Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Holografija gr holos visas graphe rašymas erdvinės informacijos apie objektą užrašymo ir atkūrimo metodas pagrįstas kohe
Holografija
Holografija (gr. holos 'visas' + graphe 'rašymas') – erdvinės informacijos apie objektą užrašymo ir atkūrimo metodas, pagrįstas koherentinių (vienodų bangos ilgių, dažnių ir pastovaus fazių skirtumo bangos) šviesos bangų sklaida ir šios šviesos interferencija su tam tikru atraminiu optiniu signalu. Netiesiogiai holografiją galima vadinti fotografija, kadangi skirtingai nuo nuotraukos, holograma išsaugo objekto tūrinį vaizdą. Ši technika taip pat naudojama kaupti, atkurti ir apdoroti informacijai.
Hologramoje įrašoma visą informaciją apie objekto išsklaidytas šviesos bangas (sklidimo kryptį, amplitudę, fazę, bangos ilgius, poliarizaciją). Apšvietus holograma tokiu pačiu šaltiniu, kaip ir atraminis hologramos įrašymo metu, iš hologramos išėjusios šviesos bangos difraguodamos ir interferuodamos sukuria realaus daikto menamą vaizdą – matomas erdvinis objekto atvaizdas, arti ir toli esantys daiktai matomi vienodai ryškiai. Keičiant stebėjimo vietą galima stebėti įvairias objekto detales. Hologramos veikimo principas yra pagrįstas trimatės difrakcinės gardelės sudarymu ir objekto optinės informacijos atkūrimu difrakciniame vaizde.
Hologramos gali būti ir natūralių spalvų.
Istorija
Holografijos idėją 1947 m. iškėlė vengrų fizikas Denis Gaboras (Dennis Gabor) ir už tai 1971 m. buvo apdovanotas Nobelio premija.
Naują įkvėpimą holografija gavo 1960 m. metais, kai buvo išrastas lazeris – koherentinės šviesos šaltinis. Pirmoji holograma, kurioje pavaizduoti trimačiai objektai, užrašyta 1962 m. Tarybų Sąjungos mokslininko Jurijaus Denisiuko (Юрий Денисюк) bei 1963 m. JAV mokslininkų ir .
Hologramos savybės
Pagrindinės hologramos (holografijos produkto) savybės:
- Bet kuris hologramos gabalėlis turi visą informaciją apie objektą. T.y., sudaužius ar kitaip padalinus hologramos plokštelę, kiekvienoje jų bus matomas visas užrašyto objekto atvaizdas, tačiau pablogės hologramos kokybė ir skyra.
- Hologramas galima stebėti ir naudojant kitą bangos ilgį, tačiau skirsis objekto matmenys (pavyzdžiui, vadinamosios tūrinės hologramos užrašomas tam tikro bangos ilgio lazerio šviesa, tačiau vaizdas gali būti atstatomas ir prie paprastos baltos šviesos lemputės).
- Holograma gaunama tūrinis (arba trimatis) vaizdas, nes registruojama tiek bangos amplitudė, tiek fazė.
Holografijos principas
Hologramos užrašymas
Holograma gaunama fotografinėje plokštelėje įrašant difrakcinę gardelę, susidarančia kelių bangų interferencijos metu, kuomet susikirtus apšviečiamo objekto išsklaidytai šviesai su koherentine atramine banga. Koherentinė lazerio šviesa išskaidoma į du pluoštus: atraminį ir apšvietimo. Pastarasis pluoštas apšviečia objektą. Jei šių dviejų pluoštų – atraminio ir objekto išsklaidyto – spinduliai išlieka koherentiški, jie gali interferuoti. Interferencija sukuria įvairaus intensyvumo dėmes, kurios užrašomos holografinėje plokštelėje. Šios dėmės plokštelėje suformuoja tam tikrą difrakcinę gardelę, kuri ir vadinama holograma.
Šios užrašytos dėmės tiesiogiai nevaizduoja atitinkamų fotografuojamo objekto ar erdvės taškų (o įprastoje fotografijoje nuotraukoje užfiksuotas kiekvienas taškas vaizduoja vieną iš objekto atitinkamų taškų). Tiksliau pasakius, ir maža hologramos paviršiaus dalis turi pakankamai informacijos atkurti visam originaliam vaizdui. Tai įmanoma dėl to, jog užrašymo metu kiekvienas holografinės plokštelės taškas užfiksuoja informaciją apie visą vaizdą. Tuos taškus vaizdžiai galima laikyti akimis: holografinėje plokštelėje kiekviena akis mato visą fiksuojamą vaizdą.
Koncepcijos demonstravimui galima atpjauti mažą hologramos dalį. Žiūrint į ją iš to paties atstumo, kaip ir į visą hologramą, bus matoma mažiau vaizdo, tačiau visą vaizdą išvysti galima arba keičiant žiūrėjimo kampą (išlaikant vienodą atstumą), arba priėjus arčiau hologramos. Tai lyg mažas langelis name: vis viena gali pamatyti visą vaizdą lauke, tačiau esi priverstas būti arti to langelio.
Hologramos atkūrimas
Vaizdas atgaminamas naudojant tą pačią atraminę bangą, kuria apšviečiama holograma. Kai objektas apšviečiamas šia banga, holografinėje plokštelėje užrašyta difrakcinė struktūra atkuria originalius nuo objekto sklidusius šviesos spindulius. Kadangi holografijos metu buvo užrašyti vaizdai iš skirtingų matymo taškų, kiekvieno žiūrovo akys mato paveikslą šiek tiek skirtingu kampu, todėl jis atrodo trimatis. Žiūrovas gali keisti savo padėtį ir stebėti besisukantį (taip pat tolstantį, artėjantį ir pan.) objektą hologramoje taip pat, kaip ir tikrovėje.
Atkurti vaizdą galima ir kitokio bangos ilgio nei buvo naudojama užrašant monochromatine šviesa. Tokiu atveju sukurto atvaizdo matmenys skiriasi nuo objekto matmenų, jis yra kitu atstumu nuo hologramos.
Medžiagos
Hologramų gamybai (ne reprodukcijai) dažniausiai naudojama , , , ir kt.
Holografijos taikymai
Holografija naudojama įvairiose srityse: nuo mokslo iki vaizduojamųjų menų.
- – metodas, leidžiantis iš itin tiksliai atstatytos originalios bangos formos nustatyti labai mažas deformacijas, įvairius pokyčius.
- – technologija, leidžianti kaupti informaciją kristaluose ir . Taikoma kuriant holografinius diskus (), , trimatį optinį informacijos saugojimą.
- Vaizduojamoji holografija – hologramos naudojamos dailėje, reklamose, mokomiesiems tikslams, moksliniams tyrimams, intelektinės nuosavybės apsaugai ir kt.
Skaitmeninė holografija
Skaitmeninė holografija – tai holografija, kai hologramos užrašomos naudojant CCD kameras ir kompiuterius. Kadangi vaizdai atkuriami taip pat kompiuteriais, skaitmeninė holografija gali būti panaudota, pavyzdžiui, apskaičiuoti objekto paviršiaus nelygumus ar stebėti greitai kintančius procesus.
Šaltiniai
- Vaidutis Antanas Šalna. Optika. Vilnius: Enciklopedija, 2004. 272 p.
- U. Schnars, W. Jueptner. Digital Holography. Digital hologram recording, numerical reconstruction, and related techniques. Springer, 2005. 164 p.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Holografija, Kas yra Holografija? Ką reiškia Holografija?
Holografija gr holos visas graphe rasymas erdvines informacijos apie objekta uzrasymo ir atkurimo metodas pagrįstas koherentiniu vienodu bangos ilgiu dazniu ir pastovaus faziu skirtumo bangos sviesos bangu sklaida ir sios sviesos interferencija su tam tikru atraminiu optiniu signalu Netiesiogiai holografija galima vadinti fotografija kadangi skirtingai nuo nuotraukos holograma issaugo objekto turinį vaizda Si technika taip pat naudojama kaupti atkurti ir apdoroti informacijai Hologramoje įrasoma visa informacija apie objekto issklaidytas sviesos bangas sklidimo kryptį amplitude faze bangos ilgius poliarizacija Apsvietus holograma tokiu paciu saltiniu kaip ir atraminis hologramos įrasymo metu is hologramos isejusios sviesos bangos difraguodamos ir interferuodamos sukuria realaus daikto menama vaizda matomas erdvinis objekto atvaizdas arti ir toli esantys daiktai matomi vienodai ryskiai Keiciant stebejimo vieta galima stebeti įvairias objekto detales Hologramos veikimo principas yra pagrįstas trimates difrakcines gardeles sudarymu ir objekto optines informacijos atkurimu difrakciniame vaizde Hologramos gali buti ir naturaliu spalvu IstorijaHolografijos ideja 1947 m iskele vengru fizikas Denis Gaboras Dennis Gabor ir uz tai 1971 m buvo apdovanotas Nobelio premija Nauja įkvepima holografija gavo 1960 m metais kai buvo israstas lazeris koherentines sviesos saltinis Pirmoji holograma kurioje pavaizduoti trimaciai objektai uzrasyta 1962 m Tarybu Sajungos mokslininko Jurijaus Denisiuko Yurij Denisyuk bei 1963 m JAV mokslininku ir Hologramos savybesPagrindines hologramos holografijos produkto savybes Bet kuris hologramos gabalelis turi visa informacija apie objekta T y sudauzius ar kitaip padalinus hologramos plokstele kiekvienoje ju bus matomas visas uzrasyto objekto atvaizdas taciau pabloges hologramos kokybe ir skyra Hologramas galima stebeti ir naudojant kita bangos ilgį taciau skirsis objekto matmenys pavyzdziui vadinamosios turines hologramos uzrasomas tam tikro bangos ilgio lazerio sviesa taciau vaizdas gali buti atstatomas ir prie paprastos baltos sviesos lemputes Holograma gaunama turinis arba trimatis vaizdas nes registruojama tiek bangos amplitude tiek faze Holografijos principasHologramos uzrasymas Hologramos uzrasymo schema Holograma gaunama fotografineje ploksteleje įrasant difrakcine gardele susidarancia keliu bangu interferencijos metu kuomet susikirtus apsvieciamo objekto issklaidytai sviesai su koherentine atramine banga Koherentine lazerio sviesa isskaidoma į du pluostus atraminį ir apsvietimo Pastarasis pluostas apsviecia objekta Jei siu dvieju pluostu atraminio ir objekto issklaidyto spinduliai islieka koherentiski jie gali interferuoti Interferencija sukuria įvairaus intensyvumo demes kurios uzrasomos holografineje ploksteleje Sios demes ploksteleje suformuoja tam tikra difrakcine gardele kuri ir vadinama holograma Sios uzrasytos demes tiesiogiai nevaizduoja atitinkamu fotografuojamo objekto ar erdves tasku o įprastoje fotografijoje nuotraukoje uzfiksuotas kiekvienas taskas vaizduoja viena is objekto atitinkamu tasku Tiksliau pasakius ir maza hologramos pavirsiaus dalis turi pakankamai informacijos atkurti visam originaliam vaizdui Tai įmanoma del to jog uzrasymo metu kiekvienas holografines ploksteles taskas uzfiksuoja informacija apie visa vaizda Tuos taskus vaizdziai galima laikyti akimis holografineje ploksteleje kiekviena akis mato visa fiksuojama vaizda Koncepcijos demonstravimui galima atpjauti maza hologramos dalį Ziurint į ja is to paties atstumo kaip ir į visa holograma bus matoma maziau vaizdo taciau visa vaizda isvysti galima arba keiciant ziurejimo kampa islaikant vienoda atstuma arba priejus arciau hologramos Tai lyg mazas langelis name vis viena gali pamatyti visa vaizda lauke taciau esi priverstas buti arti to langelio Hologramos atkurimas Vaizdo atkurimo schema Vaizdas atgaminamas naudojant ta pacia atramine banga kuria apsvieciama holograma Kai objektas apsvieciamas sia banga holografineje ploksteleje uzrasyta difrakcine struktura atkuria originalius nuo objekto sklidusius sviesos spindulius Kadangi holografijos metu buvo uzrasyti vaizdai is skirtingu matymo tasku kiekvieno ziurovo akys mato paveiksla siek tiek skirtingu kampu todel jis atrodo trimatis Ziurovas gali keisti savo padetį ir stebeti besisukantį taip pat tolstantį artejantį ir pan objekta hologramoje taip pat kaip ir tikroveje Atkurti vaizda galima ir kitokio bangos ilgio nei buvo naudojama uzrasant monochromatine sviesa Tokiu atveju sukurto atvaizdo matmenys skiriasi nuo objekto matmenu jis yra kitu atstumu nuo hologramos Medziagos Hologramu gamybai ne reprodukcijai dazniausiai naudojama ir kt Holografijos taikymaiHolografija naudojama įvairiose srityse nuo mokslo iki vaizduojamuju menu metodas leidziantis is itin tiksliai atstatytos originalios bangos formos nustatyti labai mazas deformacijas įvairius pokycius technologija leidzianti kaupti informacija kristaluose ir Taikoma kuriant holografinius diskus trimatį optinį informacijos saugojima Vaizduojamoji holografija hologramos naudojamos daileje reklamose mokomiesiems tikslams moksliniams tyrimams intelektines nuosavybes apsaugai ir kt Skaitmenine holografijaPagrindinis straipsnis Skaitmenine holografija Skaitmenine holografija tai holografija kai hologramos uzrasomos naudojant CCD kameras ir kompiuterius Kadangi vaizdai atkuriami taip pat kompiuteriais skaitmenine holografija gali buti panaudota pavyzdziui apskaiciuoti objekto pavirsiaus nelygumus ar stebeti greitai kintancius procesus SaltiniaiVaidutis Antanas Salna Optika Vilnius Enciklopedija 2004 272 p U Schnars W Jueptner Digital Holography Digital hologram recording numerical reconstruction and related techniques Springer 2005 164 p Vikiteka Holografija vaizdine ir garsine medziaga