Aleksander BrücknerGimė 1856 m sausio 29 d Berežanai Austrijos imperijaMirė 1939 m gegužės 24 d 83 metai Berlynas Vokiet
Aleksander Brückner

Aleksander Brückner | |
---|---|
Gimė | 1856 m. sausio 29 d. Berežanai, Austrijos imperija |
Mirė | 1939 m. gegužės 24 d. (83 metai) Berlynas, Vokietijos Reichas |
Veikla | kalbininkas |
Pareigos | profesorius |
Alma mater | Lvovo universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
Lenkijos Atgimimo ordinas | |
Parašas | |
Aleksanderis Briukneris (lenk. Aleksander Brückner, 1856 m. sausio 29 d. Berežanai, Austrijos imperija – 1939 m. gegužės 24 d. Berlynas, Vokietijos Reichas) – lenkų literatūros istorikas ir kalbininkas, Krokuvos (1888), Sankt Peterburgo (1890), Čekijos, Bulgarijos, Serbijos mokslų akademijos narys.
Biografija
1875 m. baigė Lvovo universitetą, jame studijavo klasikines, indoeuropiečių ir slavų kalbas. 1876 m. Vienos universitete apgynė disertaciją „Lietuvių–slavų tyrimai. Slaviška leksika lietuvių kalboje“.1876–1878 Leipcigo ir Berlyno universitetuose studijavo slavistiką. 1878–1881 m. Lvovo universitete ėjo privatdocento pareigas, dėstė slavų kalbų gramatiką. Nuo 1881 m. Berlyno universitete ėjo slavų kalbų profesoriaus pareigas. Mokslinių interesų sritys: etimologija ir toponimika, lituanistika, etnografija, rusų literatūros ir folkloro istorija. Vienas pirmųjų tyrė lietuvių mitologiją, parašė studiją apie baltų ir slavų kalbų tyrinėjimo istoriją, M. Petkevičiaus katekizmą. Lietuvių ir slavų santykių, jų istorijos klausimais ne visada buvo objektyvus.
Drauge su kitais žinomais Europos mokslininkais rašė ir redagavo straipsnius ketvirtajam leidimui „Religijos istorijos vadovas“.
1913 m. A. Briukneris knygoje „Die Wahrheit über die Slavenapostel“ rašė, kad slavų šventieji darbavosi tik Bizantijos naudai ir visų mažiausiai galvojo apie slavus. Brolių iš Salonikų veikla, jo nuomone, slavams padarė didelę žalą, nes nemažą slavų dalį atskyrė nuo palankios Vakarų (katalikiškos) civilizacijos įtakos.
Išnašos
- Grzegorz Rąkowski. Przewodnik krajoznawczo-historyczny po Ukrainie Zachodniej. Część II: Podole. Oficyna Wydawnicza «Rewasz», 2006. Strona 352.
- A. Sabaliauskas, redaktorė T. Paulauskytė (2018-09-12, red. 2021-07-22). „Aleksander Brückner“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-02-21.
{{cite web}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
() - Бернштейн С. Б. Константин-Философ и Мефодий. Начальные главы из истории славянской письменности // М.: Издательство Московского университета, 1984. С. 8
Bibliografija
- A. Briuknerio bibliografija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksander Brückner, Kas yra Aleksander Brückner? Ką reiškia Aleksander Brückner?
Aleksander BrucknerGime 1856 m sausio 29 d Berezanai Austrijos imperijaMire 1939 m geguzes 24 d 83 metai Berlynas Vokietijos ReichasVeikla kalbininkasPareigos profesoriusAlma mater Lvovo universitetasZymus apdovanojimaiLenkijos Atgimimo ordinas Akademinis laurasParasas Aleksanderis Briukneris lenk Aleksander Bruckner 1856 m sausio 29 d Berezanai Austrijos imperija 1939 m geguzes 24 d Berlynas Vokietijos Reichas lenku literaturos istorikas ir kalbininkas Krokuvos 1888 Sankt Peterburgo 1890 Cekijos Bulgarijos Serbijos mokslu akademijos narys Biografija1875 m baige Lvovo universiteta jame studijavo klasikines indoeuropieciu ir slavu kalbas 1876 m Vienos universitete apgyne disertacija Lietuviu slavu tyrimai Slaviska leksika lietuviu kalboje 1876 1878 Leipcigo ir Berlyno universitetuose studijavo slavistika 1878 1881 m Lvovo universitete ejo privatdocento pareigas deste slavu kalbu gramatika Nuo 1881 m Berlyno universitete ejo slavu kalbu profesoriaus pareigas Moksliniu interesu sritys etimologija ir toponimika lituanistika etnografija rusu literaturos ir folkloro istorija Vienas pirmuju tyre lietuviu mitologija parase studija apie baltu ir slavu kalbu tyrinejimo istorija M Petkeviciaus katekizma Lietuviu ir slavu santykiu ju istorijos klausimais ne visada buvo objektyvus Drauge su kitais zinomais Europos mokslininkais rase ir redagavo straipsnius ketvirtajam leidimui Religijos istorijos vadovas 1913 m A Briukneris knygoje Die Wahrheit uber die Slavenapostel rase kad slavu sventieji darbavosi tik Bizantijos naudai ir visu maziausiai galvojo apie slavus Broliu is Saloniku veikla jo nuomone slavams padare didele zala nes nemaza slavu dalį atskyre nuo palankios Vakaru katalikiskos civilizacijos įtakos IsnasosGrzegorz Rakowski Przewodnik krajoznawczo historyczny po Ukrainie Zachodniej Czesc II Podole Oficyna Wydawnicza Rewasz 2006 Strona 352 A Sabaliauskas redaktore T Paulauskyte 2018 09 12 red 2021 07 22 Aleksander Bruckner VLE Nuoroda tikrinta 2022 02 21 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a Patikrinkite date reiksmes date Bernshtejn S B Konstantin Filosof i Mefodij Nachalnye glavy iz istorii slavyanskoj pismennosti M Izdatelstvo Moskovskogo universiteta 1984 S 8BibliografijaA Briuknerio bibliografija