Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Herodas AtikasHerodo Atiko biustas apie 161 m Visas vardas Lucius Vibullius Hipparchus Tiberius Claudius Atticus Herodes
Herodas Atikas
| Herodas Atikas | |
|---|---|
| Herodo Atiko biustas, apie 161 m., . | |
| Visas vardas | Lucius Vibullius Hipparchus Tiberius Claudius Atticus Herodes |
| Gimė | 101 m. Maratonas, Graikija |
| Mirė | 177 m. (~76 metai) Maratonas, Graikija |
Heròdas Ãtikas (graik. Ἡρώδης ὁ Ἀττικός, 101 m. – 177 m. ) – senovės Atėnų retorikas, filosofas ir filantropas. Antrosios sofistikos senovės graikų literatūroje atstovas, atikizmo šalininkas. Dėstė retoriką Romos imperatoriams Markui Aurelijui ir Lucijui Verui, 143 m. Romos konsulas
Laikomas „viena žymiausių Antoninų laikotarpio asmenybių“, garsėjo savo lėšomis pastatytais statiniais – odeonu ir stadionu Atėnuose, nimfėju Olimpijoje. Parašė kalbų, diatribių (pokalbių su įsivaizduojamu pašnekovu), laiškų. Išliko viena Herodo Atiko kalba – „Apie valstybę“.
Biografija
Šeimos kilmė
Herodas Atikas gimė 101 m. e. m., valdant Trajanui. Jo šeima, Atėnų Kerikė, buvo nepaprastai turtinga ir teigė esanti kilusi iš Miltiado, ir net didvyrio Ajako. Nuo Julijaus-Klaudijaus laikotarpio jie taip pat turėjo Romos pilietybę. Jo senelis iš Tiberijus Klaudijus Hiparchas, milžiniškų turtų turintis atėnietis, buvo imperatoriaus Vespasiano nuteistas nusižudyti ir konfiskuoti turtą, tačiau Hiparchas sugebėjo nuslėpti didžiąją dalį savo turto per tą laiką, kol buvo teisiamas, ir taip išgelbėjo turtus nuo konfiskavimo. Kai imperatorių pakeitė Nerva, Hiparcho sūnus Tiberijus pranešė imperatoriui, kad savo namuose „aptiko“ lobį. Nerva leido jam turtais naudotis, kaip jis nori. Dėl to Tiberijaus sūnus Herodas Atikas buvo ne tik labai turtingas, bet galbūt ir turtingiausias žmogus rytinėje Romos imperijos dalyje.
Politinis gyvenimas
Pirmąsias valstybines pareigas Herodas Atikas gavęs 122 m. buvo atsakingas už žemės ūkio prekių kainų priežiūrą. 126–127 m. jis buvo išrinktas tituliniu archontu; gimnazijos ir miesto efai, dėkodami už jo globą, pastatė jam statulą. Kitais metais imperatorius Adrianas antrą kartą apsilankė Atėnuose. Jo gyvenamoji vieta nėra tiksliai žinoma, tačiau tikėtina, kad imperatorius apsistojo pas Erodą. Tuo metu jis jau buvo gavęs senatoriaus rangą ir oficialiai įtrauktas į imperatoriaus draugų sąrašą – inter amicos (imperatoriaus patarėjų titulas).
Apie 131 m. jis pradėjo romėnų – ėjo imperatoriaus kvestoriaus pareigas. Po trejų metų jis tapo pretoriumi. Tuo pat metu Herodas Atikas ėmė garsėti kaip oratorius ir retorikos mokytojas. Tarp jo mokinių buvo ir būsimasis imperatorius Markas Aurelijus.135 m. jis buvo paskirtas Mažosios Azijos laisvųjų miestų korektoriumi (imperatoriaus finansų inspektoriumi). Pasinaudodamas proga, jis aplankė Laodikėjos oratorių Polemoną Smirnoje, kuris kalbėjo prieš jį ir gavo dosnią 250 000 drachmų sumą kaip atlygį. Jis ypač daug dėmesio skyrė Aleksandrijai Troadėje, akveduko statybai išleisdamas daugiau nei dvigubai daugiau lėšų nei Adriano patvirtintas biudžetas. Kai imperatorius pasiskundė Herodui Atikui dėl šių išlaidų, Atikas atsakė, kad nereikia nerimauti, ir padengė skirtumą. Pasitraukęs iš pareigų Herodas Atikas vėl atsidėjo retorikai.
137–138 m. mirė Herodo Atiko tėvas Tiberijus. Jis paliko testamentą, kuriuo kiekvienam Atėnų piliečiui vyrui skyrė metinę vienos minos rentą, kuri 12 000 gavėjų sudarė 24 milijonų drachmų kapitalą. Herodas nedelsdamas užginčijo testamentą, remdamasis tuo, kad Romos piliečio dovana „ne piliečiui“ turi būti saugoma patikėjimo forma, todėl testamento vykdytojas turėjo teisę nepaisyti. Remdamasis šiuo teisės punktu, jis pasiūlė kompromisą: vietoj metinės rentos mokėti vienkartinę penkių minų išmoką. Atėniečiai sutiko, bet tik tam, kad iš pažadėtos sumos būtų išskaičiuotos jo ir jų protėvių skolos Herodijos bankui. Galiausiai mirusiojo Atikaus valia buvo naudinga tik nedaugeliui piliečių. Atrodo, kad Herodas Atikas net panaikino tėvo palikimus, skirtus įvairioms liturgijoms. Filostratas pažymi, kad atėniečiai „jautėsi apiplėšti iš savo palikimo ir niekada nenustojo nekęsti Herodo“. Romoje jam net buvo iškelta byla. Galiausiai Herodas Atikas buvo išteisintas, galbūt dėl savo ryšių su Marku Aurelijumi, naujojo imperatoriaus Antonino Pijaus įvaikiu.
Tačiau 139 m. Herodas Atikas buvo išrinktas vadovauti Didžiosios Panatėnės komisijai tikriausiai todėl, kad atėniečiai negalėjo sau leisti išstumti tokio turtingo žmogaus iš liturgijos. Šia proga jis liepė restauruoti Panhelenų stadioną iš balto marmuro, todėl kai kurie piliečiai teigė, kad šis pavadinimas buvo pelnytas, nes pastatas buvo pastatytas visų atėniečių lėšomis. Tuo pat metu jis vedė su Antoninais susijusią Appia Annia Regilla; susilaukė penkių vaikų, tarp kurių buvo du sūnūs – Bradua ir Regillus.
153 m. olimpinėse žaidynėse jo kalbos buvo entuziastingai sutiktos: minia jį vadino antruoju Demostenu. Jo žmona gavo Demetros Chamynės kunigystę, kuri jai leido būti vienintele ištekėjusia moterimi, stebinčia žaidynes. Apsidžiaugęs jis finansavo akveduko, jungiančio Alfėją su Olimpija bei nimfėjaus statybą. Likęs dešimtmetis buvo niūresnis: mirė vyriausias sūnus Regilas ir duktė Atėnė, po to – žmona Regilė, kurią nužudė vienas iš jo laisvųjų. Jos garbei Atėnuose jis liepė pastatyti jos vardu pavadintą Odeoną, Triopioną (Demetros šventovę) Via Appia gatvėje, netoli Cæcilia Metella kapo. Nepaisant to, sklando gandai, kad jis liepė nužudyti savo žmoną. Regillos brolis Bradua pateikė skundą, bet buvo išteisintas. Galiausiai paskutinė jo duktė Elpinė mirė 161 m.
Herodas mirė nuo tuberkuliozės 177 m. pab. Jis pats parašė savo epitafiją:
Čia guli Herodas iš Maratono, Atiko sūnus. Jo palaikai ilsisi šioje kapavietėje, jo šlovė žinoma visame pasaulyje.
Epizodas Marko Aurelijaus rūmuose
172 m. įvyko incidentas, kuris vos nekainavo Herodui gyvybės. Nepaisant Filostrato pateiktų detalių, bylos aplinkybės nebuvo atskleistos. Valdant Antoninui Pijui ir Markui Aurelijui, aristokratiška Kvintilijų šeima iš Aleksandrijos kolonijos Troaso pakilo į aukščiausius Romos valdžios postus, o trys jos nariai buvo pakelti į konsulus. Atrodo, kad du šios šeimos broliai, įtakingi vyrai jautė neapykantą Herodui, kuris jų nemėgo ir mėgdavo juos pašaipiai vadinti „trojiečiais“. Kvintiliečiai skatino Herodo priešus, todėl atėniečių priešiškumas jam dar labiau išaugo. Tuomet Herodas savo priešus Demostratą, Praksagorą ir Mamertiną pasmerkė provincijos antstoliams už sąmokslą prieš jį. Tačiau jie kreipėsi į patį imperatorių ir, atvykę į jo būstinę, pelnė visos imperatoriaus šeimos palankumą. Tuo tarpu atvyko Herodas, kuris su savimi kaip tarnaites atsivežė dvi vieno iš savo laisvųjų tarnų Alkmedono dukteris. Tačiau prieš pat teismą jas miegančias pražudė žaibas. Šis įvykis labai sukrėtė Herodą, ir kai jis, sutrikęs, pasirodė imperatoriui, norėdamas apginti savo bylą, prarado nuovoką. Jis žodžiu užsipuolė imperatorių Marką Aurelijų, kaltindamas jį nedėkingumu ir žmonos bei trejų metų dukters įtaka. Įsikišo pretorijaus vadas Bassius Rufas ir pabrėžė, kad „iš jo žodžių akivaizdu, jog Herodas nori mirti“. Herodas atkirto, kad senam žmogui nėra ko bijoti, ir išėjo iš kambario, nutraukdamas jo kalbą. Markas Aurelijus neatrodė sutrikęs ir tęsė klausymą, tačiau vienu metu jis neišlaikė ir apsipylė ašaromis. Paprastai už tokį Herodo elgesį jis ir jo darbuotojai būtų buvę griežtai nubausti. Filostratas, pasakojantis šį epizodą, nėra tikras, kas galiausiai nutiko Herodui. Nors po šio įvykio Herodas kurį laiką gyveno Orikone, Epyre, Filostratas atmeta tremties galimybę. Tikėtina, kad Markas Aurelijus patarė Herodui kuriam laikui pasitraukti iš Atėnų, kol viskas nurims.
Šaltiniai
- Papalas (1981), p. 171
- Herodas Atikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, Papildymų tomas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2021
- Birley (1997), p. 63.
- Birley (1966), p. 63.
- Sylloge inscriptionum Græcarum, 863.
- Historia Augusta, Marcus, ii. 4.
- Filostratas, 2, 549.
- Rutledge, p. 101.
- Filostratas, I, 25, 17.
- Pauzanijas, Graikijos aprašymas, VI, 20, 9.
- Birley (1966), pp. 180–181.
Literatūra
- Birley, Anthony (1966). Marcus Aurelius: a biography (anglų). London: Routledge. ISBN 9780415171250.
- Birley, Anthony (1997). Hadrian: The Restless Emperor (anglų). London: Routledge. ISBN 0-415-22812-3.
- Papalas, A. J. (1981). „Herodes Atticus: An Essay on Education in the Antonine Age“. History of Education Quarterly (anglų). ISSN 0018-2680.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Herodas Atikas, Kas yra Herodas Atikas? Ką reiškia Herodas Atikas?
Herodas AtikasHerodo Atiko biustas apie 161 m Visas vardas Lucius Vibullius Hipparchus Tiberius Claudius Atticus HerodesGime 101 m Maratonas GraikijaMire 177 m 76 metai Maratonas Graikija Herodas Atikas graik Ἡrwdhs ὁ Ἀttikos 101 m 177 m senoves Atenu retorikas filosofas ir filantropas Antrosios sofistikos senoves graiku literaturoje atstovas atikizmo salininkas Deste retorika Romos imperatoriams Markui Aurelijui ir Lucijui Verui 143 m Romos konsulas Laikomas viena zymiausiu Antoninu laikotarpio asmenybiu garsejo savo lesomis pastatytais statiniais odeonu ir stadionu Atenuose nimfeju Olimpijoje Parase kalbu diatribiu pokalbiu su įsivaizduojamu pasnekovu laisku Isliko viena Herodo Atiko kalba Apie valstybe BiografijaSeimos kilme Herodas Atikas gime 101 m e m valdant Trajanui Jo seima Atenu Kerike buvo nepaprastai turtinga ir teige esanti kilusi is Miltiado ir net didvyrio Ajako Nuo Julijaus Klaudijaus laikotarpio jie taip pat turejo Romos pilietybe Jo senelis is Tiberijus Klaudijus Hiparchas milzinisku turtu turintis atenietis buvo imperatoriaus Vespasiano nuteistas nusizudyti ir konfiskuoti turta taciau Hiparchas sugebejo nuslepti didziaja dalį savo turto per ta laika kol buvo teisiamas ir taip isgelbejo turtus nuo konfiskavimo Kai imperatoriu pakeite Nerva Hiparcho sunus Tiberijus pranese imperatoriui kad savo namuose aptiko lobį Nerva leido jam turtais naudotis kaip jis nori Del to Tiberijaus sunus Herodas Atikas buvo ne tik labai turtingas bet galbut ir turtingiausias zmogus rytineje Romos imperijos dalyje Politinis gyvenimas Pirmasias valstybines pareigas Herodas Atikas gaves 122 m buvo atsakingas uz zemes ukio prekiu kainu prieziura 126 127 m jis buvo isrinktas tituliniu archontu gimnazijos ir miesto efai dekodami uz jo globa pastate jam statula Kitais metais imperatorius Adrianas antra karta apsilanke Atenuose Jo gyvenamoji vieta nera tiksliai zinoma taciau tiketina kad imperatorius apsistojo pas Eroda Tuo metu jis jau buvo gaves senatoriaus ranga ir oficialiai įtrauktas į imperatoriaus draugu sarasa inter amicos imperatoriaus patareju titulas Apie 131 m jis pradejo romenu ejo imperatoriaus kvestoriaus pareigas Po treju metu jis tapo pretoriumi Tuo pat metu Herodas Atikas eme garseti kaip oratorius ir retorikos mokytojas Tarp jo mokiniu buvo ir busimasis imperatorius Markas Aurelijus 135 m jis buvo paskirtas Mazosios Azijos laisvuju miestu korektoriumi imperatoriaus finansu inspektoriumi Pasinaudodamas proga jis aplanke Laodikejos oratoriu Polemona Smirnoje kuris kalbejo pries jį ir gavo dosnia 250 000 drachmu suma kaip atlygį Jis ypac daug demesio skyre Aleksandrijai Troadeje akveduko statybai isleisdamas daugiau nei dvigubai daugiau lesu nei Adriano patvirtintas biudzetas Kai imperatorius pasiskunde Herodui Atikui del siu islaidu Atikas atsake kad nereikia nerimauti ir padenge skirtuma Pasitraukes is pareigu Herodas Atikas vel atsidejo retorikai 137 138 m mire Herodo Atiko tevas Tiberijus Jis paliko testamenta kuriuo kiekvienam Atenu pilieciui vyrui skyre metine vienos minos renta kuri 12 000 gaveju sudare 24 milijonu drachmu kapitala Herodas nedelsdamas uzgincijo testamenta remdamasis tuo kad Romos piliecio dovana ne pilieciui turi buti saugoma patikejimo forma todel testamento vykdytojas turejo teise nepaisyti Remdamasis siuo teises punktu jis pasiule kompromisa vietoj metines rentos moketi vienkartine penkiu minu ismoka Atenieciai sutiko bet tik tam kad is pazadetos sumos butu isskaiciuotos jo ir ju proteviu skolos Herodijos bankui Galiausiai mirusiojo Atikaus valia buvo naudinga tik nedaugeliui pilieciu Atrodo kad Herodas Atikas net panaikino tevo palikimus skirtus įvairioms liturgijoms Filostratas pazymi kad atenieciai jautesi apiplesti is savo palikimo ir niekada nenustojo nekesti Herodo Romoje jam net buvo iskelta byla Galiausiai Herodas Atikas buvo isteisintas galbut del savo rysiu su Marku Aurelijumi naujojo imperatoriaus Antonino Pijaus įvaikiu Taciau 139 m Herodas Atikas buvo isrinktas vadovauti Didziosios Panatenes komisijai tikriausiai todel kad atenieciai negalejo sau leisti isstumti tokio turtingo zmogaus is liturgijos Sia proga jis liepe restauruoti Panhelenu stadiona is balto marmuro todel kai kurie pilieciai teige kad sis pavadinimas buvo pelnytas nes pastatas buvo pastatytas visu atenieciu lesomis Tuo pat metu jis vede su Antoninais susijusia Appia Annia Regilla susilauke penkiu vaiku tarp kuriu buvo du sunus Bradua ir Regillus Herodo Atiko Odeonas 153 m olimpinese zaidynese jo kalbos buvo entuziastingai sutiktos minia jį vadino antruoju Demostenu Jo zmona gavo Demetros Chamynes kunigyste kuri jai leido buti vienintele istekejusia moterimi stebincia zaidynes Apsidziauges jis finansavo akveduko jungiancio Alfeja su Olimpija bei nimfejaus statyba Likes desimtmetis buvo niuresnis mire vyriausias sunus Regilas ir dukte Atene po to zmona Regile kuria nuzude vienas is jo laisvuju Jos garbei Atenuose jis liepe pastatyti jos vardu pavadinta Odeona Triopiona Demetros sventove Via Appia gatveje netoli Caecilia Metella kapo Nepaisant to sklando gandai kad jis liepe nuzudyti savo zmona Regillos brolis Bradua pateike skunda bet buvo isteisintas Galiausiai paskutine jo dukte Elpine mire 161 m Herodas mire nuo tuberkuliozes 177 m pab Jis pats parase savo epitafija Cia guli Herodas is Maratono Atiko sunus Jo palaikai ilsisi sioje kapavieteje jo slove zinoma visame pasaulyje Epizodas Marko Aurelijaus rumuose 172 m įvyko incidentas kuris vos nekainavo Herodui gyvybes Nepaisant Filostrato pateiktu detaliu bylos aplinkybes nebuvo atskleistos Valdant Antoninui Pijui ir Markui Aurelijui aristokratiska Kvintiliju seima is Aleksandrijos kolonijos Troaso pakilo į auksciausius Romos valdzios postus o trys jos nariai buvo pakelti į konsulus Atrodo kad du sios seimos broliai įtakingi vyrai jaute neapykanta Herodui kuris ju nemego ir megdavo juos pasaipiai vadinti trojieciais Kvintilieciai skatino Herodo priesus todel atenieciu priesiskumas jam dar labiau isaugo Tuomet Herodas savo priesus Demostrata Praksagora ir Mamertina pasmerke provincijos antstoliams uz samoksla pries jį Taciau jie kreipesi į patį imperatoriu ir atvyke į jo bustine pelne visos imperatoriaus seimos palankuma Tuo tarpu atvyko Herodas kuris su savimi kaip tarnaites atsiveze dvi vieno is savo laisvuju tarnu Alkmedono dukteris Taciau pries pat teisma jas miegancias prazude zaibas Sis įvykis labai sukrete Heroda ir kai jis sutrikes pasirode imperatoriui noredamas apginti savo byla prarado nuovoka Jis zodziu uzsipuole imperatoriu Marka Aureliju kaltindamas jį nedekingumu ir zmonos bei treju metu dukters įtaka Įsikiso pretorijaus vadas Bassius Rufas ir pabreze kad is jo zodziu akivaizdu jog Herodas nori mirti Herodas atkirto kad senam zmogui nera ko bijoti ir isejo is kambario nutraukdamas jo kalba Markas Aurelijus neatrode sutrikes ir tese klausyma taciau vienu metu jis neislaike ir apsipyle asaromis Paprastai uz tokį Herodo elgesį jis ir jo darbuotojai butu buve grieztai nubausti Filostratas pasakojantis sį epizoda nera tikras kas galiausiai nutiko Herodui Nors po sio įvykio Herodas kurį laika gyveno Orikone Epyre Filostratas atmeta tremties galimybe Tiketina kad Markas Aurelijus patare Herodui kuriam laikui pasitraukti is Atenu kol viskas nurims SaltiniaiPapalas 1981 p 171 Herodas Atikas Visuotine lietuviu enciklopedija Papildymu tomas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2017 2021 Birley 1997 p 63 Birley 1966 p 63 Sylloge inscriptionum Graecarum 863 Historia Augusta Marcus ii 4 Filostratas 2 549 Rutledge p 101 Filostratas I 25 17 Pauzanijas Graikijos aprasymas VI 20 9 Birley 1966 pp 180 181 LiteraturaBirley Anthony 1966 Marcus Aurelius a biography anglu London Routledge ISBN 9780415171250 Birley Anthony 1997 Hadrian The Restless Emperor anglu London Routledge ISBN 0 415 22812 3 Papalas A J 1981 Herodes Atticus An Essay on Education in the Antonine Age History of Education Quarterly anglu ISSN 0018 2680