Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kauno radiofonas 1926 1944 m Kaune veikusi radiofoninės programos transliavimo įstaiga transliuotojas Radiofono pastatas
Kauno radiofonas
Kauno radiofonas – 1926–1944 m. Kaune veikusi radiofoninės programos transliavimo įstaiga (transliuotojas).
Istorija
Valstybės radiofono redakcija ir studija pradėjo veikti 1926 m. Kauno radijo stotyje, veikusioje Žaliakalnyje. 1926 m. birželio 12 d. dienraštis Lietuva, o 1926 m. birželio 13 d. ir Lietuvos žinios paskelbė: „Kauno galingoji radijo stotis, pradedant nuo gegužės mėn. 12 d. kurį laiką kasdien (išskyrus šventadienius), 7 val. vakaro darys bandymus, kurių metu bus perdavinėjamos lietuviškai radijo telefonu įvairios pasaulio ir vidaus žinios. Turintieji radijo priimtuvus galės tų žinių klausytis. Bangos ilgumas – 2000 m.“. 1926 m. birželio 12 d., 19 valandą Kauno radijo stotis pradėjo transliuoti nuolatinę radiofoninę programą. Ši data yra laikoma radiofonijos Lietuvoje pradžia. 1933 m. sausio 1 d. Valstybės radiofonas persikelia į pirmąją nebe laikiną studiją Kaune, S. Daukanto g. 28a, iki šiol veikiančią ir šiuo metu priklausančią LRT.
Iš pradžių Valstybės radiofonas buvo pavaldus Kauno radijo stoties viršininkui. Savarankiškai radiofonas pradėjo veikti 1927 m. spalį. Siekiant prižiūrėti redakcinę radiofono veiklą, 1927 m. kovo 19 d. įkuriamas Radijo komitetas (vėliau pasivadinęs Radijo taryba), jam vadovauti paskiriamas Liudas Gira. Komitetas buvo visuomeninis organas, todėl radiofonas iš valstybinio virto visuomeniniu. Komiteto nariais tapo inž. Alfonsas Jurskis, gen. V. Nagevičius, S. Klimas, A. Jakobas, V. Gustainis (vėliau jį pakeitė V. Jocaitis), ir tuometinis faktinis radiofono vadovas Petras Babickas.
1929 m. priimtas , pagal kurį radiofonas vėl suvalstybinamas, pavadinamas Valstybės radiofonu ir perduodamas Švietimo ministerijos žinion. 1938 m. rugsėjo 15 d. Valstybės radiofonas tapo pavaldus , o 1939 m. gegužės 1 d. – Ministrui pirmininkui.
Pirmaisiais metais radiofono laidos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų paskaitos, muzika. Plečiantis laidoms, jos įvairėjo, atsirado teminės radijo valandėlės, gausėjo tiesioginių transliacijų iš įvairių įvykių, gimė radijo teatras, buvo rengiami literatūriniai vakarai.
Nepriklausomybės metais Valstybės radiofonas dažnai transliuodavo operas, turėjo savo orkestrą. Vykdavo ir tiesioginės saloninės muzikos transliacijos iš populiariausios Kaune – Konrado kavinės. Ypač populiarūs buvo humoristiniai estradiniai dramos aktorių pasirodymai, o didžiausias radijo linksmintojas buvo Pupų Dėdė – Petras Biržys (Akiras). Pirmuoju tikru Lietuvos radijo balsu tapo žurnalistas Petras Babickas, vėliau į radiofono veiklą įsijungė , Kazys Inčiūra, Vladas Nausėdas, Antanas Miškinis, Jonas Graičiūnas, Fabijonas Neveravičius, Bronys Raila, Juozas Rimantas ir kiti.
1938–1940 m., Valstybės radiofonui vadovaujant Eduardui Zabarauskui, nuo 6,9 val. iki 10–11 val. per dieną prailgintas transliacijų laikas, įvesta naujų valandėlių, padidintas radijo simfoninis orkestras, kuriam vadovauti pakviestas kompozitorius ir dirigentas Jeronimas Kačinskas, o muzikinės dalies redaktoriumi – . Radiofono orkestras ėmė dažniau rengti viešus koncertus visuomenei, krautuvėse pagausėjo plokštelių, natų, muzikos perdavimo techninės aparatūros. Radijo studijoje prie mikrofono koncertuodavo žymiausi dainininkai ir muzikantai. Transliuoti šokių ir muzikos vakarai iš „Metropolio“ restorano ir kino teatro „Metropolitain“.
Nuo 1938 m. vidurio didelė dalis Kauno radiofono programos buvo transliuojama užsienio klausytojams per Kaune įrengtą trumpųjų bangų stotį LYR 32,3 m banga.
Pirmosios sovietų okupacijos metais radiofonas išliko valstybiniu. Jame buvo įvesta cenzūra ir nuolatinė komunistų partijos kontrolė. 1940 m. spalio 26 d. Vyriausybės nutarimu Valstybės radiofonas buvo reorganizuotas į Radiofikacijos ir radiofonijos komitetą prie Lietuvos SSR Liaudies komisarų tarybos ir perėjo operatyvinėn SSRS Visasąjunginio radijo žinion.
Antrosios Vokietijos–SSRS karo dienos, 1941 m. birželio 23 d., rytą per Kauno radiją pranešus apie antisovietinio Birželio sukilimo pradžią buvo duotas ženklas sukilti visai Lietuvai. Paskelbta Lietuvių aktyvistų fronto parengta Lietuvos Nepriklausomybės deklaracija, sudaryta Lietuvos laikinoji Vyriausybė: „Susidariusi Laikinoji vėl naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvos valstybę”.
Trečiąją karo dieną į sukilėlių kontroliuojamą Kauno radijo stotį įsiveržė Vermachto kareiviai. Jiems vadovavęs leitenantas Floretas pranešė savo vyresnybei, kad užėmė Kauno radiofoną. 1941 m. rugpjūtį, Vermachtui perdavus okupuotų Baltijos šalių valdymą civilinei Ostlando administracijai, Kauno radiofonas tapo įjungtas į vokiečių radijo tinklą, vėl įvesta cenzūra, imta reguliariai retransliuoti reicho žinių laidas.
1944 m. vasarą Kauną užėmus Raudonajai armijai buvo atstatytas pirmojo sovietmečio stovis – Kauno radiofonas vėl buvo reorganizuotas į Radiofikacijos ir radiofonijos komitetą prie Lietuvos SSR Liaudies komisarų tarybos ir perėjo operatyvinėn SSRS Visasąjunginio radijo žinion.
Kauno radiofonas (dabar jis oficialiai vadinosi Radiofikacijos ir radiofonijos komiteto Kauno redakcija) atnaujino savo transliacijas 1944 m. spalio 8 d. per laidinio radijo tinklą. Naujai įrengtas Kauno nuo lapkričio tris kartus per dieną transliavo po 20 min. laidas Kauno miesto gyventojams.
Valstybės radiofono vadovai
- 1929-03-01–1934-08-31 Antanas Sutkus, Valstybės radiofono direktorius
- 1934-09-01–1938-12-09 Juozas Bieliūnas, Valstybės radiofono direktorius
- 1938-12-06–1940-06-19 Eduardas Zabarauskas, Valstybės radiofono direktorius
- 1940-06-19–194?-??-?? Petras Kežinaitis
- 1940-??-??–1940-10-25 Juozas Banaitis
Šaltiniai
- Radijo 90-metis. Dailininko piešinys, papuošęs buvusio Kauno radiofono pastatą (kaunozurnalistai.lt)
- Valstybės radiofonas, Kauno radiofonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 619 psl.
- „Lietuva“ 1926 m. birželio 12 d. Nr. 128, 6 p. (žiūrėta 2021-06-12)
- „Lietuvos žinios“ 1926 m. birželio 13 d. Nr. 133, 6 p. (žiūrėta 2021-06-12)
- Radiofonas, Lietuvių enciklopedija, t. 24, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961, 354–358 p.
- S. Štikelis. Eterio šviesa. Kaunas: Varpas, 2001, 105 p.
- 1929 m. Valstybės radiofono įstatymas (žiūrėta 2021-06-12)
- Lietuvos žinios, 1940-06-20, 8 p.
Literatūra
- J. Rimantas. Radijo problema Lietuvoje. Kaunas : Spaudos Fondas, 1940.
- H. Kriegler. Sendergruppe Ostland. Welt-Rundfunk, Heft 1, 1942.
- S. Štikelis. Eterio šviesa. Kaunas : Varpas, 2001. ISBN 9986-10-104-2.
- П.П.Виткевичюс. Развитие электро- и радиосвязи в Литве. Вильнюс : Минтис, 1972.
Nuorodos
- Lietuvos radijo istorija
- Pirmosios muzikinės laidos
- Valstybės radiofono įstatymas
- Pirmieji Kauno radiofono žodžiai (audio) Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno radiofonas, Kas yra Kauno radiofonas? Ką reiškia Kauno radiofonas?
Kauno radiofonas 1926 1944 m Kaune veikusi radiofonines programos transliavimo įstaiga transliuotojas Radiofono pastatas Daukanto g 28A su jubiliejiniu piesiniu Autorius Tadas Vincaitis PlugasIstorijaValstybes radiofono redakcija ir studija pradejo veikti 1926 m Kauno radijo stotyje veikusioje Zaliakalnyje 1926 m birzelio 12 d dienrastis Lietuva o 1926 m birzelio 13 d ir Lietuvos zinios paskelbe Kauno galingoji radijo stotis pradedant nuo geguzes men 12 d kurį laika kasdien isskyrus sventadienius 7 val vakaro darys bandymus kuriu metu bus perdavinejamos lietuviskai radijo telefonu įvairios pasaulio ir vidaus zinios Turintieji radijo priimtuvus gales tu ziniu klausytis Bangos ilgumas 2000 m 1926 m birzelio 12 d 19 valanda Kauno radijo stotis pradejo transliuoti nuolatine radiofonine programa Si data yra laikoma radiofonijos Lietuvoje pradzia 1933 m sausio 1 d Valstybes radiofonas persikelia į pirmaja nebe laikina studija Kaune S Daukanto g 28a iki siol veikiancia ir siuo metu priklausancia LRT Įrase Siame pastate 1933 metais sausio 1 diena pradejo dirbti Valstybes radiofonas Is pradziu Valstybes radiofonas buvo pavaldus Kauno radijo stoties virsininkui Savarankiskai radiofonas pradejo veikti 1927 m spalį Siekiant priziureti redakcine radiofono veikla 1927 m kovo 19 d įkuriamas Radijo komitetas veliau pasivadines Radijo taryba jam vadovauti paskiriamas Liudas Gira Komitetas buvo visuomeninis organas todel radiofonas is valstybinio virto visuomeniniu Komiteto nariais tapo inz Alfonsas Jurskis gen V Nagevicius S Klimas A Jakobas V Gustainis veliau jį pakeite V Jocaitis ir tuometinis faktinis radiofono vadovas Petras Babickas 1929 m priimtas pagal kurį radiofonas vel suvalstybinamas pavadinamas Valstybes radiofonu ir perduodamas Svietimo ministerijos zinion 1938 m rugsejo 15 d Valstybes radiofonas tapo pavaldus o 1939 m geguzes 1 d Ministrui pirmininkui Pirmaisiais metais radiofono laidos trukdavo mazdaug 1 5 val per diena Programa sudare zinios oru pranesimai visuomenes veikeju paskaitos muzika Pleciantis laidoms jos įvairejo atsirado temines radijo valandeles gausejo tiesioginiu transliaciju is įvairiu įvykiu gime radijo teatras buvo rengiami literaturiniai vakarai Nepriklausomybes metais Valstybes radiofonas daznai transliuodavo operas turejo savo orkestra Vykdavo ir tiesiogines salonines muzikos transliacijos is populiariausios Kaune Konrado kavines Ypac populiarus buvo humoristiniai estradiniai dramos aktoriu pasirodymai o didziausias radijo linksmintojas buvo Pupu Dede Petras Birzys Akiras Pirmuoju tikru Lietuvos radijo balsu tapo zurnalistas Petras Babickas veliau į radiofono veikla įsijunge Kazys Inciura Vladas Nausedas Antanas Miskinis Jonas Graiciunas Fabijonas Neveravicius Bronys Raila Juozas Rimantas ir kiti 1938 1940 m Valstybes radiofonui vadovaujant Eduardui Zabarauskui nuo 6 9 val iki 10 11 val per diena prailgintas transliaciju laikas įvesta nauju valandeliu padidintas radijo simfoninis orkestras kuriam vadovauti pakviestas kompozitorius ir dirigentas Jeronimas Kacinskas o muzikines dalies redaktoriumi Radiofono orkestras eme dazniau rengti viesus koncertus visuomenei krautuvese pagausejo ploksteliu natu muzikos perdavimo technines aparaturos Radijo studijoje prie mikrofono koncertuodavo zymiausi dainininkai ir muzikantai Transliuoti sokiu ir muzikos vakarai is Metropolio restorano ir kino teatro Metropolitain Nuo 1938 m vidurio didele dalis Kauno radiofono programos buvo transliuojama uzsienio klausytojams per Kaune įrengta trumpuju bangu stotį LYR 32 3 m banga Pirmosios sovietu okupacijos metais radiofonas isliko valstybiniu Jame buvo įvesta cenzura ir nuolatine komunistu partijos kontrole 1940 m spalio 26 d Vyriausybes nutarimu Valstybes radiofonas buvo reorganizuotas į Radiofikacijos ir radiofonijos komiteta prie Lietuvos SSR Liaudies komisaru tarybos ir perejo operatyvinen SSRS Visasajunginio radijo zinion Antrosios Vokietijos SSRS karo dienos 1941 m birzelio 23 d ryta per Kauno radija pranesus apie antisovietinio Birzelio sukilimo pradzia buvo duotas zenklas sukilti visai Lietuvai Paskelbta Lietuviu aktyvistu fronto parengta Lietuvos Nepriklausomybes deklaracija sudaryta Lietuvos laikinoji Vyriausybe Susidariusi Laikinoji vel naujai atgimstancios Lietuvos vyriausybe siuo skelbia atstatanti Laisva ir Nepriklausoma Lietuvos valstybe Treciaja karo diena į sukileliu kontroliuojama Kauno radijo stotį įsiverze Vermachto kareiviai Jiems vadovaves leitenantas Floretas pranese savo vyresnybei kad uzeme Kauno radiofona 1941 m rugpjutį Vermachtui perdavus okupuotu Baltijos saliu valdyma civilinei Ostlando administracijai Kauno radiofonas tapo įjungtas į vokieciu radijo tinkla vel įvesta cenzura imta reguliariai retransliuoti reicho ziniu laidas 1944 m vasara Kauna uzemus Raudonajai armijai buvo atstatytas pirmojo sovietmecio stovis Kauno radiofonas vel buvo reorganizuotas į Radiofikacijos ir radiofonijos komiteta prie Lietuvos SSR Liaudies komisaru tarybos ir perejo operatyvinen SSRS Visasajunginio radijo zinion Kauno radiofonas dabar jis oficialiai vadinosi Radiofikacijos ir radiofonijos komiteto Kauno redakcija atnaujino savo transliacijas 1944 m spalio 8 d per laidinio radijo tinkla Naujai įrengtas Kauno nuo lapkricio tris kartus per diena transliavo po 20 min laidas Kauno miesto gyventojams Valstybes radiofono vadovai1929 03 01 1934 08 31 Antanas Sutkus Valstybes radiofono direktorius 1934 09 01 1938 12 09 Juozas Bieliunas Valstybes radiofono direktorius 1938 12 06 1940 06 19 Eduardas Zabarauskas Valstybes radiofono direktorius 1940 06 19 194 Petras Kezinaitis 1940 1940 10 25 Juozas BanaitisSaltiniaiRadijo 90 metis Dailininko piesinys papuoses buvusio Kauno radiofono pastata kaunozurnalistai lt Valstybes radiofonas Kauno radiofonas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 619 psl Lietuva 1926 m birzelio 12 d Nr 128 6 p ziureta 2021 06 12 Lietuvos zinios 1926 m birzelio 13 d Nr 133 6 p ziureta 2021 06 12 Radiofonas Lietuviu enciklopedija t 24 Boston Lietuviu enciklopedijos leidykla 1961 354 358 p S Stikelis Eterio sviesa Kaunas Varpas 2001 105 p 1929 m Valstybes radiofono įstatymas ziureta 2021 06 12 Lietuvos zinios 1940 06 20 8 p LiteraturaJ Rimantas Radijo problema Lietuvoje Kaunas Spaudos Fondas 1940 H Kriegler Sendergruppe Ostland Welt Rundfunk Heft 1 1942 S Stikelis Eterio sviesa Kaunas Varpas 2001 ISBN 9986 10 104 2 P P Vitkevichyus Razvitie elektro i radiosvyazi v Litve Vilnyus Mintis 1972 NuorodosLietuvos radijo istorija Pirmosios muzikines laidos Valstybes radiofono įstatymas Pirmieji Kauno radiofono zodziai audio Archyvuota kopija 2007 09 28 is Wayback Machine projekto