filosofija pedagogika psichologija ir sociologija 1926 m nuo kataliku bloko buvo isrinkta į 3 iajį Seima Pora metu iki 1927 m kartu su Pranu Dovydaiciu redagavo zurnala ateitininkems Naujoji vaidilute Pasizymejo aiskiomis to meto feministinemis paziuromis tai yra kad moteris turi sugebeti uzsidirbti sau duonai tureti savo nuomone ir kiek įmanoma daugiau lavintis Del to kviete moteris neuzsidaryti tik namu rupesciuose Del politiniu paziuru vyrui isejus į atsarga 1927 m seima persikele gyventi į Gulbinenu dvara kur K Ladiga buvo įkures pavyzdinį ukį Cia ir toliau retsykiais rase straipsnius auklejimo klausimais bei renge ir vede triju dienu kursus kaimo moterims įvairiose Lietuvos vietose Gyvendama ukyje ji pati savo sesiems vaikams suteike pradzios moksla bei paruose gimnazijai Kasdienybes rutina gyvenimas toli nuo sostines ir jos kulturinio gyvenimo anot Onos Beleckienes ja slege Mano mintys toli toli nuo tu bulviu ir lupynu Kai man labai sunku as tyliai uzgiedu ar uzdainuoju Tada sieloj nejauciu kartelio Esame p 117 Del to gyvendama savo ukyje ir toliau organizavo vietinius zmones stengesi pagyvinti parapijos gyvenima Anot dukters Marijos per Kaledas organizuodavo Betliejaus gyvajį paveiksla kur vaidindavo vietiniai vaikai Daug demesio skyre parapijos chorui pati turejo labai gera klausa ir sodru balsa akompanuodavo vargonais kas tais laikais buvo didziule retenybe Esame p 68 1940 m rugpjucio 12 d sovietams arestavus Kazį Ladiga ji su vyresniais vaikais Irena ir Linu persikele gyventi į Vilniu kur pragyvenimui uzsidirbo mokydama matematikos amatu mokykloje Irena ir Linas lanke gimnazija Vilniuje Algis studijavo Vytauto Didziojo universitete Kaune Benedikta Maryte ir Joana Gulbinenuose globojo sesuo Natalija Paliulyte 1941 m Lietuva okupavus vokieciams Gulbinenu dvaras buvo grazintas ukiu iki pat bolseviku sugrįzimo rupinosi vyriausias sunus Algis 1944 m pavasarį S Ladigienei į namus atvede zydaite Irena Veisaite Nepaisydama rizikos sutiko ja paslepti ir priglausti Cia Veisaite liko gyventi iki pat S Ladigienes aresto 1946 m kovo 14 d Kalejo Lukiskese Pecioros lageryje Taisete 1956 m paleista is lagerio tolimesne tremtį praleido Irkutsko srityje kartu su istremtais sunumis Algiu ir Benu 1957 m kartu su jais grįzo į Lietuva bei apsigyveno pas dukra Marija Stefanija Ladigiene mire 1967 m Vilniuje Palaidota Saltoniskiu kapinese Vilniuje Saltiniaihttps www youtube com watch v 6Qt6Wyiva6Q S Ladigiene generoliene Seimo nare ukininke moteru svieteja ir sovietu kaline Lietuvos rytas 2011 01 24 Archyvuota kopija 2011 01 31 is Wayback Machine projekto LiteraturaEsame Stefanija Ladigiene dienorastis atsiminimai laiskai publikacijos sud Ema Mikulenaite Vilnius Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2003 370 p iliustr ISBN 9986 757 57 6NuorodosLADIGIENĖ Stefanija 1901 1967 lrs lt