Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Konrado kavinė buvusi Tulpė menininkų kavinė prieškariniame Kaune Laisvės al 45 pavadinta savininko Makso Konrado vardu

Konrado kavinė

  • Pagrindinis puslapis
  • Konrado kavinė
Konrado kavinė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Konrado kavinė, buvusi Tulpė – menininkų kavinė prieškariniame Kaune, Laisvės al. 45, pavadinta savininko Makso Konrado vardu. Kavinė, pokario metais pakeitusi pavadinimą į „Tulpės“, iš viso gyvavo apie 140 metų.

„Konrado kavinė“
„Konrado kavinė“
54°53′49″ š. pl. 23°54′55″ r. ilg. / 54.89694°š. pl. 23.91528°r. ilg. / 54.89694; 23.91528 (Konrado kavinė)
Vieta Laisvės alėja 45, Kaunas
Statusas perdarytas
Architektas Teodoras Helmholcas
Jonas Virakas
Vytautas Dičius ir Algimantas Mikėnas
Atidarymas 1862 m.
Uždarymas 2003 m.
Paskirtis kavinė
Aukštų sk. 2

Istorija

1850 m. kolegijos sekretorius Aleksejus Dubenkinas pastatė mūrinį dviejų aukštų namą. Darbus prižiūrėjo Kauno gubernijos architektas Teodoras Helmholcas. Kavinė šiame pastate atidaryta 1862 m. vietoj nuo 1852 m. čia veikusios cukrainės. 1920 m. dalį pirmojo aukšto šiame pastate užėmė brolių Leonido ir Makso Konradų kavinė-cukrainė. 1938 m. kavinė rekonstruota. Trečiajame XX a. dešimtmetyje ši įstaiga turėjo dvi patalpas ir kambarį patefonui. Ketvirtajame dešimtmetyje, po rekonstrukcijos, ji tapo erdvesnė, prašmatnesnė, pasipuošė fontanėliu ir gipsine mergaitės statula – skulptoriaus Broniaus Pundziaus kūriniu.

Tarpukariu „Konrado“ kavinę mėgo Kauno inteligentija, ypač menininkai. „Konrade” lankytojų netrūko: visus viliojo patogi vieta prestižinėje miesto vietoje ir skani, nebrangi juoda kava. Menininkai rinkdavosi dažniausiai tarp 12 ir 15 valandų. Čia buvo dalijamasi dienos naujienomis, išsakomos asmeninės nuomonės, karštai ir gaivališkai kritikuojami kai kurie valdžios poelgiai. Nepriklausomoje Lietuvoje tai buvo pirmasis stichiškai atsiradęs lietuvių kultūros, meno ir spaudos atstovų neoficialaus bendravimo bei traukos centras, turėjęs pretenzijų į analogiją su Paryžiaus „Rotonda“ bei Krokuvos „Žaliuoju balionėliu“. Vadinamieji muzikos seansai buvo itin mėgstami publikos ir „Kondrade“, ir kitose panašiose Kauno įstaigose: „Metropolyje“, „Versalyje“, „Lozanoje“, „Monikoje“, „Aldonoje“, „Rambyne“, „Centraliniame restorane“, „Pale-Ale“, „Božegraikoje“. Į ją rinkdavosi įvairių pažiūrų ir skirtingų kartų rašytojai, dailininkai, teatralai, muzikai, žurnalistai (Vincas Krėvė, Balys Sruoga, Juozas Keliuotis, Petras Cvirka, Liudas Truikys ir kt.). Konrado kavinėje grojo gyva muzika. Čia romansus traukdavo Aleksandras Vertinskis, grodavo Danieliaus Pomeranco orkestras. Konrado kavinėje plėtojosi šio kultūrinio luomo diskusinė atmosfera, mezgėsi pažintys ir ilgalaikiai kontaktai.

Palikimas

Po karo, 1948–1949 m., „Tulpe“ pavadintos kavinės interjeras buvo pertvarkytas pagal Jono Virako projektą. 1961 m. interjeras vėl atnaujintas, patalpos praplėstos. Projekto autoriai Vytautas Dičius ir Algimantas Mikėnas. Istoriniame „Konrado kavinės” pastate neliko nei autentiškos materijos, nei dvasios. Tarpukario bohemos simboliu vadinta Makso Konrado kavinė, sovietmečiu buvusi „Tulpe“, 2003 m. buvo pertvarkyta į šiuolaikišką drabužių parduotuvę „Mango“, vėliau – kitas panašias įstaigas. Pagal seno-naujo santykio principą sukurtas vientisas, naktį apšviečiamas fasadas, interjeras – sterili balta drabužių parduotuvės dvasia. Sovietmečio „Tulpė“ neteko miesto menines įžymybes buriančių funkcijų vaidmens.

„Tulpės“ įamžinimas

Buvusios kavinės atminimas įamžintas alėjos grindinio plytelėje. Pasak skulptoriaus Stasio Žirgulio, „Tulpei“ išnykus Kauno visuomenė aršiai diskutavo ir kritikavo tuometę miesto valdžią, kad ji leido sunaikinti istorinę kavinę. Kuriant istorinio pastato atnaujinimo projektą kilo mintis bent kaip nors įamžinti faktą apie „Tulpę“. Taip plytelės su užrašu „Tulpė“ idėjos autoriais tapo architektas ir skulptorius Kęstutis Lanauskas. Plytelė pagaminta iš juodo granito su subtilaus šrifto užrašu. Savivaldybės ir paveldosaugininkų sudaryta komisija tada palankiai įvertino pastato atnaujinimo ir plytelių įrengimo alėjoje projektą. 2018-2019 m. keičiant alėjos grindinį, plytelė su užrašu „Tulpė“ buvo išimta ir padėta saugojimui. Skelbiama, kad idėja palikti ženklą apie „Tulpę“ yra gyva, todėl tikimasi, kad juodoji plytelė gali būti padėta į naująją granito dangą.

Šaltiniai

  1. Konrado kavinės palikimas. kauno.diena.lt
  2. Prie buvusios legendinės Kauno kavinės miestiečiai jau kai ko pasigedo. lrytas.lt

Nuorodos

  • Konrado kavinė[neveikianti nuoroda]
  • Konrado kavinė Archyvuota kopija 2007-01-15 iš Wayback Machine projekto.
  • Konrado kavinės vaizdai įvairiais laikmečiais Archyvuota kopija 2008-05-04 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 22:32

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Konrado kavinė, Kas yra Konrado kavinė? Ką reiškia Konrado kavinė?

Konrado kavine buvusi Tulpe menininku kavine prieskariniame Kaune Laisves al 45 pavadinta savininko Makso Konrado vardu Kavine pokario metais pakeitusi pavadinima į Tulpes is viso gyvavo apie 140 metu Konrado kavine Senajame grindinyje Tulpes plytele 2012 Konrado kavine 54 53 49 s pl 23 54 55 r ilg 54 89694 s pl 23 91528 r ilg 54 89694 23 91528 Konrado kavine Vieta Laisves aleja 45 KaunasStatusas perdarytasArchitektas Teodoras Helmholcas Jonas Virakas Vytautas Dicius ir Algimantas MikenasAtidarymas 1862 m Uzdarymas 2003 m Paskirtis kavineAukstu sk 2Istorija1850 m kolegijos sekretorius Aleksejus Dubenkinas pastate murinį dvieju aukstu nama Darbus priziurejo Kauno gubernijos architektas Teodoras Helmholcas Kavine siame pastate atidaryta 1862 m vietoj nuo 1852 m cia veikusios cukraines 1920 m dalį pirmojo auksto siame pastate uzeme broliu Leonido ir Makso Konradu kavine cukraine 1938 m kavine rekonstruota Treciajame XX a desimtmetyje si įstaiga turejo dvi patalpas ir kambarį patefonui Ketvirtajame desimtmetyje po rekonstrukcijos ji tapo erdvesne prasmatnesne pasipuose fontaneliu ir gipsine mergaites statula skulptoriaus Broniaus Pundziaus kuriniu Tulpes kavine menanti plyteleRekonstruotame grindinyje Tulpes plyteles neliko 2019 m rugsejis Tarpukariu Konrado kavine mego Kauno inteligentija ypac menininkai Konrade lankytoju netruko visus viliojo patogi vieta prestizineje miesto vietoje ir skani nebrangi juoda kava Menininkai rinkdavosi dazniausiai tarp 12 ir 15 valandu Cia buvo dalijamasi dienos naujienomis issakomos asmenines nuomones karstai ir gaivaliskai kritikuojami kai kurie valdzios poelgiai Nepriklausomoje Lietuvoje tai buvo pirmasis stichiskai atsirades lietuviu kulturos meno ir spaudos atstovu neoficialaus bendravimo bei traukos centras turejes pretenziju į analogija su Paryziaus Rotonda bei Krokuvos Zaliuoju balioneliu Vadinamieji muzikos seansai buvo itin megstami publikos ir Kondrade ir kitose panasiose Kauno įstaigose Metropolyje Versalyje Lozanoje Monikoje Aldonoje Rambyne Centraliniame restorane Pale Ale Bozegraikoje Į ja rinkdavosi įvairiu paziuru ir skirtingu kartu rasytojai dailininkai teatralai muzikai zurnalistai Vincas Kreve Balys Sruoga Juozas Keliuotis Petras Cvirka Liudas Truikys ir kt Konrado kavineje grojo gyva muzika Cia romansus traukdavo Aleksandras Vertinskis grodavo Danieliaus Pomeranco orkestras Konrado kavineje pletojosi sio kulturinio luomo diskusine atmosfera mezgesi pazintys ir ilgalaikiai kontaktai PalikimasPo karo 1948 1949 m Tulpe pavadintos kavines interjeras buvo pertvarkytas pagal Jono Virako projekta 1961 m interjeras vel atnaujintas patalpos praplestos Projekto autoriai Vytautas Dicius ir Algimantas Mikenas Istoriniame Konrado kavines pastate neliko nei autentiskos materijos nei dvasios Tarpukario bohemos simboliu vadinta Makso Konrado kavine sovietmeciu buvusi Tulpe 2003 m buvo pertvarkyta į siuolaikiska drabuziu parduotuve Mango veliau kitas panasias įstaigas Pagal seno naujo santykio principa sukurtas vientisas naktį apsvieciamas fasadas interjeras sterili balta drabuziu parduotuves dvasia Sovietmecio Tulpe neteko miesto menines įzymybes burianciu funkciju vaidmens Tulpes įamzinimasBuvusios kavines atminimas įamzintas alejos grindinio plyteleje Pasak skulptoriaus Stasio Zirgulio Tulpei isnykus Kauno visuomene arsiai diskutavo ir kritikavo tuomete miesto valdzia kad ji leido sunaikinti istorine kavine Kuriant istorinio pastato atnaujinimo projekta kilo mintis bent kaip nors įamzinti fakta apie Tulpe Taip plyteles su uzrasu Tulpe idejos autoriais tapo architektas ir skulptorius Kestutis Lanauskas Plytele pagaminta is juodo granito su subtilaus srifto uzrasu Savivaldybes ir paveldosaugininku sudaryta komisija tada palankiai įvertino pastato atnaujinimo ir plyteliu įrengimo alejoje projekta 2018 2019 m keiciant alejos grindinį plytele su uzrasu Tulpe buvo isimta ir padeta saugojimui Skelbiama kad ideja palikti zenkla apie Tulpe yra gyva todel tikimasi kad juodoji plytele gali buti padeta į naujaja granito danga SaltiniaiKonrado kavines palikimas kauno diena lt Prie buvusios legendines Kauno kavines miestieciai jau kai ko pasigedo lrytas ltNuorodosKonrado kavine neveikianti nuoroda Konrado kavine Archyvuota kopija 2007 01 15 is Wayback Machine projekto Konrado kavines vaizdai įvairiais laikmeciais Archyvuota kopija 2008 05 04 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 19, 2025

    Šimtas metų vienatvės

  • Liepa 19, 2025

    Šilinės botaninis draustinis

  • Liepa 19, 2025

    Šibeniko–Knino apskritis

  • Liepa 19, 2025

    Šiaurės Vei

  • Liepa 19, 2025

    Šiaurės Airijos futbolo taurė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje