Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nacionalinė dailės mokykla pranc École des Beaux Arts ENSBA Aukštoji nacionalinė dailės mokykla École nationale supérieu
École des Beaux Arts
Nacionalinė dailės mokykla (pranc. École des Beaux-Arts) ENSBA – Aukštoji nacionalinė dailės mokykla (École nationale supérieure des Beaux-Arts) arba Paryžiaus aukštoji valstybinė meno bei dekoratyvinės ir taikomosios dailės mokykla.
Tai pastatų kompleksas, esantis Bonaparto gatvės 14 nr., tarp Malake krantinės ir Bonaparto gatvių; St. Žermeno des-Prés kvartalo širdyje, ant Senos kranto priešais Luvrą. Ji įsteigta 1648 m. Šarlio Le Breno, kaip Dailės ir skulptūros akademija (garsioji Prancūzų akademija). 1793 m. institucija buvo suvaržyta, tačiau 1816 m. pavadinimas pasikeitė, kai šioji susijungė su Architektūros akademija. Mokykla globota karaliaus Niki 1863 m.; Imperatoriškasis 1863 m. lapkričio 13 d. dekretas įvardino mokyklos direktorių, kuris turėjo eiti paskirtas pareigas penkerius metus. Ilgai prižiūrėta Švietimo ministerijos, Nacionalinė dailės mokykla dabar yra viešoji įstaiga.
Istorija
Nuo savo įkūrimo 1648 m. Karališkoji dailės ir skulptūros akademija (Académie Royale de Peinture et de Sculpture) turėjo mokyklą, skirtą prancūzų elitui, besidominčiam menais. Jos programa sukosi aplink seriją anoniminių varžybų, nukreiptų į Karališkosios akademijos didįjį prizą (Grand Prix de l’Académie Royale), labiau žinomą, kaip Didysis Romos prizas (Grand Prix de Rome), kurio laimėtojas gaudavo stipendiją ir studijų vietą Prancūzijos akademijoje Romoje. Mokslas iš pradžių vyko bendrajame skyriuje, po to – atskirose studijose, kurioms vadovavo profesoriai. Buvo 4 tapybos, 4 skulptūros, 7 architektūros dirbtuvės, 13 laisvų architektūros dirbtuvių už mokyklos ribų. Studijų metais Romoje „stipendininkas“ turėdavo reguliariai siųsti į Paryžių savo meninio tobulėjimo įrodymus, t. y. paveikslus, skulptūras, graviūras ir kt. Grand Prix de Rome varžybų nariai turėdavo sukurti kūrinį klasikinės/antikinės literatūros tema; konkurso dalyvių asmenybės laikytos paslaptyje, kad išvengti favoritizmo skandalo.
Su finaliniu priėmimu į Romos akademiją, naujieji nariai turėdavo pristatyti savo kolegoms morceau de réception, paveikslą ar skulptūrą, demonstruojančius autoriaus išmintį, akademines žinias ir meistriškumą mene. Jacques-Louis David pristatė 1783 m. komisijai paveikslą „Andromachė aprauda Hektorą“, kuris šiandien eksponuojamas Louvre. 1793 m. Prancūzijos revoliucijos metu, Karališkoji akademija ir Karališkosios akademijos prizas buvo uždrausti, tačiau po kelerių metų, 1797 m. Romos prizas buvo vėl atkurtas. Kiekvienais metais, per visą XIX a., Romos prizo laimėtojai gaudavo progą penkerius metus studijuoti Villa Medici, po kurių tapytojas ar skulptorius galėdavo tikėtis pradėti sėkmingą oficialią menininko karjerą.
1807 m. įstaiga pavadinta Imperatoriškąja specialiąja dailes mokykla (École Impériale et Spéciale des Beaux-Arts). XIX a. ji buvo viena įtakingiausių Europos dailės ir architektūros mokyklų, pasižymėjo akademistinėmis tradicijomis ir konservatyvumu. 1819 m. ir 1863 m. mokykla reorganizuota. 1968 m. pertvarkyta: atsisakyta architektūros, paliktos tik dailės specialybės, pakeista programa ir struktūra. Liko 5 skyriai, daug laiko skirta savarankiškoms studijoms ir specializacijai.
Programos baigtis – didžiulės akademijoje sukauptos kolekcijos; viena iš geriausių prancūzų piešinių kolekcijų, kurių didžioji dalis atsiųsta „atstovų“ iš Romos, be to, konkursų laimėtojų arba meno salonuose eksponuotos skulptūros ir paveikslai. Mažesnės kolekcijos, žinomos, kaip petits concours, apima istorinės kompozicijos temas (daugybė eskizų iliustruoja antikinio meno pamokas, emocijų išraiškas ir pusiau figūrinius paveikslus).
Savo, kaip mokymo institucijos, veikloje Nacionalinės dailės mokykla surinko didžiausią Italijos ir Prancūzijos graviūrų ir estampų kolekciją, datuojamą nuo XVI a. iki XVIII a. Šie spaudiniai atskleidė paveikslų kompozicijas plačiajai visuomenei. Spaudinių kolekcija pirmą kartą pademonstruota studentams už akademijos sienų tik 1864 m.
Dabar studijas sudaro: tapyba, instaliacija, grafikos menai, fotografija, skulptūra, skaitmeninės medijos ir video. ENSBA suteikia aukščiausią mokymosi lygį šiuolaikinio meno produkcijoje. Per visą istoriją daugelis pasaulinio garso menininkų studijavo šioje įstaigoje. Sugebėjimai yra sudaryti taip, kad atpažinti tarptautinius menininkus. Teoriniai kursai leidžia įvairiai priartėti prie meno istorijos papildant studijų darbą, kuris palaikomas techninio mokymosi ir priėjimo prie techninių bazių. ENSBA medijų centras suteikia studentams priėjimą prie turtingų meno archyvų ir organizuoja konferencijas, seminarus, debatus per visus metus. Mokyklos pastatai turi architektūrinę svarbą ir saugo prestižines istorines kolekcijas bei didžiulę meno biblioteką. Mokykla publikuoja tuzinus tekstų per metus apie įvairias kolekcijas bei rengia parodas, kurių diapazonas yra itin platus – nuo puikių senųjų meistrų piešinių iš mokyklos kolekcijos iki šiuolaikinio meno pavyzdžių, Malakė krantinėje ir savo koplyčioje ištisus metus. Mokyklos absolventai tampa ENSBA asociacijos nariais ir nenutraukia ryšių su mokykla visą gyvenimą.
Kolekcija
Mokykla saugo 450 tūkstančių daiktų, skirstomų į meno kūrinius ir istorines knygas; ji turi vieną didžiausių viešai prieinama kolekcijų Prancūzijoje. Šis rinkinys apima platų meno veiklos spektrą, t. y. nuo paveikslų ir skulptūrų iki graviūrų, baldų ar iliustruotų knygų – visa tai sudaro įvairūs meno istorijos laikmečiai. Daugelis kolekcijos daiktų yra meno kūriniai, sukurti mokyklos studentų per įstaigos gyvavimo istoriją, tačiau ir buvę studentai, šiais laikais, neapsieina be dovanų institucijai. Kolekciją sudaro, apytiksliai, 2000 paveikslų (įskaitant, Nikola Pusenas, Anthony van Dyck, , Jean-Honoré Fragonard, ir Jean Auguste Dominique Ingres), 600 dekoratyvaus meno kūrinių, 600 architektūrinių elementų, arti 15 tūkstančių medalių, 3700 skulptūrų, 20 tūkstančių piešinių, įskaitant, Veronezė, Francesco Primaticcio, , Mikelandželas, Charles Le Brun, Nikola Pusenas, Jean Auguste Dominique Ingres, Rembrantas, Albrecht Dürer, Claude Lorrain, François Boucher ar , 45 tūkstančiai architektūrinių piešinių, 100 tūkstančių graviūrų, 70 tūkstančių fotografijų (daugiausiai iš 1850–1914 m. periodo), 65 tūkstančiai knygų, datuojamų nuo XV a. iki XX a. (3500 iš XV a. ir XVI a.) ir 1000 piešinių archyvas (laiškai, sąrašai, užrašai…) be to 390 svarbių fragmentų arba visiškai iliustruotų manuskriptų.
Nacionalinės meno mokyklos pastatas
Mokyklos pastatai apima dviejų hektarų plotą St. Žermeno des-Prés Paryžiaus kvartale. Paradinis įėjimas iš Bonaparto gatvės 14 numeriu pažymėto namo, kurį žymį vartai su dviem kolosaliais ir Nicolas Poussin biustais (sukurtais 1838 m. Mišelio Liudviko Viktoro Mercier).
Prieš 1816 m. meno mokyklos studentai buvo mokomi kitur. Ši teritorija priklausė Mažųjų Augustinų konventui, po to architektūrinių fragmentų iš visos Prancūzijos kolekcijai, surinktai čia, kai buvo suniokotos bažnyčios ir aristokratų rūmai Didžiosios Revoliucijos periodu.
1830 m. architektas , buvęs mokyklos studentas ir Grand Prix de Rome laimėtojas, pradėti komplekso pertvarka, griaudamas kai kuriuos esamus pastatus, atstatydamas buvusį vienuolyno simetrinį kiemą ir pastatydamas didžiulius centrinius rūmus Palais des Études. Jis taip pat nesunkiai įkomponavo daugelį A. Lenoir istorinių fragmentų, ypač 1548 m. portalą, o kieme fasadą, kuris 1977 m. buvo iškeltas ir sugrąžintas į senąją vietą.
Mokykla iš pradžių įsikūrė Luvre, 1807 m. perkelta į Keturių tautų kolegijos (Collège des Quatres Nations) pastatą. 1884 m. mokyklai atiduoti ir greta esantys barokiniai Chimay rūmai (1640 m. architektas F. Mansartas), kuriuos dekoravo Žanas Ogiustas Dominikas Ingras ir Polis Delarošas.
Direktoriai
- Charles Blanc – 1848–1851
- Alfred d’Orsay – 1852
- Joseph-Nicolas Robert-Fleury – 1863
- Jean-Baptiste Claude Eugène Guillaume – 1864–1870
- Charles Blanc – 1870–1873
- Eugène Guillaume – 1870–1878
- Paul Dubois – 1878–1887
- Jules-Antoine Castagnary – 1887–1888
- Léon Bonnat – 1905–1922
- Albert Besnard – 1922–1932 ar 1934
- Emmanuel Pontremoli – 1932 ar 1934–1938
- Paul Landowski – 1939–1942
- Paul Tournon – 1942–1948
- Nicolas Untersteller – 1948–1967
- Jean-René Bertin – 1969–1978
- Jean Musy – 1978–1982
- François Wehrlin – 1983–1989
- Yves Michaud – 1989–1997
- Alfred Pacquement – 1996–2000
- Henry-Claude Cousseau – 2000–2011
- Nicolas Bourriaud - 2011-2015
- Jean-Marc Bustamante - 2015- iki šiol.
Žymiausi mokiniai
- Antuanas Burdelis – skulptorius
- Shlomo Selinger – skulptorius
- Edgaras Dega – tapytojas
- Anri Matisas – tapytojas
- Klodas Monė – tapytojas
- Chaim Soutine – tapytojas
- Pierre-Auguste Renoir – tapytojas
Ryšiai su Lietuva
Nacionalinėje dailės mokykloje studijavo daugybė lietuvių arba artimai su Lietuva susijusių asmenybių. Pavyzdžiui, Šiluvoje gimęs lietuvių tapytojas Juozapas Oleškevičius (1777–1830), kuris Vilniaus universitete studijavo piešimą ir tapyba pas Pranciškų Smuglevičių ir Joną Rustemą, o 1803 m. išvyko į Paryžių pratęsti mokslų ir Jacques-Louis David studijose. 1822 m. čia studijavo garsiausias lietuvių tapytojas Kanutas Ruseckas (1800 - 1860). Taip pat vilnietis tapytojas ir Vilniaus universiteto profesorius Boleslovas Balzukevičius (1879–1935).
Lietuvoje kurį laiką gyvenę žydų tapytojai: Chaimas Sutinas (1893–1943), Pinčas Kremegne (1890–1981), Michailas Kikoinas (1892–1968), kurie 1910–1913 m. studijavo Vilniaus piešimo mokykloje, vadovaujamoje akademiko Ivano Trutnevo, o 1913 m. išvyko tęsti studijų į Paryžių.
Be to 1935–1938 m. šioje įstaigoje mokėsi lietuvių grafikai ir , 1936–1937 m. skulptorius Bernardas Bučas, o 2008-2013 ENSBA studijavo ir ją baigė tapytoja Mykolė Jencienė (Ganusauskaitė).
Išnašos
- Lijana Šatavičiūtė Visuotinė lietuvių enciklopedija, IV t.
- Aux beaux-arts de Paris, le fait de la princesse ?, Les Inrocks, 1 juillet 2015
- selon une rumeur ce serait Julie Gayet : étonnant traitement de faveur pour un ami, la main de l’Élysée ?, Internaute.com, 2 juillet 2015
Bibliografija
- Frédéric Chappey, Les Professeurs de l'École des Beaux-Arts, dans Romantisme, 1996.
- Annie Jacques & Emmanuel Schwartz, Les Beaux-arts, de l’Académie aux Quat’z’arts, coll. Beaux arts Histoire, Ensba, 2001 ISBN 978-2840560968
Nuorodos
- Nacionalinė dailės mokyklos tinklalapis Archyvuota kopija 2011-04-09 iš Wayback Machine projekto. (prancūzų k.)
- « Les professeurs de l'École des Beaux-Arts (1794–1873) », liste présentée et commentée par Frédéric Chappey sur le site persee.fr (prancūzų k.)
- Association de la Grande Masse des beaux-arts et son orchestre le Violon d’Ingres (prancūzų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie École des Beaux Arts, Kas yra École des Beaux Arts? Ką reiškia École des Beaux Arts?
Nacionaline dailes mokykla pranc Ecole des Beaux Arts ENSBA Aukstoji nacionaline dailes mokykla Ecole nationale superieure des Beaux Arts arba Paryziaus aukstoji valstybine meno bei dekoratyvines ir taikomosios dailes mokykla Įejimas į mokykla su ir Nokola Puseno biustais is Bonaparto gatves Mokyklos fasadas is Malake krantines Tai pastatu kompleksas esantis Bonaparto gatves 14 nr tarp Malake krantines ir Bonaparto gatviu St Zermeno des Pres kvartalo sirdyje ant Senos kranto priesais Luvra Ji įsteigta 1648 m Sarlio Le Breno kaip Dailes ir skulpturos akademija garsioji Prancuzu akademija 1793 m institucija buvo suvarzyta taciau 1816 m pavadinimas pasikeite kai sioji susijunge su Architekturos akademija Mokykla globota karaliaus Niki 1863 m Imperatoriskasis 1863 m lapkricio 13 d dekretas įvardino mokyklos direktoriu kuris turejo eiti paskirtas pareigas penkerius metus Ilgai priziureta Svietimo ministerijos Nacionaline dailes mokykla dabar yra viesoji įstaiga IstorijaNuo savo įkurimo 1648 m Karaliskoji dailes ir skulpturos akademija Academie Royale de Peinture et de Sculpture turejo mokykla skirta prancuzu elitui besidominciam menais Jos programa sukosi aplink serija anoniminiu varzybu nukreiptu į Karaliskosios akademijos didįjį priza Grand Prix de l Academie Royale labiau zinoma kaip Didysis Romos prizas Grand Prix de Rome kurio laimetojas gaudavo stipendija ir studiju vieta Prancuzijos akademijoje Romoje Mokslas is pradziu vyko bendrajame skyriuje po to atskirose studijose kurioms vadovavo profesoriai Buvo 4 tapybos 4 skulpturos 7 architekturos dirbtuves 13 laisvu architekturos dirbtuviu uz mokyklos ribu Studiju metais Romoje stipendininkas turedavo reguliariai siusti į Paryziu savo meninio tobulejimo įrodymus t y paveikslus skulpturas graviuras ir kt Grand Prix de Rome varzybu nariai turedavo sukurti kurinį klasikines antikines literaturos tema konkurso dalyviu asmenybes laikytos paslaptyje kad isvengti favoritizmo skandalo Įstiklintas studiju kiemas Nacionalineje dailes mokykloje Su finaliniu priemimu į Romos akademija naujieji nariai turedavo pristatyti savo kolegoms morceau de reception paveiksla ar skulptura demonstruojancius autoriaus ismintį akademines zinias ir meistriskuma mene Jacques Louis David pristate 1783 m komisijai paveiksla Andromache aprauda Hektora kuris siandien eksponuojamas Louvre 1793 m Prancuzijos revoliucijos metu Karaliskoji akademija ir Karaliskosios akademijos prizas buvo uzdrausti taciau po keleriu metu 1797 m Romos prizas buvo vel atkurtas Kiekvienais metais per visa XIX a Romos prizo laimetojai gaudavo proga penkerius metus studijuoti Villa Medici po kuriu tapytojas ar skulptorius galedavo tiketis pradeti sekminga oficialia menininko karjera 1807 m įstaiga pavadinta Imperatoriskaja specialiaja dailes mokykla Ecole Imperiale et Speciale des Beaux Arts XIX a ji buvo viena įtakingiausiu Europos dailes ir architekturos mokyklu pasizymejo akademistinemis tradicijomis ir konservatyvumu 1819 m ir 1863 m mokykla reorganizuota 1968 m pertvarkyta atsisakyta architekturos paliktos tik dailes specialybes pakeista programa ir struktura Liko 5 skyriai daug laiko skirta savarankiskoms studijoms ir specializacijai Mokyklos klase 1921 m Programos baigtis didziules akademijoje sukauptos kolekcijos viena is geriausiu prancuzu piesiniu kolekciju kuriu didzioji dalis atsiusta atstovu is Romos be to konkursu laimetoju arba meno salonuose eksponuotos skulpturos ir paveikslai Mazesnes kolekcijos zinomos kaip petits concours apima istorines kompozicijos temas daugybe eskizu iliustruoja antikinio meno pamokas emociju israiskas ir pusiau figurinius paveikslus Paul Delaroche freska mokyklos amfiteatre Savo kaip mokymo institucijos veikloje Nacionalines dailes mokykla surinko didziausia Italijos ir Prancuzijos graviuru ir estampu kolekcija datuojama nuo XVI a iki XVIII a Sie spaudiniai atskleide paveikslu kompozicijas placiajai visuomenei Spaudiniu kolekcija pirma karta pademonstruota studentams uz akademijos sienu tik 1864 m Dabar studijas sudaro tapyba instaliacija grafikos menai fotografija skulptura skaitmenines medijos ir video ENSBA suteikia auksciausia mokymosi lygį siuolaikinio meno produkcijoje Per visa istorija daugelis pasaulinio garso menininku studijavo sioje įstaigoje Sugebejimai yra sudaryti taip kad atpazinti tarptautinius menininkus Teoriniai kursai leidzia įvairiai priarteti prie meno istorijos papildant studiju darba kuris palaikomas techninio mokymosi ir priejimo prie techniniu baziu ENSBA mediju centras suteikia studentams priejima prie turtingu meno archyvu ir organizuoja konferencijas seminarus debatus per visus metus Mokyklos pastatai turi architekturine svarba ir saugo prestizines istorines kolekcijas bei didziule meno biblioteka Mokykla publikuoja tuzinus tekstu per metus apie įvairias kolekcijas bei rengia parodas kuriu diapazonas yra itin platus nuo puikiu senuju meistru piesiniu is mokyklos kolekcijos iki siuolaikinio meno pavyzdziu Malake krantineje ir savo koplycioje istisus metus Mokyklos absolventai tampa ENSBA asociacijos nariais ir nenutraukia rysiu su mokykla visa gyvenima KolekcijaMokyklos koplycios fasadas iskiles is Chateau d Anet Jean Auguste Dominique Ingres Nuogo zmogaus etiudas 1801 m Mokykla saugo 450 tukstanciu daiktu skirstomu į meno kurinius ir istorines knygas ji turi viena didziausiu viesai prieinama kolekciju Prancuzijoje Sis rinkinys apima platu meno veiklos spektra t y nuo paveikslu ir skulpturu iki graviuru baldu ar iliustruotu knygu visa tai sudaro įvairus meno istorijos laikmeciai Daugelis kolekcijos daiktu yra meno kuriniai sukurti mokyklos studentu per įstaigos gyvavimo istorija taciau ir buve studentai siais laikais neapsieina be dovanu institucijai Kolekcija sudaro apytiksliai 2000 paveikslu įskaitant Nikola Pusenas Anthony van Dyck Jean Honore Fragonard ir Jean Auguste Dominique Ingres 600 dekoratyvaus meno kuriniu 600 architekturiniu elementu arti 15 tukstanciu medaliu 3700 skulpturu 20 tukstanciu piesiniu įskaitant Veroneze Francesco Primaticcio Mikelandzelas Charles Le Brun Nikola Pusenas Jean Auguste Dominique Ingres Rembrantas Albrecht Durer Claude Lorrain Francois Boucher ar 45 tukstanciai architekturiniu piesiniu 100 tukstanciu graviuru 70 tukstanciu fotografiju daugiausiai is 1850 1914 m periodo 65 tukstanciai knygu datuojamu nuo XV a iki XX a 3500 is XV a ir XVI a ir 1000 piesiniu archyvas laiskai sarasai uzrasai be to 390 svarbiu fragmentu arba visiskai iliustruotu manuskriptu ENSBA koplycios interjero vaizdas Nacionalines meno mokyklos pastatasMokyklos pastatai apima dvieju hektaru plota St Zermeno des Pres Paryziaus kvartale Paradinis įejimas is Bonaparto gatves 14 numeriu pazymeto namo kurį zymį vartai su dviem kolosaliais ir Nicolas Poussin biustais sukurtais 1838 m Miselio Liudviko Viktoro Mercier Pries 1816 m meno mokyklos studentai buvo mokomi kitur Si teritorija priklause Mazuju Augustinu konventui po to architekturiniu fragmentu is visos Prancuzijos kolekcijai surinktai cia kai buvo suniokotos baznycios ir aristokratu rumai Didziosios Revoliucijos periodu 1830 m architektas buves mokyklos studentas ir Grand Prix de Rome laimetojas pradeti komplekso pertvarka griaudamas kai kuriuos esamus pastatus atstatydamas buvusį vienuolyno simetrinį kiema ir pastatydamas didziulius centrinius rumus Palais des Etudes Jis taip pat nesunkiai įkomponavo daugelį A Lenoir istoriniu fragmentu ypac 1548 m portala o kieme fasada kuris 1977 m buvo iskeltas ir sugrazintas į senaja vieta Mokykla is pradziu įsikure Luvre 1807 m perkelta į Keturiu tautu kolegijos College des Quatres Nations pastata 1884 m mokyklai atiduoti ir greta esantys barokiniai Chimay rumai 1640 m architektas F Mansartas kuriuos dekoravo Zanas Ogiustas Dominikas Ingras ir Polis Delarosas DirektoriaiCharles Blanc 1848 1851 Alfred d Orsay 1852 Joseph Nicolas Robert Fleury 1863 Jean Baptiste Claude Eugene Guillaume 1864 1870 Charles Blanc 1870 1873 Eugene Guillaume 1870 1878 Paul Dubois 1878 1887 Jules Antoine Castagnary 1887 1888Mokyklos archyvasLeon Bonnat 1905 1922 Albert Besnard 1922 1932 ar 1934 Emmanuel Pontremoli 1932 ar 1934 1938 Paul Landowski 1939 1942 Paul Tournon 1942 1948 Nicolas Untersteller 1948 1967 Jean Rene Bertin 1969 1978 Jean Musy 1978 1982 Francois Wehrlin 1983 1989 Yves Michaud 1989 1997 Alfred Pacquement 1996 2000 Henry Claude Cousseau 2000 2011 Nicolas Bourriaud 2011 2015 Jean Marc Bustamante 2015 iki siol Zymiausi mokiniaiAntuanas Burdelis skulptorius Shlomo Selinger skulptorius Edgaras Dega tapytojas Anri Matisas tapytojas Klodas Mone tapytojas Chaim Soutine tapytojas Pierre Auguste Renoir tapytojasRysiai su LietuvaNacionalineje dailes mokykloje studijavo daugybe lietuviu arba artimai su Lietuva susijusiu asmenybiu Pavyzdziui Siluvoje gimes lietuviu tapytojas Juozapas Oleskevicius 1777 1830 kuris Vilniaus universitete studijavo piesima ir tapyba pas Prancisku Smugleviciu ir Jona Rustema o 1803 m isvyko į Paryziu pratesti mokslu ir Jacques Louis David studijose 1822 m cia studijavo garsiausias lietuviu tapytojas Kanutas Ruseckas 1800 1860 Taip pat vilnietis tapytojas ir Vilniaus universiteto profesorius Boleslovas Balzukevicius 1879 1935 Lietuvoje kurį laika gyvene zydu tapytojai Chaimas Sutinas 1893 1943 Pincas Kremegne 1890 1981 Michailas Kikoinas 1892 1968 kurie 1910 1913 m studijavo Vilniaus piesimo mokykloje vadovaujamoje akademiko Ivano Trutnevo o 1913 m isvyko testi studiju į Paryziu Be to 1935 1938 m sioje įstaigoje mokesi lietuviu grafikai ir 1936 1937 m skulptorius Bernardas Bucas o 2008 2013 ENSBA studijavo ir ja baige tapytoja Mykole Jenciene Ganusauskaite IsnasosLijana Sataviciute Visuotine lietuviu enciklopedija IV t Aux beaux arts de Paris le fait de la princesse Les Inrocks 1 juillet 2015 selon une rumeur ce serait Julie Gayet etonnant traitement de faveur pour un ami la main de l Elysee Internaute com 2 juillet 2015BibliografijaFrederic Chappey Les Professeurs de l Ecole des Beaux Arts dans Romantisme 1996 Annie Jacques amp Emmanuel Schwartz Les Beaux arts de l Academie aux Quat z arts coll Beaux arts Histoire Ensba 2001 ISBN 978 2840560968NuorodosNacionaline dailes mokyklos tinklalapis Archyvuota kopija 2011 04 09 is Wayback Machine projekto prancuzu k Les professeurs de l Ecole des Beaux Arts 1794 1873 liste presentee et commentee par Frederic Chappey sur le site persee fr prancuzu k Association de la Grande Masse des beaux arts et son orchestre le Violon d Ingres prancuzu k